Sudužusios svajonės - Puslapis 42 - Kertelė sielai

Masiania*

Super senbuvis

Masiania*

Super senbuvis

2012-03-29 22:32

29 kovo 2012 - 22:32

QUOTE(Almost @ 2012 03 29, 22:24)

tame ir bėda - ieškot. nereik ieškot ir pasirodys patys

lobio irgi žmonės ieško. iki išprotėjimo. tada miršta, lobio taip ir neradę. bet išprotėję

<{POST_SNAPBACK}>

As cia juokos forma parasiau

Visiskai pritariu, kad puikiu zmoniu yra aplinkuj, reikia juos tik pastebet.

october'

Senbuvis

october'

Senbuvis

2012-03-30 06:59

30 kovo 2012 - 06:59

QUOTE(l'emurė @ 2012 03 29, 18:57)

Sako aš tavo daiktus atvešt turiu.. Sakau prie ko čia tu? Sakau X paprašė? Jis labai pasimetė,sako tai mes atvešim,aš atvešiu..

Sakau,tu tikrai man nieko nevežk,čia yra mano ir jo reikalas ir jei jis nesugeba pats to padaryti,tai tegul turis tuos daiktus.. Sako parašyk tu jam pati.. Sakau nieko aš jam tikrai nerašysiu ir nuėjau :/

<{POST_SNAPBACK}>

Na, tik pritarti galiu kitoms, kad turbūt bendrauti jis nebenori. o tie daiktai dar buvo ryšys su juo, atveš, atiduos ir viskas bus, tada galėsi ramiai pradėt naują gyvenimą..

Almost

Neaktyvus dalyvis

Almost

Neaktyvus dalyvis

2012-03-30 10:44

30 kovo 2012 - 10:44

QUOTE(Masiania* @ 2012 03 29, 21:32)

As cia juokos forma parasiau

Visiskai pritariu, kad puikiu zmoniu yra aplinkuj, reikia juos tik pastebet.

<{POST_SNAPBACK}>

aš supratau, atgal atjuokavau

aneSena

Senbuvis

aneSena

Senbuvis

2012-03-30 10:58

30 kovo 2012 - 10:58

QUOTE(Almost @ 2012 03 29, 18:21)

p.s. svajonės sudužo tam gyvenimo etapui su tuo žmogumi. pasaulyje n-vienetų vyrų. žavių, gražių, užtikrintų, protingų, sąmojingų ir visokių kitokių nuostabiai puikių

<{POST_SNAPBACK}>

Kur?

QUOTE(Almost @ 2012 03 29, 22:24)

tame ir bėda - ieškot. nereik ieškot ir pasirodys patys

lobio irgi žmonės ieško. iki išprotėjimo. tada miršta, lobio taip ir neradę. bet išprotėję

<{POST_SNAPBACK}>

išprotėję... bet gal laimingi

Almost

Šiaip užėjau pasakyt visoms , kad laikykitės, tikrai viskas praeina, pasistenkit įjungt pozityvą, kad ir kaip sunku būna. Nereikia siekt kažkokio dvasinio nušvitimo, laukti kol atsivers čakros ar pajusit ryšį su dangumi, tiesiog minties galia jau beveik įrodyta> Pabandykit ryte atsikėlus pagalvoti: kokia puiki diena ir aš kokia nuostabi, nesakykit sau "NE" ir "Niekada", geriausias vaistas yra veikti: daug visko, neįsileisti tų minčių: kas būtų jeigu būtų, nesigraužt dėl to kas buvo, netapt savo pačios skausmo auka (kankinuosi, nes tik taip jaučiu, kad gyvenu). Vnž. nepamokslausiu čia daug: laikykitės ir stiprybės

ir tiesiog šypsokitės

cukraus_vata

Ištikimas dalyvis

cukraus_vata

Ištikimas dalyvis

2012-03-30 11:49

30 kovo 2012 - 11:49

QUOTE(l'emurė @ 2012 03 29, 21:17)

Ryt atveš tą radiatorių ir bus baigta.. Kaip skauda,verkiu net balsu..Ar dar mylėsiu taip ką nors? Ar rasiu tokį kaip jis?
Net negera man

<{POST_SNAPBACK}>

Kaip užjaučiu tave...

man jau du mėn praėjo, o aš negaliu dar niekaip iš to taško pajudėt... kiekvieną naktį sapnuoju, būdama mieste sugebu apsiverkt ir aplamai nieko nebesinori... Niekaip nesusigaudau, vis galvoju ir analizuoju ir nesuprantu kodel? Juk tiek planų .... todėl tave gerai suprantu...

bet dabar suprantu, kad tik savim gali pasitikėt....

