QUOTE(biski tinginiuke @ 2012 08 16, 14:01)
Mes jau namie

Grįžom gerai, mergina visa susidomėjusi, "cikavna" baisiai, tai viskas lb įdomu. Streso buvo, tai natūralu (kalbu ir apie save ir apie vaiką), bet pirmą vakarą užmigo be ašarų, išmiegojo visą naktį be prabudimų, o kitą dieną jau pradėjo apsiprasti, šypsenų daugiau, bet ir su kiekviena minute dėmesio daugiau reikalauja

Dar skaudėjo pilvelį ir dantukai dygsta, tai vaikas neramus labai. Laukia daug darbelio taisant kūdikių namų padarytas auginimo spragas: reik pratint vaiką valgyt ne tik pertrintą maistą, mokyt gerti iš puoduko, viską pačiai imti rankytėm, o ne laukt, kad į burną įdės, gerti skysčių, nes negeria visai ir šiaip jausti maisto skonį, nes pvz. iš savęs saldi košė, bet be tyrės saldžios verčia vieptis

O jau kai barankos paragavo, tai galvojau iš laimės išprotės

O šiaip viskas gerai, esam laimingi tėveliai PAGALIAU ir be galo gera matyt laimingą savo vaiką
labuka, smagu girdėt, kad viskas gera.
kas liečia valgymą, mūsų Ūla pradžioj maista imdavo sauja, ne įrankiais, ir ne pirštukais. bet kadangi ji panele (4m. 5m. tada buvo) labai greit persilaužėm, gerumu ir pagėdindavau, jei reikdavo. o skaniausi būdavo (įtariu ir dabar dar yra) barankos, bandelės, keksai ir blynai. jų prašo kasdien. iš daržovių nieko. dabar pripratinom agurka nuluptą su medum, jau pripažysta pomidorus , obuolius. po truputį atrandam skonių pasaulį .