Pradedančiosios vairuotojos

Gerai,kai viskas gerai baigiasi .

Maciau,bet nepastebejau,kad klevukas,*****,kaip jaustis tam,kas partrenke,kaip gyventi su tuom,jau nekalbu apie tevus to vaikucio .

Neskaiciau ir nemaciau...geriau ir nereikia... Tevams tragedija, vairuotojui trauma visam gyvenimui... Nu jetus jetus, kaip bus baisu paleist vienus kleckus mokyklon...gerai kol dar mazi.

Tikrai baisu dėl vaikų Nenusaugosi kai sugalvoja bėgti per gatvę degant raudonai šviesai
Man dar labai baisu dėl vyresnio amžiaus žmonių, jie kažkaip labai drąsiai žengia į kelią, skuba pereiti. Bet taip netikėtai yra keli iššokę kad vos man širdis neišlipo nuo to staigaus stabdymo

Nu jo...dabar, kai pati vairuoju suprantu, kad pestieji labai jau isitikine, kad juos visi mato...
Sian buvo pirma rimtesne kelione i miesta Vaziavau pasiimti keptuves blynams is Keiserhoffo, vyras uzsake, sake "cia tavo prizas - vaziuok ir pasiimk" Tai vaziavom abu su mazyliu petelnes ieskoti.Radom, paemem, apvaziavom po 3 ziedus pirmyn ir atgal, gesom ties vienu sviesoforu, kur teko sukt i kaire...tai masiniuke paduso, kol visos tiesiai pravaziavo... Gerai, kad is paskos mokomoji vaziavo, tai maciau kazka knisosi instruktorius su mokiniu ir irgi net nebutu pradeje vaziuoti...gal irgi uzgeso Nu bet smagumas Laaabai dziaugiuos

Ir prisiparkavau normaliai, priekiu.Kazkaip atbulom isvaziuot man daug lengviau...ale vyras liepe visaip statytis, nes kita karta lengviau bus isvaziuoti priekiu.Sutinku, reik viska ismokti

na ka po triju savaiciu kaip islaikiau teises,pirma karta siandien su B vaziavom i miesta. nepratus as prie jo masinos,tai siek tiek bludijau.viskas butu gal ir nieko,bet kai B be kantrybes,tai pradejo rekt ant manes ir keiktis. pradingo nuotaika,krito motyvacija praktikuotis vaziuot. atgal sedau jau i keleivio vieta,nors B ir kalbino vaziuot,bet koks gali but vaziavimas,kai ant manes rekia...

Bet kas darosi su tais vyrais ,kazkokie isterikai visi ,jokios kantrybes,istruktoriais tokie buti negaletu .
O tu nepasiduok,as dar labiau uzsidegciau irodyti vyrui,kad galiu ismokti gerai vairuoti,lek be jo,vaziuok viena.As viena vazineju nuo pati pirmos dienos,kai pasiimiau teises .

Eina sau, as nepasiduociau.Jei jau teises islaikytos, tai ir pirmyn.Sodink vyra i gala...bus ramiau. Prie masinos reik iprast, o nevaziuojant...nu pagalvok, ar laikei teises tam, kad i stalciu padetum? Nu tikrai ne...tai nepasiduok Mes su tavim, zali lapai valdo

Brangiakaile, nepasiduok. Žinau tą beviltišką jausmą, buvo ir man jis po keleto pirmųjų važiavimų, sakiau niekad neišmoksiu su ja važiuot, neviltis baisi imdavo kai iš vietos neišvažiuodavau, bet, žinok, praeina. važiuokit kur nors atokiau, ten galesi laisviau mašiną pasipratint.

Šiandien kaip savim nusivyliau. Baisu!!!!!! Praktiškai sukėliau avarinę situaciją. Na jei ne tas protingas vaikinukas, kuris spėjo pasukt šonan, būtumėm susidūrę. Žinojau, kad reikės važiuot pilies žiedu, jau darbe galvojau kaip man juo reikės pravažiuot, kada kur persirikiuot, net kolegės paklausiau kaip ten apvažiuot. Pirmą kart važiavau iš tos pusės ir tik galvojau kaip čia man reikės persirikiuot, kad į senamiestį įvažiuočiau, ar tinkama juosta važiuoju, kaip nekirst ištisinės, ar nėra mašinų iš dešinės.. Ir... aš visai kaušų kaušas: nepamačiau, kad man pasidarė šalutinis kelias, nors ir žiedu važiavau. Užlindau pagrindiniu važiuojančiam. Nu visiškai išsižiojus kvaiša. Norėčiau atsiprašyt to vairuotojo, kuriam streso įvariau ir padėkot. Negalėjau patikėt, kad aš tokia iškvėšus, bet net į galvą neatėjo, kad man šalutinis, nors kai nuo tilto į žiedą atvažiuoju tai žinau, kad man pagrindinis. Bėda, kad aš jau galvojau kaip iš to žiedo išvažiuot, o ne kaip juo vis dar važiuot. Iskart nebuvo kada issigast, tik myniau greiciau, o paskui jau uz galvos griebiausi kai supratau ka padariau.

