Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

Labuka visoms.
mes po Teismo, baigėsui mūsų nervų tampymas. Sprendima (ar nutartį) atiduos 9 d. kad ir kaip prašiau anksčiau, paskyrė šią dieną. na kai jau išlaukėm ir atlaikėm posėdžius, tas dienas kaip nors pratemsim.
Mūsų dukriukas buvo nuostabi, kaip ir vaikas, čiauškėjo (trukdė poniai teisėjai) bet ką darysi, pati prisiprašė, o aš per daug jos ir neraminau, lai mato vaiko laimę. o ji kaip užskta : mamyte,kas čia, kodėl ta teta taip juokingai apsirengus ir pan... man patiko. paskui Teisėja ją pasikvietė prie savęs ir klausė tyliai , bet iš atsakymų supratau : kokia pavardė,kiek tau metų, kas su tavim gyvena namuose, kiek ten yra brolių, kaip tu sutarti su jais, kas ten sėdi (parodė į mus ). o mano mažė lyg iš popieriuko skaitytų : aiškiai, drąsiai atsakinėjo, o paskui matyt jai pabodo tie klausimai, ji atsisuko į mane ir garsiai: Mamyt ,aš sysiu noriu tai taip ir nustojo ją kamatinėt... pakelnojo dar lapus, dar kartą paklausė mano motyvų įvaiinti būtent tą mergytę : atsakiau,kad ji buvo pirmoji mums pasiūlyta ,ir priėmėm ją kaip Dievo dovaną, nesirinkdami iš 3-4 . Tai ją įtikino , matyt. kažko daugiau ir nebeklauinėjo. išėjom visi ramūs ir laimingi. o mažė,kaip niekad , toia lipšni, tokia meili .. ar gali tokia maža varlytė jau suprasti kiek tai lemtinga jai diena ??? tokie visi laimingi.

Nuoširdžiausi sveikinimai
Iš patirties galiu pasakyti,kad varlytės jaučia daugiau,nei mes pajėgiam suprasti

Vilmandra,
sveikinimai kuo nuoširdžiausi

Vilmandra, didziausi sveikinimai Jūsų šeimai, būkit laimingi

Ačiū, Germine, Arna, Auklyte, jums nuoširdžiai už sveikinimus, už palaikymą , už tai ,kad esat.
tikrai taip gera ir ramu jau, viskas sieloj ir širdy taip pasikeitė. viskas aišku ir nebėra : o gal, o kas jei ir pan.. ??? tie biurokratiniai trukdžiai savo daro . dabar labai laukiu kada galėsiu sutvarkyt dukriukui dokumentus, o tada krikštynos
ačiū JUms. Vilma

Siunciu ir as savo nuosirdziausius sveikinimus Jusu pagausejusiai seimynai!!!

Vilmandra prisidedu ir as prie sveikinimu jusu pagausejusiai seimynai. Smagu, kada varlyte kvarksi su sypsena veiduke

Vakar prajuokino mane vaikas Vakare sedi ant keliu pas mane, vyras prieina, pabuciuoja mane, o sunus ir sako jam: nemylek mama, ji mano
Toks pavydus, net juokas ima...ir dziaugiuosi, kad prieraisumo sutrikima iveikem
Naujiems tevams linkiu kantrybes ir kuo greiciau kad visi seimos nariai pajustu, kad esa viena seima.

laba.
pasiemiau sprendimą ką tik. kaip ir (su baime) tikėjausi, įsigalios po 30 d. apie jokį sprendimo vykdymą nedelsiant , nė sapnuose. Nors prašiau jos to per abu posėdžius; parašyta po įsigaliojimo ,reiškia po rugsėjo 9 d, per tris dienas kreiptis į CMS,pagal vaiko gimimo vietą, dėl naujo liudijimo.
nu žiurkė (atsiprašau) paskutinė ta teisėja. visvien verda man , kad reikia apie ją nors per rajoninę spaudą kažką sukurt, nors tiek,-gal lengiau bus. tokia ožka kokių reta. pati savo vaikelio neaugina, matyt, nesuvokia kam čia jiems (mums) svetimi ??? tiesiog, ore jutosi jos priešiškumas , nors asmeniškumų negali būt jokių, ji visiška naujokė mūsų Teisme.
esu nusivylusi labai. kaip susitvarkysiu darželį - jau nežinau.