Almost

Neaktyvus dalyvis

Almost

Neaktyvus dalyvis

2012-03-30 12:09

30 kovo 2012 - 12:09

QUOTE(cukraus_vata @ 2012 03 30, 10:49)

<..>bet dabar suprantu, kad tik savim gali pasitikėt....

<{POST_SNAPBACK}>

"Šiais laikais net savimi nebegali pasitikėt. O aš tik pabezdėt norėjau..." pagalvojo Jonas

ne, jei rimtai, tai kam, na kam gi analizuoti, kam viską prisiminti, kam kalti, lipinti, mąstyti, kaltinti ir daužyti apsisukus vėl iš naujo? prisikuriam mes, moterys, visokiausių kvailų įliuzijų ir nu jau tiek į jas įtikim pačios, kad net nebesuprantam, jog realybė visai visiškai kitokia. gyvenam tam pūkuotam pasauly ir laukiam, kol atjos mūsų princas ant balto lexuso sėdynės, atveš tris tuzinus raudonų rožių ir žiedą su deimantu amerikietiškų spurgų dydžio dėžėje (nes į paprastutę dėžutę deimantas netelpa). šiandien blogai, rytoj blogai, bet poryt jau TURI būti gerai. ir niekad nepadarys už jus, kad būtų gerai. pačios turit nusiteikt, kaip ir aneSena rašo, pačios turit galvot, kad viskas YRA gerai. reikia džiaugtis, kad išėjo, paliko per anksti, o ne per vėlai, kai ir gyvenimai surišti, ir turtai užgyventi..

given444

Super senbuvis

given444

Super senbuvis

2012-03-30 12:20

30 kovo 2012 - 12:20

almost, tu pilna optimizmo, bet cia ne paaugliu skyrelis... cukrasu vata, du menesiai nera daug. turi buti gedejimo etapas. etapas. o ne savaite ar kelios minutes. normalu. reikia pereiti, iseiti, patirti. viens gilinasi kitos netaip. bet pasakyti valio, snd pirmadienis, nauja diena, sypsaus - lengva, ta daryti - ne pro kur.

o siaip, mergyyynos, labai padeda visada filosofija. butent, o tiksliau filosofinis zvilgsnis i gyvenima. mes sureiksminame savo jausmus, skausma, ir daugka. o reikia pakilti virs saves, virs savo pojuciu , materijos. patikekit, nematerialistam lengviau. visad pagalvokit: sitas skausmas duotas jums, jums ugdyti, kazko pasimokyti. aisku, ne apie sirdies uzkietinima eina kalba. tai pamoka, ir ne rusti, pamoka, o dovana... skausma patirti irgi yra dovana, laime netgi, sakyciau taip...

gali suprast daugiau zmoniu, daugiau situaciju. ismokt neprisirst prie zmoniu, prie nieko.

ir kaip ptaska sake, kassyk jau mylesit kitaip, brandziau, ir bus viskas tik i nauda JUMS.

Almost

Neaktyvus dalyvis

Almost

Neaktyvus dalyvis

2012-03-30 12:27

30 kovo 2012 - 12:27

QUOTE(given444 @ 2012 03 30, 11:20)

gali suprast daugiau zmoniu, daugiau situaciju. ismokt neprisirst prie zmoniu, prie nieko.

ir kaip ptaska sake, kassyk jau mylesit kitaip, brandziau, ir bus viskas tik i nauda JUMS.

