Keista, tačiau sveikatos ministerija PET tyrimuose žada nekompensuoti moteriškų ligų. Ar aš neteisingai suprantu šį įsakyma?
http://medpraktika.l...loads/Aktas.pdf
QUOTE(Art. @ 2011 08 31, 13:44)
Keista, tačiau sveikatos ministerija PET tyrimuose žada nekompensuoti moteriškų ligų. Ar aš neteisingai suprantu šį įsakyma?
http://medpraktika.l...loads/Aktas.pdf
http://medpraktika.l...loads/Aktas.pdf
As irgi supratau, kad PET tyrimuose nera moterisku ligu. Kazkokia nesamone
O tai kada prades veikti pas mus tas PET aparatas? Gal kas nors ka nors zino?
http://www.vuoi.lt/i...php?-1142404509
Pažiūrėjus į 2010 metų statistiką atrodo, kad sveikatos ministerijos klerkai mechaniškai išbraukė tas diagnozes kuriomis žmonės dažniausiai serga. Paliko tik pačius rečiausius susirgimus. Logika aiški -- sutaupyti pinigų.
Pažiūrėjus į 2010 metų statistiką atrodo, kad sveikatos ministerijos klerkai mechaniškai išbraukė tas diagnozes kuriomis žmonės dažniausiai serga. Paliko tik pačius rečiausius susirgimus. Logika aiški -- sutaupyti pinigų.
Kažkaip būtų žvėriška taip nukirpti finansavimą, taigi manau, kad gal šių ligų gydymą kompensuos iš kitų mokos fondų
Deja tokia realybė.. 
Mūsų gydytoja, paklausus jos ar prie konkrečiai kiaušidžių vėžio netikslinga skirti PET ar viskas remiasi į finansavimą, ji pasakė jog mananti jog antras variantas. Dabar remisija, tačiau esant atkryčiui ji rekomenduotų PEt'ą pasidaryt užsienyje..
Mūsų gydytoja, paklausus jos ar prie konkrečiai kiaušidžių vėžio netikslinga skirti PET ar viskas remiasi į finansavimą, ji pasakė jog mananti jog antras variantas. Dabar remisija, tačiau esant atkryčiui ji rekomenduotų PEt'ą pasidaryt užsienyje..QUOTE(borooze @ 2011 08 31, 15:33)
Kažkaip būtų žvėriška taip nukirpti finansavimą, taigi manau, kad gal šių ligų gydymą kompensuos iš kitų mokos fondų
QUOTE(coliukexxx @ 2011 08 31, 16:52)
Deja tokia realybė.. Mūsų gydytoja, paklausus jos ar prie konkrečiai kiaušidžių vėžio netikslinga skirti PET ar viskas remiasi į finansavimą, ji pasakė jog mananti jog antras variantas. Dabar remisija, tačiau esant atkryčiui ji rekomenduotų PEt'ą pasidaryt užsienyje..
Mūsų gydytoja, paklausus jos ar prie konkrečiai kiaušidžių vėžio netikslinga skirti PET ar viskas remiasi į finansavimą, ji pasakė jog mananti jog antras variantas. Dabar remisija, tačiau esant atkryčiui ji rekomenduotų PEt'ą pasidaryt užsienyje..galima jos paklausti uz ka?
o nebus imanoma lietuvoje mokamai pasidaryt?
Gal ne tiksliai parasiau. Esant atkryciui rekomenduotu uzsienyje kol Lietuvoj neatsiras o Lietuvoj (Kaune) geriausiu atveju prades veikti 2012 vasara, pries pora men skambinausi ten pasiteirauti. Vilniuj tikrai neprades greiciau nes cia pesasi VUOI su Santariskiu klinikoj.
Kas turi - darosi uzsieny dabar, o kas neturi - deja turi tenkintis tokiais tyrimais, nors ir ne visai tiksliais, kurie yra Lietuvoje kolkas.
Kas turi - darosi uzsieny dabar, o kas neturi - deja turi tenkintis tokiais tyrimais, nors ir ne visai tiksliais, kurie yra Lietuvoje kolkas.
QUOTE(Anema @ 2011 08 31, 18:25)
QUOTE(nida44 @ 2011 08 30, 17:41)
Sigute, kaip mama?
Paukšte rudenine, kur dingai, kaip tavo visi reikalai?
Gal kas ką nors naujo žinote apie PET?
Cheeky Monkey, kaip sekasi?
Paukšte rudenine, kur dingai, kaip tavo visi reikalai?
Gal kas ką nors naujo žinote apie PET?
Cheeky Monkey, kaip sekasi?
Labas vakaras,
Siandien lygiai savaite po operacijos. Nuo treciadienio iki pirmadienio, mamyte prabuvo reanimacijoje. Bet viskas ejo po truputeli i gera. Pirmadieni jau perkele i bendra palata. Gydytojas sake, kad operacija praejo sekmingai, tolimesne eiga priklausys nuo tyrimo. Viena karteli trauke skyscius, bet sako, kad po operacijos, tai normalu. O mamyte, tai stengiasi labai, po truputuka, jau paeina iki tualeto ir koridoriumi. Tik labai greitai pavargsta.Man tik itartinai dar plaukiojo iki vakar. Kai pasako ka nors visai ne i tema, bet sako cia nuo nuskausminamuju, o gal dar narkoze nevisai isejo. Leidzia vaistus nuo skausmo ir t. t.
Labai tikimes, kad ir toliau viskas eisis tik geryn. O kaip jums ar greitai narkoze praejo, ar truko oro? Kiek laiko praleidote ligonineje po operacijos?ar greitai galime tiketis tyrimo rezultato?
O as tai emociskai truputeli jauciuosi pavargusi, bet gal tik siandien.
Su meile, viltimi ir tikejimu, SIGUTE
QUOTE(sigutemama @ 2011 08 31, 21:52)
Labas vakaras,
Siandien lygiai savaite po operacijos. Nuo treciadienio iki pirmadienio, mamyte prabuvo reanimacijoje. Bet viskas ejo po truputeli i gera. Pirmadieni jau perkele i bendra palata. Gydytojas sake, kad operacija praejo sekmingai, tolimesne eiga priklausys nuo tyrimo. Viena karteli trauke skyscius, bet sako, kad po operacijos, tai normalu. O mamyte, tai stengiasi labai, po truputuka, jau paeina iki tualeto ir koridoriumi. Tik labai greitai pavargsta.Man tik itartinai dar plaukiojo iki vakar. Kai pasako ka nors visai ne i tema, bet sako cia nuo nuskausminamuju, o gal dar narkoze nevisai isejo. Leidzia vaistus nuo skausmo ir t. t.
Labai tikimes, kad ir toliau viskas eisis tik geryn. O kaip jums ar greitai narkoze praejo, ar truko oro? Kiek laiko praleidote ligonineje po operacijos?ar greitai galime tiketis tyrimo rezultato?
O as tai emociskai truputeli jauciuosi pavargusi, bet gal tik siandien.
Su meile, viltimi ir tikejimu, SIGUTE
Siandien lygiai savaite po operacijos. Nuo treciadienio iki pirmadienio, mamyte prabuvo reanimacijoje. Bet viskas ejo po truputeli i gera. Pirmadieni jau perkele i bendra palata. Gydytojas sake, kad operacija praejo sekmingai, tolimesne eiga priklausys nuo tyrimo. Viena karteli trauke skyscius, bet sako, kad po operacijos, tai normalu. O mamyte, tai stengiasi labai, po truputuka, jau paeina iki tualeto ir koridoriumi. Tik labai greitai pavargsta.Man tik itartinai dar plaukiojo iki vakar. Kai pasako ka nors visai ne i tema, bet sako cia nuo nuskausminamuju, o gal dar narkoze nevisai isejo. Leidzia vaistus nuo skausmo ir t. t.
Labai tikimes, kad ir toliau viskas eisis tik geryn. O kaip jums ar greitai narkoze praejo, ar truko oro? Kiek laiko praleidote ligonineje po operacijos?ar greitai galime tiketis tyrimo rezultato?
O as tai emociskai truputeli jauciuosi pavargusi, bet gal tik siandien.
Su meile, viltimi ir tikejimu, SIGUTE
Reanimacijoje aš buvau pora dienų. Rezultatų reikejo laukti apie pora savaičių, kai jie atėjo, tai ir išleido. Apie oro trūkumą - ne tas žodis. Jai išoperavo dešinįjį plautį su visomis trimis skiltimis, o kairysis turi tik dvi. Įsivaizduokite, kaip žmogui reikia kvėpuoti. Bus labai sunku. Man ir dabar dar dažnai trūksta oro ir dusina, o tada tai buvo siaubas. Ir chemija bei švitinimas padėtį dar labiau sunkino. Bet pamažu organizmas ima susitaikyti ir priprasti. Reikia daryti kvėpavimo pratimus. Pasieškokite internete. Pūsti sviedinį, nusipirkite, yra tokie specialūs. Pūsti per kokteilio šiaudelį į buteliuką su vandeniu. Reikia plautį treniruoti. Ir susitaikyti, kad bus labai sunku. Ir kad reikia stengtis iš paskutiniųjų.
Mamai reikia padėti, bet, Sigute, reikia pernelyg nepersiimti. Prarasi jėgas, o jų dar labai reikės. Atsiminkite: paskui bus lengviau, dabar reikia daug iškentėti. Pereiti pragarą, tai bus netrumpas laikas, kol pagaliau palengvės.
Labas rytas visoms
Niekada ngalvojau, kad rasysiu forume apie tai, kas slypi gylei manyje. Taciau neturiu su kuo apie tai pasikalbet...
Pradesiu nuo pat pradziu.
Augau seimoi, kurioi buvo visko - ir asaru ir dziaugsmo, pykcio ir neapikantos. Isgyvenom viska... Mano tevai labai geri zmones, mylejo mane r mano broli taip kaip mokejo tai daryt: mama - ambicingai, impulsyviai ir su pavydu, tetis - tyliai ir tikrai vyriskai.
Pries 6 metus viskas taip susikloste, kad likau Lietuvoje viena. Tevai su broliu ir mociute pardave musu jauku butuka, kuri laikia viso savo mazojo pasaulelio centru ir nusprende isvaziuot ieskot laimes Rusijoje. Tiesiog cia nesusikloste... Neturejo tevai issilavinomo, pavargo buti juodadarbiais... o ten buvo itakingu giminiu kurie nuosirdziai siule pagalba... O as likau cia. Daug giminiu turim, tikejausi bus viskas kaip ir buvo: sventes buryje artimu ir nelabai giminaiciu, draugai... O dar ir studijavau tada 2 kurse - gaila buvo mokslus pusiaukely mest. Tevai sventai tikejo, kad baigiusi mokslus isvaziuosiu pas juos.
Bet viskas dingo... Giminaiciai labai greit pamirso kad esu as, o pati nenorejau kabintis uz juos, jautesi saltumas. Visi kazkodel kaltino tevus, kad mete mane cia, ir, kad isvaziavo ieskoti laimes kitur. Ta diena kai islydedavau juos buvo man be galo sunki. Pirma kart gyvenime maciau kaip verkia mano tetis. Visada laikiau ji geriausiu tecu pasaulyje - mylejau ir gerbiau uz meile ir atsidavima visiems mums. Tiesiog jis viska laike savyje...