Vilmandra, nu tikrai jums nenuskilo su ta teisėja, yra, deja, visokių puskvaišių neatsiprašant mums irgi tokia pasitaikė viena, pavaduojanti vaikų namų direktorę - pasiskambinau susitarti dėl dukrytės pasiėmimo, nes šiandien kaip tik teismas įvyko (per 3 sav. nuo dokumentų teismui pridavimo-tikrai rekordiškai greitai, dėka geros supratingos teisėjos ir visus spartinusios mus kuruojančios vaikų teisių darbuotojos). Žodžiu, pasiskambinau ir man ta pavaduojanti direktorę pradėjo mykti į ragelį, kad ne, neatiduosim vaiko, nors ir turit teismo sprendimą, reikės laukti dar mėnesį, kol jis įsigalios. Nu tiek užsiutau, norėjau ją bet reikėjo maloniai kalbėt... Aiškinu jai, kad su direktore buvom sutarę, kad vos tik turėsim teismo sprendimą, nesvarbu, kad dar neįsiteisėjusį, iškart galėsim vežtis vaiką namo (jau užteko ir to, kad prieš teismą jos mums neatidavė). Nu o ta nupiepusi mumija mykia savo ir viskas. Nu blyn galvoju, aš taip nepaliksiu. Sutvardžiau ašaras ir kadangi direktorė buvo davus savo mobilų, o skambinant nekėlė rago (juk atostogose), tai parašiau sms (iš 6 sms), priminiau, ką tarėmės ir paprašiau savo kolegę biški apšviesti. Tai viskas baigėsi gerai ir ta mumija, nors ir nenoriai, leido mums vaiką pasiimti. Fuij, tokia bjaurybė, trūksta žodžių. Čia reikia rankom plot ir strikinėt iš laimės, kad iš jų vaiką pasiims tėvai, kad jiems mažiau vargo bebus, bet ne, kur tau, dar pagalius į ratus kaišioja puskvaišė Dar soc. darbuotoja vadinasi, geriau asociales dabotų, o ne normaliems žmonėms su vaiku trukdytų būti. Kiek teko bendraut su kitom mamom, nu visiems tuos vaikus duodavo be jokių teismų, tik imkit ir auginkit, o mums matai kitokios sąlygos... Tai va, ir mums buvo strioko, būtinai turėjo atsirasti viena bjauri bobšė tarp visų kitų, kurie elgėsi supratingai ir darė viską, kad teismas įvyktų kuo greičiau. Vėl išsiplėčiau, nu bet nemoku trumpai Svarbiausia, kad teismas įvyko, viskas praėjo super ir antradienį vežamės savo kleckutę namo

laba. aš apakus ir pašiurpus. kaip visur skirtingai. turi teismo nutartį ir neduoda vaiko. nu nežinau ką bučiau vertusi. jus šaunuolė,kad siekėtės su direktore. Mūsų vaiknamio valdžia, mum sakė, tik važiuokit čia imkitės, mes laukiam išskėstom rankom tokių žmonių, atvažiuokit ir kitų atsivežkit, tik duokit šeimą tiems vaikams. gal kad mes vyresni ??? bet jei tu jau pateiki išvadą,kad vaikiniesi, viskas ,- ko dar ??? baisu ,kai tokios "žiurkėnės" "rūpinasi" vaikų gerovę ir koreguoja jų likimus. gero JUms antradienio. V.

Biski tinginiuke,
kaip jus?? jau namie, parsivezet ? ar viskas gerai?