O ryte dar teko ant parodos kalno sustot, jau buvau prišikus į batą, radiją greitai užtildžiau, kad girdėčiau kada mašina lips, pasiseke, užvažiavau normaliai. Kaip jums su kalniukais sekasi?

Aš tai dabar pradedu jau tryznioti, nes nusimato mašiniuką pirkti (jei pasiseks) iš Vilniaus, reiškia turėsim nuvažiuot į Vilnių su tėčiu, o po to mašiniuką parsivaryt turėsiu aš, paskui jį važiuojant. Baisu net pagalvot, Vilniaus nepažįstu, ten dideli žiedai, tokių pas mus Kaune retai kur sutiksi, intensyvus eismas, bijau pasiklysti, o dar nevairavau keletą savaičių normaliai, plius mašiniukas bus benzininis, tai labai bijau įkalnės, kad nepariedėčiau, nes man kažkaip su benzinine dar nelabai kaip sekasi tiek kalniukai ir tai, dar nežinau, kada man ten nuvažiuot, nes savaitgalį nusimato draugės gimtadienis, o paprastą dieną nenoriu žodžiu, dabar baimės pilnos kelnės bet gal viskas bus gerai, gal prisėdus už vairo kitaip jausiuos.

aš kuo toliau, tuo labiau svajoju turėti savo mašiną... kad ir kledariuką...
kai kažką pamatau, o dar su lapu, iškart pavydas suima
IŠ KUR PINIGŲ PAIMT...

Mašinų mažiausia sekmadienį arba vidurdienį Sėkmingai parvairuoti

Sveikos,
Seniai bebuvau prisijungusi

Jo, važiavau sekmadienį apie pietus Savanorių pr. Vilniuj, tai kaip išmirę, tuščios gatvės, tai gal ir geriausias laikas. O darbo dieną visada tų mašinų daug. Kažkada važiavau apie 13 val., tai vos ne kamštis, fūros visokios apsisukti nori, o joms gi per kelias juostas reikia, tai užsikimšusi gatvė buvo.


Na va, kaip supratot, ir aš važinėju. Ir labai tuo džiaugiuosi. Ne kiek kad važiuoju, bet kad apskritai aš tai padariau ketvirtos dešimties nesulaukusi
Iš pradžių su vyru važinėjau. Jis pas mane kantrus, man kadangi irgi akys ant kaktos, tai klausydavau, ką aiškina ir važiuodavau. Paskui išvažiavau viena atbijojusi. Ir dabar galiu pasakyti, kad man vienai geriau sekasi. Vyras vis tiek nori kažką pasakyti, tada pradedi gilintis, išblaško dėmesį ir pradedi daugiau klaidų daryti. Tai liepiau kitą kartą jei vešiu, tylėti kaip per egzaminą ir tik išlipus klaidas vardyti
O šiaip tai normliai. Tik sekmadienį man vos į šoną autobusiukas neįvažiavo. Važiavau ant 70, o ten iš šoninio keliuko žiūriu atvažiuoja. Gerai, kad aš visų bijau ir saugausi, tai spėjau sustabdyti. Bet ir jis išsigando, nes paskui dar ilgai kelkraščiu važiavo.
Papildyta:

Aš irgi visad bijodavau, kad riedėsiu. Dar pas mus kieme stovėjimo aikštelė yra įkalnėje, tai niekur nuo to nepabėgsiu. O kai bijau, tai dar ir gęstu arba užkaukinu variklį iki kokių 4000. Bet pradėjau daryti, kaip per egzą ant estakados - su rankiniu. Super, žinok. Ten to kilimo jausmo kaip su Polo nepajaučiu, bet išvažiuoju ir nė kiek neriedu. Kitaip tai ir man prapultis būtų. Dabar sustoju jei tik prie šviesoforo įkalnėj, tai ir traukiu rankinį. Kitose šalyse netgi privaloma taip daryti ir iš egzo išmeta, jei neužtrauki.
O dėl baimės, tai normalu. Aš irgi visą laiką prieš važiavimą bijau. Net valgyt negaliu, kaip prieš egzą, bet atsisėdu, pradedu važiuoti ir baigiasi ta baimė. Aš sau vis kalbu, kad tiesiog važiuosiu ir nuvažiuosiu, nieko baisaus. Stengiuosi negalvoti apie visą kelią, kad toli, o tik atkarpomis, tiesiog kas po nosimi ir viskas. Aš dar google maps pažiūriu, kaip geriau važiuoti, kad į kairę sukti kuo mažiau reiktų. Ir tau siūlyčiau. Jei pasakytum, iš kur važiuosi link Kauno, pabandyčiau patarti, kaip geriau nuvažiuoti. Nes ir tuo žiedu gi nebūtina važiuoti. Aš kiek važinėju jau trečias mėnuo, dar tik du kartus važiavau žiedu, nors kiekvieną kartą reikia tą triaukštę sankryžą pravažiuoti.