Aisku, suprantu jus, as pati nesugebu to padaryti
hm, tai kaip ir iseina, tikites, kad jis padarys ta "juoda darba" ir iseis. Bet gali buti , kad niekur jis neis, kol jus tiesiai sviesiai nepasakysit, kad VISKAS.
Aisku, suprantu jus, as pati nesugebu to padaryti
Aisku, suprantu jus, as pati nesugebu to padaryti
QUOTE(pasikeitusi @ 2011 09 28, 22:41)
hm, tai kaip ir iseina, tikites, kad jis padarys ta "juoda darba" ir iseis. Bet gali buti , kad niekur jis neis, kol jus tiesiai sviesiai nepasakysit, kad VISKAS.
Aisku, suprantu jus, as pati nesugebu to padaryti
Aisku, suprantu jus, as pati nesugebu to padaryti
Aš jau pasakiau, kad jis peržengė ribą, ir kad aš noriu gyventi atskirai. Pradėjo kažką sapalioti apie tai, kad gal galim viską išsiaiškinti. Aš pasakiau, kad kai labai ilgai norėjau aiškintis, jis nesiaiškino. O kai situaciją uždarė jį į tą patį narvą, kaip ir mane, tai tuomet pats jau neiškentė spaudimo ir ėmė elgtis taip, kas man yra ribos peržengimas.
Žodžiu, aš jau pasakiau. Bet kaip minėjau, anksčiau, nebenoriu elgtis kaip anksčiau. Susipykdavom stipriau,ir aš jau šmutkes susidėjus mindavau iš namų. Tada lėkdavo iš paskos, bet iš esmės problemos neišspręsdavom.
Šįkart aš tikrai nenorėjau bėgti, bet du metus buvau ignoruojama su savo problemomis apie tai, kas įvyko. Netgi pagaliau jis kažką darė lyg ir į tą pusę, tačiau priešindamasis sau. Iš vienos pusės darė tai, ko man reikėjo, bet per sukąstus dantis, nekęsdamas manęs, kam jį verčiau, ir savęs, kam daro. Tai ėdė mūsų santykius ne mažiau nei atvira konfrontacija (kurios mes abu, manau vengėm).
Žodžiu, aš manau, kad dabar jo laikas išeiti. Jei jis neišeis, tada bus klausimas, kiek aš pakelsiu tokią situaciją. Nesąmonių ilgai nelabai pakeliu
Sveikos..
As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
QUOTE(husmor @ 2011 09 29, 12:11)
Sveikos..
As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
Mano nuomone, tėvų užduotis - pirmiausia atrasti savo laimę šiam gyvenime. Manau, kad vaikams dėmesys labai svarbus, bet negalima paaukoti viso savo gyvenimo. Tiesiog tai bus per didelė našta pačiam tam vaikui, nes jis žinos, kad negalės jos grąžinti.
Sakau kaip vaikas, kurio mama visą gyvenimą aukojo dėl kitų. Sakau atsakingai - man jos aukos nereikėjo. Gal jinai ir nuoširdžiai manė, kad aukojasi dėl kitų gerovės, bet man kyla įtarimas, kad jinai labiau dangstė savo nenorą kažką keisti. Deja, tai pagarbos jau iš mano pusės nepridavė.
Bet aš jos nesmerkiu, nes manau, kad jinai tiesiog per silpna.
Be to, vaikas kai užaugs, galės gyventi kurioj norės šaly. Galės stoti į kurios norės šalies universitetą ir turėti visus pilnus šansus į geresnį gyvenimą
jei ta šalis JAM ir reikš geresnį gyvenimą 
Su tokiom mintim mes išsivežėm vaikus su savim į užsienį, nes vaikai tiesiog turi gyventi ten, kur gyvena tėvai, ir viskas. O tėvai sprendžia, kur geriau jiems, tame tarpe ir vaikams. O ne TIK vaikams.
Juk vaikai iš tėvų, o ne iš ko nors kito mokosi gerbti ir save.
Sorry, jei pasakiau nemalonią tiesą, bet
Be to, kaltės jausmas yra būdingas skyryboms. Manai, man jo trūksta?
QUOTE(Nebelikonormaliaiskambancio @ 2011 09 29, 13:29)
Mano nuomone, tėvų užduotis - pirmiausia atrasti savo laimę šiam gyvenime. Manau, kad vaikams dėmesys labai svarbus, bet negalima paaukoti viso savo gyvenimo. Tiesiog tai bus per didelė našta pačiam tam vaikui, nes jis žinos, kad negalės jos grąžinti.
Sakau kaip vaikas, kurio mama visą gyvenimą aukojo dėl kitų. Sakau atsakingai - man jos aukos nereikėjo. Gal jinai ir nuoširdžiai manė, kad aukojasi dėl kitų gerovės, bet man kyla įtarimas, kad jinai labiau dangstė savo nenorą kažką keisti. Deja, tai pagarbos jau iš mano pusės nepridavė.