Pusmetis buvo sunkus ir man ir mano seimai, bet palaipsniui ismokom gyvent atskirai. Jie - kartu ten, ir as viena cia. Suradau nauju draugu (seni isgaravo kazkodel) ir radau savo gyvenimo meile.... Be galo dziaugiausi tuo, ir nusprendziau likti Lietuvoje.
Taip ir gyvenam atskirai - skypu bendraujam ir susitinkam karteli i metus porai savaiciu...
Praeitu metu geguze mane eilini karta aplanke mociute. Gyvenau tuo metu nuomojamam bute, ten apsigyveno menesiui ir ji.
Viskas prasidejo nuo nekaltos mano mamos zinutes mociutei: "Niekam nesakyk, bet Sashai buvo infarktas. Pernese ant koju... Nezinau, kaip pranest anytai" Ji rasi draugei, o issiunte netycia anytai.... Grizau is darbo, o mociute sedi verkia... Pradejau aiskintis kas atsitiko... Visa savaite laiko man nieko nesake, tiesiog issigalvodavo vis naujas nesamones - tai filma liudna paziurejo, tai seneli prisimine, tai dar kas... Ir vis verke... Vis slapciai kazkur skambindavo... Nu neistveriau. Slapciai perskaiciau jos telefone zinutes, perziujjau rinktus numerius... Ir viska supratau. Aisku verkiau, aisku buvo sunku. Tetis ardavo po 6 dienas i savaite nuo ryto iki vakaro kad uzdirbti pakankamai pinigu islaikyt mama su broliu, ir sodybos (kur gyveno ) remontui... O cia infarktas, o jis kaip tik kelionei darbo reikalai buvo... Ir net cia nieko nepasake - grizo namo isgere tablete ir atsigule miegot. Mama su mociute vis gi ikalbejo ji apsilankyt pas daktarus, bet tai ka suzinojom sugriove viska. Teciui tai buvo jau antras mikro infarktas, dar jam nustate dvylikapirstes zarnos opa ir paumejusi reumata. O jis vis kartais sakydavo, kad nugara paskauda ir rankos nebetos...
Tecio brolis, aukstu pareigu karininkas, pasiule issitirti issamiau karineje ligonineje. Ilga ikalbinejom teti, galiausiai gavosi.
Viskas buvo toli grazu ne taip, kaip isivaizdavom. 2010 birzelis buvo kupinas blogu ziniu. Kiekviena diena vis gaudavau nedziuginanciu zinuciu ir skambuciu: Opa pagydisim, bet inkstas vienas atsisakes beveik. Ziema "eje is slapimtakiu akmenys" buvo visai ne akmenis... jau tada inkste atsirado auglys. Nusprende operuot. Inksta sekmingai pasalino, bet biski pavelavo. Teti operavo vienas geriausiu Rusijos onkologu. Kodel onkologas? Nes inkstas buvo tiesiog suplesytas i dvi dalis jame saugiusiu 10cm skersmens augliu. Nustate 4 inksto vezio stadija su metastazais i visus vidinius organus. Dar viena dideli augli pasalino nuo zarnyno. Stubura operuot pabijojo - labai jau arti svarbus motoriniai nervai. Prasidejo lgas chemijoterapijos kursas, kuris visai nepadejo. Tetis ryzosi vaziuot i Maskva gydimui. Ten nustate, kad labiausiai vezio lasteles paplito kraujyje ir plauciuose. Dar nemazai ju ant sonkauliu ir didziausiais susikaupimas stuburo visutineje dalyje. Jam praktiskai atsisake rankos, negalejo net kiausinio laikyt. Mama jam risdavo batraiscius. Daktarai pasake neliudna prognoze : jei isgyvens 5 metus - bus stebuklas.
Tada ir nusprendem daryti viska ka galesim, kad jis neprarastu vilties ir kovotu...
Be galo esam dekingi tecio broliui. Savo posto ir rysiu deka suveike labai brangiu vaistu is uzsienio su 100% kompensacija. Kursas lasaliniu ir leidziamu vaistu padare savo. Tyrimai parode, kad kraujas issivale pilnai, plauciuose veziniu lasteliu perpus apmazejo. Kiitur dinamika nuline.... Dziaugemes, manem kad tai pradzia musu ilgos keliones prie tecio pilno pasveikimo...
Tecio gydytoja nuleido rankas, pasake nieko padet negali - gi 4 stadija... apskritai neisgyvena zmones, na ir kompensuojamus vaistus laukia ilga eile ligoniu su panasia diagnoze. O ipirkti patims neiseitu... kainos baisios... Tai kas galetu padet menesiui kainuota virs 30 tukst. LT... is kur pas mus tokie pnigai...
Bet dede pasistenge. Gavo ir suos - naujausius bandomuosius vaistus... Gyditojas is Maskvos konsultavo teti telefonu, keliskart i metus nuvaziuodavo pas ji issitirt. Beveik kas menesi keite vaistus. Vis surasdavo kazkokiu nauju, niekam nezinomu, priekyboje ju net nebuvo... Isbandem viska. Nepamirsom ir apie homeopatija. Jau metus tetis geria kazkokius vabaliokus, stiprinancius imuniteta. Nes sansas yra tik 1: jei visi tie vaistai ir iszudys navikines lasteles, kartu su imunitetu, organizmas privales kazkaip ji atstatyt... Taigi stiprinom imuniteta.... Nuvaziavus pas tevus pasiurpau.... Tetis lyg 15 metu paseno... Oda pasidare juoda... Kur gi ta teigiama dinamika... Bet vis ieskojau kaip ji palaikyt, visiems reikejo stiprybes. Su nekantrumu laukem sekancio tyrimu... Sia vasara vel lankiausi pas tevus. Tetis dirba, gali neilgai vairuot, arbuza prie stalo pats atnese... Tik va po kiekvienos dozes vaistu jam kildavo temperatura beveik 40... Isbyrejo puse dantu, kraujavo dantienos ir klanu bego kraujas is nosies ir burnos... Be galo sunku buvo matyti ji toki... Tetukas visada buvo stambokas, aukstas tamsiaplaukis vyras... O dabar... tos sausos isdziuvusios rankos, susikuprines visas... Bet vis bande vaidint didvyri - suorgaanizavo mums su vyru kelione prie juros, pats tvarke reikalus su laikina registracija, veziodavo mums rinktiniu vaisiu...
Ta diena, kai turejom isvaziuot tikriausiai prisiminsiu visa savo gyvenima. Teti toki nemaciau nuo pat musu isiskyrimo pries 6 metus dienos. Jis vis prieidavo, paglostydavo man galva.... Taip jis isreiksdavo savo meile man nuo pat mano vaikystes. O akyse jo maciau tik viena: nebepasimatysim daugiau... O as durna nesugalvojau nieko ka galciau jam pasakyt... O tiek daug turejau.... Ir nieko nepasakiau. Tik paprasiau pazadet man, kad susilauks dar mano vaikuciu, kad palaikys pirma anuka ant ranku...
Vakar vel snekejau su mama telefonu. Pagaliau padare visus tyrimus. Plauciai ir sonkauliai pilnai issivale, bet... Isaugo didelis navikas stubure. Apie juokius 5 metus kalbos nebebus. Dievas duos 1-2 tai ir tai bus stebuklu.. Ir jei tik sirdis atlaikys. Prasidejo stiprus uzdegmas likusiam inkste. Greiciausiai gali prasidet inkstu nepakankamumas... O auglys stubure galiausiai uzspaus nervus ir ji paralizuos. Sansu jokiu nera.
Verkiau puse nakties. Zinau, kad mano mamai dar sunkaiu, ji vis suranda sau veiklos, kad galetu atsijungti, bet ji salia... O as uz 2500km nuo ju ir jauciuosi kalta, kad tiek gyvenime nepadariau ir nepasakiau savo teciui. Bet dabar jau velu. Nieko negalu pakeist. Niekuom negaliu pelengvinti jo dalia. Kad tik galeciau atiduot daly savo gyvenimo, kad prailginti jo...
Zemai leniuos pries visus zmones, kuriems teko isgyvent visa tai, ka dabar isgyvena mano tetis, lenkiuos pries tuos, kurie nenuleido ranku ir kovojo uz savo sveikata... Linkiu dideles stiprybes visiems, kas palaiko sergancius veziu, kas yra salia ju. Nepraraskit galimybes pasakyti artimiesiems tai, ka jauciat jiems. Tik tiek mes galim padaryt! Stprybes visiems...
Niekada ngalvojau, kad rasysiu forume apie tai, kas slypi gylei manyje. Taciau neturiu su kuo apie tai pasikalbet...
Pradesiu nuo pat pradziu.
Augau seimoi, kurioi buvo visko - ir asaru ir dziaugsmo, pykcio ir neapikantos. Isgyvenom viska... Mano tevai labai geri zmones, mylejo mane r mano broli taip kaip mokejo tai daryt: mama - ambicingai, impulsyviai ir su pavydu, tetis - tyliai ir tikrai vyriskai.
Pries 6 metus viskas taip susikloste, kad likau Lietuvoje viena. Tevai su broliu ir mociute pardave musu jauku butuka, kuri laikia viso savo mazojo pasaulelio centru ir nusprende isvaziuot ieskot laimes Rusijoje. Tiesiog cia nesusikloste... Neturejo tevai issilavinomo, pavargo buti juodadarbiais... o ten buvo itakingu giminiu kurie nuosirdziai siule pagalba... O as likau cia. Daug giminiu turim, tikejausi bus viskas kaip ir buvo: sventes buryje artimu ir nelabai giminaiciu, draugai... O dar ir studijavau tada 2 kurse - gaila buvo mokslus pusiaukely mest. Tevai sventai tikejo, kad baigiusi mokslus isvaziuosiu pas juos.
Bet viskas dingo... Giminaiciai labai greit pamirso kad esu as, o pati nenorejau kabintis uz juos, jautesi saltumas. Visi kazkodel kaltino tevus, kad mete mane cia, ir, kad isvaziavo ieskoti laimes kitur. Ta diena kai islydedavau juos buvo man be galo sunki. Pirma kart gyvenime maciau kaip verkia mano tetis. Visada laikiau ji geriausiu tecu pasaulyje - mylejau ir gerbiau uz meile ir atsidavima visiems mums. Tiesiog jis viska laike savyje...
Pusmetis buvo sunkus ir man ir mano seimai, bet palaipsniui ismokom gyvent atskirai. Jie - kartu ten, ir as viena cia. Suradau nauju draugu (seni isgaravo kazkodel) ir radau savo gyvenimo meile.... Be galo dziaugiausi tuo, ir nusprendziau likti Lietuvoje.
Taip ir gyvenam atskirai - skypu bendraujam ir susitinkam karteli i metus porai savaiciu...
Praeitu metu geguze mane eilini karta aplanke mociute. Gyvenau tuo metu nuomojamam bute, ten apsigyveno menesiui ir ji.
Viskas prasidejo nuo nekaltos mano mamos zinutes mociutei: "Niekam nesakyk, bet Sashai buvo infarktas. Pernese ant koju... Nezinau, kaip pranest anytai" Ji rasi draugei, o issiunte netycia anytai.... Grizau is darbo, o mociute sedi verkia... Pradejau aiskintis kas atsitiko... Visa savaite laiko man nieko nesake, tiesiog issigalvodavo vis naujas nesamones - tai filma liudna paziurejo, tai seneli prisimine, tai dar kas... Ir vis verke... Vis slapciai kazkur skambindavo... Nu neistveriau. Slapciai perskaiciau jos telefone zinutes, perziujjau rinktus numerius... Ir viska supratau. Aisku verkiau, aisku buvo sunku. Tetis ardavo po 6 dienas i savaite nuo ryto iki vakaro kad uzdirbti pakankamai pinigu islaikyt mama su broliu, ir sodybos (kur gyveno ) remontui... O cia infarktas, o jis kaip tik kelionei darbo reikalai buvo... Ir net cia nieko nepasake - grizo namo isgere tablete ir atsigule miegot. Mama su mociute vis gi ikalbejo ji apsilankyt pas daktarus, bet tai ka suzinojom sugriove viska. Teciui tai buvo jau antras mikro infarktas, dar jam nustate dvylikapirstes zarnos opa ir paumejusi reumata. O jis vis kartais sakydavo, kad nugara paskauda ir rankos nebetos...
Tecio brolis, aukstu pareigu karininkas, pasiule issitirti issamiau karineje ligonineje. Ilga ikalbinejom teti, galiausiai gavosi.
Viskas buvo toli grazu ne taip, kaip isivaizdavom. 2010 birzelis buvo kupinas blogu ziniu. Kiekviena diena vis gaudavau nedziuginanciu zinuciu ir skambuciu: Opa pagydisim, bet inkstas vienas atsisakes beveik. Ziema "eje is slapimtakiu akmenys" buvo visai ne akmenis... jau tada inkste atsirado auglys. Nusprende operuot. Inksta sekmingai pasalino, bet biski pavelavo. Teti operavo vienas geriausiu Rusijos onkologu. Kodel onkologas? Nes inkstas buvo tiesiog suplesytas i dvi dalis jame saugiusiu 10cm skersmens augliu. Nustate 4 inksto vezio stadija su metastazais i visus vidinius organus. Dar viena dideli augli pasalino nuo zarnyno. Stubura operuot pabijojo - labai jau arti svarbus motoriniai nervai. Prasidejo lgas chemijoterapijos kursas, kuris visai nepadejo. Tetis ryzosi vaziuot i Maskva gydimui. Ten nustate, kad labiausiai vezio lasteles paplito kraujyje ir plauciuose. Dar nemazai ju ant sonkauliu ir didziausiais susikaupimas stuburo visutineje dalyje. Jam praktiskai atsisake rankos, negalejo net kiausinio laikyt. Mama jam risdavo batraiscius. Daktarai pasake neliudna prognoze : jei isgyvens 5 metus - bus stebuklas.
Tada ir nusprendem daryti viska ka galesim, kad jis neprarastu vilties ir kovotu...
Be galo esam dekingi tecio broliui. Savo posto ir rysiu deka suveike labai brangiu vaistu is uzsienio su 100% kompensacija. Kursas lasaliniu ir leidziamu vaistu padare savo. Tyrimai parode, kad kraujas issivale pilnai, plauciuose veziniu lasteliu perpus apmazejo. Kiitur dinamika nuline.... Dziaugemes, manem kad tai pradzia musu ilgos keliones prie tecio pilno pasveikimo...
Tecio gydytoja nuleido rankas, pasake nieko padet negali - gi 4 stadija... apskritai neisgyvena zmones, na ir kompensuojamus vaistus laukia ilga eile ligoniu su panasia diagnoze. O ipirkti patims neiseitu... kainos baisios... Tai kas galetu padet menesiui kainuota virs 30 tukst. LT... is kur pas mus tokie pnigai...
Bet dede pasistenge. Gavo ir suos - naujausius bandomuosius vaistus... Gyditojas is Maskvos konsultavo teti telefonu, keliskart i metus nuvaziuodavo pas ji issitirt. Beveik kas menesi keite vaistus. Vis surasdavo kazkokiu nauju, niekam nezinomu, priekyboje ju net nebuvo... Isbandem viska. Nepamirsom ir apie homeopatija. Jau metus tetis geria kazkokius vabaliokus, stiprinancius imuniteta. Nes sansas yra tik 1: jei visi tie vaistai ir iszudys navikines lasteles, kartu su imunitetu, organizmas privales kazkaip ji atstatyt... Taigi stiprinom imuniteta.... Nuvaziavus pas tevus pasiurpau.... Tetis lyg 15 metu paseno... Oda pasidare juoda... Kur gi ta teigiama dinamika... Bet vis ieskojau kaip ji palaikyt, visiems reikejo stiprybes. Su nekantrumu laukem sekancio tyrimu... Sia vasara vel lankiausi pas tevus. Tetis dirba, gali neilgai vairuot, arbuza prie stalo pats atnese... Tik va po kiekvienos dozes vaistu jam kildavo temperatura beveik 40... Isbyrejo puse dantu, kraujavo dantienos ir klanu bego kraujas is nosies ir burnos... Be galo sunku buvo matyti ji toki... Tetukas visada buvo stambokas, aukstas tamsiaplaukis vyras... O dabar... tos sausos isdziuvusios rankos, susikuprines visas... Bet vis bande vaidint didvyri - suorgaanizavo mums su vyru kelione prie juros, pats tvarke reikalus su laikina registracija, veziodavo mums rinktiniu vaisiu...
Ta diena, kai turejom isvaziuot tikriausiai prisiminsiu visa savo gyvenima. Teti toki nemaciau nuo pat musu isiskyrimo pries 6 metus dienos. Jis vis prieidavo, paglostydavo man galva.... Taip jis isreiksdavo savo meile man nuo pat mano vaikystes. O akyse jo maciau tik viena: nebepasimatysim daugiau... O as durna nesugalvojau nieko ka galciau jam pasakyt... O tiek daug turejau.... Ir nieko nepasakiau. Tik paprasiau pazadet man, kad susilauks dar mano vaikuciu, kad palaikys pirma anuka ant ranku...
Vakar vel snekejau su mama telefonu. Pagaliau padare visus tyrimus. Plauciai ir sonkauliai pilnai issivale, bet... Isaugo didelis navikas stubure. Apie juokius 5 metus kalbos nebebus. Dievas duos 1-2 tai ir tai bus stebuklu.. Ir jei tik sirdis atlaikys. Prasidejo stiprus uzdegmas likusiam inkste. Greiciausiai gali prasidet inkstu nepakankamumas... O auglys stubure galiausiai uzspaus nervus ir ji paralizuos. Sansu jokiu nera.
Verkiau puse nakties. Zinau, kad mano mamai dar sunkaiu, ji vis suranda sau veiklos, kad galetu atsijungti, bet ji salia... O as uz 2500km nuo ju ir jauciuosi kalta, kad tiek gyvenime nepadariau ir nepasakiau savo teciui. Bet dabar jau velu. Nieko negalu pakeist. Niekuom negaliu pelengvinti jo dalia. Kad tik galeciau atiduot daly savo gyvenimo, kad prailginti jo...
Zemai leniuos pries visus zmones, kuriems teko isgyvent visa tai, ka dabar isgyvena mano tetis, lenkiuos pries tuos, kurie nenuleido ranku ir kovojo uz savo sveikata... Linkiu dideles stiprybes visiems, kas palaiko sergancius veziu, kas yra salia ju. Nepraraskit galimybes pasakyti artimiesiems tai, ka jauciat jiems. Tik tiek mes galim padaryt! Stprybes visiems...
Sveikos visos,
idedu nuoroda pasiskaityti apie naujo vaisto isradima nuo HER2 teigiamo kruties vezio. Bet Lietuvoje jisai atsiras turbut gal po kokiu 10 m.
http://www.15min.lt/...ezio-306-162608
idedu nuoroda pasiskaityti apie naujo vaisto isradima nuo HER2 teigiamo kruties vezio. Bet Lietuvoje jisai atsiras turbut gal po kokiu 10 m.
http://www.15min.lt/...ezio-306-162608
