Ir musu seimoje kalba apie ivaikinima pradejau as , ja pletojau o vyras man pritare, jis ne toks emocingas kaip as ir to noro ir laukimo taip neisreiske. Baimiu del finansu ir nuomojamo busto turejome ir mes bet va nuomotojai leido deklaruoti gyvenama vieta kai isdestem kokiu tikslu, o finansai eme ir susitvarke, stabilzavosi

. Laukem ziema,pavasari,vasara ir rudeni. Tik va rudeneliui tik ipusejus ana sauleta penktadienio ryta isverte mums is lovo skambutis su pasiulymu:

musu jau laukia dukruze....vaje

kiek strioko buvo suzinojus jog dukruze musu laukia gimdymo namuose. Nei valgyti nei gerti nebegalejau, pilva suko nuo ryjamo oro, negalejau patiketi kad tai jau ivyko. Per dvi dienas sukaupe butiniausius daikciukus pasiemem saulute. Ir ka gi raitosi ji pas mus jau lovyteje o tevelis su mamyte negali ja atsiziureti ir atsidziaugti net pazadinti viduri saldaus miego. Jo miegame saldiziai tik dabar , pirmos naktys buvo bemieges.

viskas dar taip sviezia ir trapu kad baisu net garsiai dziaugtis...kad laime nedingtu kaip sapnas....na tai tyliai tyliai

, laukti tikrai verta, o visos abejones dingsta priglaudus vaikeli .