Bet aš jos nesmerkiu, nes manau, kad jinai tiesiog per silpna.
Be to, vaikas kai užaugs, galės gyventi kurioj norės šaly. Galės stoti į kurios norės šalies universitetą ir turėti visus pilnus šansus į geresnį gyvenimą jei ta šalis JAM ir reikš geresnį gyvenimą
Su tokiom mintim mes išsivežėm vaikus su savim į užsienį, nes vaikai tiesiog turi gyventi ten, kur gyvena tėvai, ir viskas. O tėvai sprendžia, kur geriau jiems, tame tarpe ir vaikams. O ne TIK vaikams.
Juk vaikai iš tėvų, o ne iš ko nors kito mokosi gerbti ir save.
Sorry, jei pasakiau nemalonią tiesą, bet
Be to, kaltės jausmas yra būdingas skyryboms. Manai, man jo trūksta?
Sakau kaip vaikas, kurio mama visą gyvenimą aukojo dėl kitų. Sakau atsakingai - man jos aukos nereikėjo. Gal jinai ir nuoširdžiai manė, kad aukojasi dėl kitų gerovės, bet man kyla įtarimas, kad jinai labiau dangstė savo nenorą kažką keisti. Deja, tai pagarbos jau iš mano pusės nepridavė.
Bet aš jos nesmerkiu, nes manau, kad jinai tiesiog per silpna.
Be to, vaikas kai užaugs, galės gyventi kurioj norės šaly. Galės stoti į kurios norės šalies universitetą ir turėti visus pilnus šansus į geresnį gyvenimą
jei ta šalis JAM ir reikš geresnį gyvenimą Su tokiom mintim mes išsivežėm vaikus su savim į užsienį, nes vaikai tiesiog turi gyventi ten, kur gyvena tėvai, ir viskas. O tėvai sprendžia, kur geriau jiems, tame tarpe ir vaikams. O ne TIK vaikams.
Juk vaikai iš tėvų, o ne iš ko nors kito mokosi gerbti ir save.
Sorry, jei pasakiau nemalonią tiesą, bet
Be to, kaltės jausmas yra būdingas skyryboms. Manai, man jo trūksta?
Ne ne, viskas gerai, man patinka,kaip tu destai mintis, pritariu joms..
Kartais jau nebesusigaudau,kas yra teisinga, kas ne.
Visada maniau kad Seima -tai darbas, kad turim dirbt..ta ir dariau..Matyt pavargau..
QUOTE(husmor @ 2011 09 29, 12:40)
Ne ne, viskas gerai, man patinka,kaip tu destai mintis, pritariu joms..
Kartais jau nebesusigaudau,kas yra teisinga, kas ne.
Visada maniau kad Seima -tai darbas, kad turim dirbt..ta ir dariau..Matyt pavargau..
Kartais jau nebesusigaudau,kas yra teisinga, kas ne.
Visada maniau kad Seima -tai darbas, kad turim dirbt..ta ir dariau..Matyt pavargau..
Kad į šeimą turim dėti sąmoningų pastangų, sutinku. Bet ar tikrai šeima TIK darbas, kaip koks lažas? Aš kažkaip įsivaizdavau šeimą ir kaip pastogę nuo gyvenimo negandų, ir kur jauku ir smagu grįžti, kaip namus, kur turi ir grindis išsiplauti, bet ir jauku valgyti pyragą prie židinio su brangiais žmonėmis.
Ar aš čia per naiviai nusisvaigau? Ar tik darbas yra šeima? Gal aš gyvenu pasakų pasauly ir noriu to, kas yra neįmanoma iš principo?
QUOTE(husmor @ 2011 09 29, 13:11)
Sveikos..
As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
Vaikas mazas? Atsiskyret dar neseniai? Jeigu abu atsakymai yra TAIP, manau labai normalu, kad kol kas kaltė dėl (fiziškai) iširusios šeimos tave slegia. Kaip sakoma - been there, seen that As negaliu gryzt i LT, neturiu teises atimt geresnio gyvenimo perspektyvu is vaiko.
Dar jauciuos kalta atimdama teva si vaiko..
Ir is viso jauciuos kalta ..del visko. Lyg tureciau eiliny syki atleis saviskiuj ir sugrazint viska i senas vezes.
Kokiu budu galeciau pakeist kaltes jausma i koki nors kita ?
Tiesiog viskam reikia laiko, ir jokios vyriškos manipuliacijos, kad atseit tu atimi iš vaiko šeimą, kad esi egoistė žiūrinti vien tik savo interesų, kad nesugebėsi viena išgyventi ir t.t. ir pan - neturėtų numušti tavo savivertės ir tikėjimo, kad niekuo tu nekalta, o šneka jie taip visi...
Viską sugebėsi kuo puikiausiai ir pati. Kodėl jis (tas vaiko tėvas) galėtų ar turėtų būti už tave pranašesnis ar geresnis?? Niekuo. Kodėl JIS galėtų išgyventi vienas pats, o moteris ne? Kodėl moterys bijo neišgyventi, juk gal vyras nemokės valgyt gaminti, gal nemokes skalbimo mašinos įjungti, gal nemokės lyginti, gal daug ko nemokės; galų gale, gal nesugebėtų vieni patys vaikais pasirūpinti taip, kaip mama.....juk jai tas instinktas labiau duotas, manyčiau. O tokie dalykai, kaip mašinos remontas ar kiti "vyriški darbeliai", tai juokas - pamirksi kokiam meistreliui, pasišypsai ir viską jie padaro be problemų
Vienišai moteriai kartais dar įdomiau ir lengviau, negu kad su iš paskos besivelkančiu moliu...
Sitoj saly,kur gyvenu, paprastas padangu keitimas-kainuoja pasiutusius pinigus, jau nekalbu apie kazoki rimtesni remonta
O del "darbo " seimoje -tai turejau galvoj,kad santykius reik augint,puoselet. Gal zodi "darbas " pritaikiau netinkamai.
O del "darbo " seimoje -tai turejau galvoj,kad santykius reik augint,puoselet. Gal zodi "darbas " pritaikiau netinkamai.
QUOTE(husmor @ 2011 09 29, 14:45)
Sitoj saly,kur gyvenu, paprastas padangu keitimas-kainuoja pasiutusius pinigus, jau nekalbu apie kazoki rimtesni remonta
O del "darbo " seimoje -tai turejau galvoj,kad santykius reik augint,puoselet. Gal zodi "darbas " pritaikiau netinkamai.
O del "darbo " seimoje -tai turejau galvoj,kad santykius reik augint,puoselet. Gal zodi "darbas " pritaikiau netinkamai.
Dėl padangų remonto kainų tai nesupratau, kaip tai susiję su vaiko perspektyvom
Dėl santykių puoselėjimo tai sutinku 100%
Jau karta buvau pas psichologa, bet tas kartas dar nepades, manau niekas nepades istrinti jo is minciu, o ypac is sirdies. Jauciausi tokia laiminga vien budama su juo, nesuprantu kaip taip galejo viskas geriatai baigtis. Nieko nesinori, namo nenoriu eiti, o pas kitus jau pavargau vaikscioti, jauciuosi kaip koks kaciukas benamis, kuris nezino kur eiti. Protu nesuvokiu kai pati taip myliu, kaip jis galejo kita pamilti. planavom leliuka, ateiti ir viskas per menesi suduzo. truksta man jo prisilietimu... nezinau kaip jo nekesti, kda butu lengviau. nera nei minutes, kad apie ji negalvociau. budavo skambina per diena 10 kartu kaip man sekasi darbe, o dabar tustuma, vienatve. nrisi uzmigti ir nebeatsikelti, taip sudinai jauciuosi, kad nebezinau ka daryti. niekas nebepadeda, nei vaistai, nei darbas, niekas..... Mintys kankina, kur jis, su kuo jis, kodel su kita, o ne su manim? Stengiausi buti pati geriausia, bet .....
QUOTE(Nebelikonormaliaiskambancio @ 2011 09 29, 15:52)
Dėl padangų remonto kainų tai nesupratau, kaip tai susiję su vaiko perspektyvom
Dėl santykių puoselėjimo tai sutinku 100%
Dėl santykių puoselėjimo tai sutinku 100%
del padangu atsakiau i Skonis komentara .
QUOTE(bumbasi @ 2011 09 26, 21:17)
Visi tie siaubai vyko beveik visus astuonis metus kai gyvenom kartu... Jis nieko nesuprato ka daro, aisku as buvau pikta, saukianti, viena vaikus auginau, nebuvau panasi i zmogu ar grazia moteri... Mane visa tai smugde zemyn... Paskutinis lasas buvo praitu metu gruodi... Kai perskaiciau susirasinejimus, pokalbius su kita, apsikeitimus telefonais, adresais, vos ne meiles prisipazinimais...Kaip sako -dabar a akys atsimerke, gavau stipr sukretima... Pasikeite tipo..Bet kad man tas neberūpi jau..Dokumentus padaviau birzeli, kai jau visiskai buvau isitikinusi kad jisai man slykstus, nieko nebejauciu jam...
nepyk. bumbasi, as biski tave pazystu, tai manau, kad tau reikejo isvis uz to zmogaus neteket...as maniau, kad tu jau issiskyrus...pasirodo dar tebegyveni....
