Brrrrrrrr... nenorėčiau į Vilnių važiuot.
Mane kaip išgąsdino šiandien!!! važiuoju antra juosta, pirmoj irgi mašinų srautas ir kliūtis pirmoj juostoj, o prieš kliūtį važiavęs sugalvojo, kad tilps šalia manęs. Aš tik žiū jis artėja prie manęs jau visai arti

aš ant stabdžių, mašiną į kairę, žiū jau tuoj bardiūrą sieksiu, greit atgal.

na ar sunku pristabdyt ir persirikiuot..

Jau paskui pikta važiavau, net 'šustrai' lakstantį klevą su golfu aprėkiau. Kartais sakau 'klevas apsispręsk kur važiuoji, po velnių' (kai po juostas makaluojas), paskui susivokiu, kad ant savęs burbu.
Kitas kažkoks diedukas prieš mane buvo, važiuojam abu tiesiai, pagr.keliu, žalia, jis jau lyg važiuos, lyg ne, lyg gazuoja, lyg stabdo, dairosi, kt mašinu baidosi.. gal galvojo kad jis salutiniam.. O aš: važiuok tėvai mum žalia. Načiort, pabijojau, kad žalia baigsis o aš taip ir strigsiu paskui jį sankryžoj (kas ten jam darėsi nesupratau, gal kuras baigesi), galima sakyt lenkiau sankryžoj, nes jau nebuvo kas daryt.
Vakar irgi.. bobulytė prieš mane jau grynai per geltoną, beveik raudona kirto pėsčiųjų šviesofora. Man tik žandikaulis atvipo..

Paskui ta pati sugalvojo į antrą juostą rikiuotis, bet netilpo, tai stovėjo per dvi.

Nežinau.. tie diedukai ir bobulės tai baisiau nei mes.
Dar kaip nervina, kai gudručiai atlekia pirma juosta kai ji laisva ir bando įlįsti į antrą, kad galėtų į kairę sukt. Naglumo viršūnė. O jei dar palieki jiem tarpo tai žiūrėk ir sulenda kaip bitės į avilį. Vakar specialiai tokio neįleidau, už manęs užlindo, o man žalia pradėjo mirksėt ir aš ant stabdžių. Vat ir palaukė šustrekas dar vieną šviesoforą. Ot smagiai pasijuokiau.
Beje, buvo ir gero - šiand viena(s) vairotojas(s) akivaizdžiai užleido, ačiū jam(jai).

Singe, nesinervink, nieko kvailo nepadarei, kad užgesai, čia net ne klaida. Kartą užgesau vien dėl to, kad lb ramiai važiavau, jau taip tingiai, kad tingėjosi net pedalą rimčiau paspaust, tai ir užgesau, net juokinga.