<{POST_SNAPBACK}>

aš realistė, kaip ne kaip. ir man dar niekada gyvenime nepadėjo savęs žlugdymas ir sakymas "Niekad nieko taip nebemylėsiu, blogai yra, blogai bus" ar pan. Nei perdėtas optimizmas, nei perdėtas pesimizmas nepadeda. Ir šiaip. Kiekvienas žino savus gydymosi metodus. Jūs sakot "turi būti etapas", bet jeigu man tas etapas buvo savaitė? Tai jis buvo. Bet savaitę. Ir po jos aš supratau, kad nebenoriu būti tokia pažeme besivelkanti ir nieko daugiau nebematanti, tik savęs gailinti..

p.s. to "o rytoj jau turi būti gerai" nereikia priimti paraidžiui, pažodžiui ar dar kaip. esmė paprasta (apie ką aš ir rašiau) - šiandien paliūdi, rytoj paliūdi, kažkiek paliūdi, pabūna sunku, o paskui vėl keliesi ir eini. ar ne taip yra? kalbam apie tą patį, tik kitais žodžiais, nes patirtys kitokios, požiūris kitoks

ir ne paauglė aš jau senokai.

l'emurė

Senbuvis

l'emurė

Senbuvis

2012-03-30 12:35

30 kovo 2012 - 12:35

QUOTE(cukraus_vata @ 2012 03 30, 11:49)

Kaip užjaučiu tave...

bet dabar suprantu, kad tik savim gali pasitikėt....

<{POST_SNAPBACK}>

Aš tikrai pajudėsiu iš to taško,nes viskas yra galvoje,mūsų mintyse.. Va tuojau atveža jis mano daiktus,pasiimsiu ir tikiuos pradėti naują gyvenimą su naujais atradimais ir žmonėmis,nes aišku galėčiau mėnesių mėnesius analizuoti ir verkti,bet jei jis taip pasielgė-jis to nevertas ir matyti mane laimingą pačiam daug daugiau nervų suteiks,nei kad matytų mane užtinusią nuo ašarų. Susiimkit ir jūs!!

sufle

Neaktyvus dalyvis

sufle

Neaktyvus dalyvis

2012-03-30 13:03

30 kovo 2012 - 13:03

almost, parasei kaip paaugle paauglei...nemanau,kad kuri is cia esanciu svajoja apie jaunikaiti geroj tackoj, su dideliu ziedu ir pan. skyrybu skausma reikia isgyventi, per ji praeiti ir tada palengves. jokie musu patarimai nepades, pades tik laikas.

nesuprantu, kaip galima galvoti, dziaugtis, kad paliko, isejo dabar, o ne veliau..galbut is ties ir yra geriau, kai issiskiriama kol nera vaiku, bendro turto, bet jug nezinia kaip butu buve...nezinia ar butu palikes veliau...
esu isgyvenusi issiskyrimo skausma...naktim nesugebedavau uzmigt, daznai susigraudindavau, atrode sirdis sustos..nuolat galvodavau apie ta zmogu, negaledavau pagalvoti, kaip reiks gyvent be jo....jokie patarimai, niekas nepadejo..tik laikas

Papildyta:
gal pasirodysiu kvaila, bet vienu metu buvau pajutusi nora liudet del nelaimingos meiles

norejosi tu kanciu, asaru, liudnu dainu klausymo, guodimosi draugems..nezinau, kas buvo uzeje

Almost

Neaktyvus dalyvis

Almost

Neaktyvus dalyvis

2012-03-30 13:10

30 kovo 2012 - 13:10

sufle ir kitos, kurios turit priekabių prie mano minčių ir dalinių išgyvenimų - aš parašysiu tiek, taip ir ne kitaip. aš nesuprantu, kaip galima save talžyti, daužyti, skaldyti ir galvoti, kokia bloga buvau, kokia erzinanti, užknisanti ir visokia kitokia, kad paliko, išėjo, sutrypė. nereikia savęs gailėti per ilgai. ne tiek, kad nereikia, bet negalima. nu niekad niekam gyvenime tai nepadėjo.
ir šiaip esu linkusi galvoti apie tai, ką turiu, kas yra, o ne kaip būtų, jei būtų.

l'emurė

Senbuvis

l'emurė

Senbuvis

2012-03-30 13:17

30 kovo 2012 - 13:17

Na va,atidaviau daiktus,atsisveikinom su šypsenom ir tiek..

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis