QUOTE(arna @ 2012 01 19, 22:32)
Kai studijų metais ruošdamasi egzaminui paskaičiau, jog santuokos iš meilės pačios nepatvariausios, mane tai papiktino. Dabar nebesu tokia kategoriška ne tik tuo, bet ir daugeliu kitų klausimų.
Už pirminio susižavėjimo yra dar labai daug dalykų, kurie pasimato, kai prasideda kasdienybė.
Mano santuokai 22 metai, buvo iš didelio susižavėjimo ir kai būdavo sunku, prisimindavom tą jausmą ir vardan to tikrai būdavo lengviau įveikti sunkumus. Aišku, asmeninis atsakomybės jausmas. Už save buvau ir esu garantuota, dėl vyro taip pat neapsirikau, pasikeitė tik mano požiūris- man mat daugiau prisireikė su metais, tačiau priverčiau save prisiminti kad pamilau jį tokį koks jis ir yra lig šiol , taip kad savo asmeninį požiūrį ir žvėriuką gyvenantį viduje reikia sutrarkyti. O dėl globos tai žmogų ,kuris pajuto trauką būtent konkrečiam vaikui patikrinti ar jis aplamai tinkamas globai ar ne ir paruošti jį- daug paprasčiau. Manau,kad žmogus kuris lygioj vietoj sugalvoja globoti vaiką- turi asmeninių , gilių ir sunkiai įvardijamų problemų,ir nesąmonongai siekia jų atsikratyti. Geras būdas padėti kitiems, taip save realizuoji, " Sudeginį" tam tikrą emocinį krūvį ir pavargęs , išsekęs nuo problemų susijusių su globa, vistiek pasijunti geriau jeigu pasiekiamas teigiamas rezultatas.
Tikrai viską kalbu iš patirties. Jeigu nevyktų biocheminiai procesai tai žmonės neįsimylėtų, nesituoktų , manau kad ir šiuo atveju vyksta kažkiokia biochemija. Nu ne kiekvienam būtent taip save realizuoti šauna į galvą. Esu pastebėjusi nerealių atvejų. Mane šiurpina kai turi savo ikimokyklinius vaikus,net ne vieną ir ima dar. Aš ne išimtis- 5-ių metų dukrytei parvedžiau 2-ų metų šikantį, myžantį , rėkiantį ir maistą ryjantį brolį. Kam jis jai? Man reikėjo, man, nes biochemija veikė smegenis.