Įkraunama...
Įkraunama...

Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

Mano mažoji pirmomis dienomis į lovelę net nėjo- kaip jai reikėjo savo lovelės iš V.N... Kitų vaikutis pirmą naktį užmigo pačioje saugiausioje vietoje- po vonia. Taip kad veikti su mažuliais kukuliais tikrai yra ką smile.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgaite @ 2011 10 03, 16:04)
Mano mažoji pirmomis dienomis į lovelę net nėjo- kaip jai reikėjo savo lovelės iš V.N... Kitų vaikutis pirmą naktį užmigo pačioje saugiausioje vietoje- po vonia. Taip kad veikti su mažuliais kukuliais tikrai yra ką smile.gif

Jurgaite kaip supratau tu jau su patirtimi, vadinasi turi kuo su mumis pasidalinti , mumis tomis kurios dar tik laukiame ir zinoma kurios sulauke 4u.gif
Atsakyti
Sypsena777, Jūs taip savęs nealinkite, nes kantrybės reikia ne tik pirmomis dienomis ir savaitėmis, o kur kas ilgiau...
Aš tai gal kiek žiauroka, bet labai nesicackinu, nes kitaip vaikai užsimiršta, įsisiautėja ir pamiršta tvarką, galvoja, kad jau kažkas pasikeitė biggrin.gif Miega tik savo kambaryje ir savo lovose. Kol dabar nedirbu, tai rytais atvingiuoja pas mane į lovą ir tarpusavyje ima kovoti dėl pagulėjimo prie mano šono, lyg jį vieną turėčiau biggrin.gif Dar savaitgaliais paguli su mumis rytais lovoje ir pažiūri kokį filmuką. Prieš miegą vakare pasaka, bučkiai ir durys užsidaro, kartais dar pasupu vieną ir kitą paeiliui bei paniuniuoju lopšinę. Bendrai, pasiskaičiusi čia kiek problemų su vaikais, tai mano turbūt šilkiniai, bet geba išvesti iš kantrybės biggrin.gif
Man tai štai koks klausimas. Maniškiai globnamyje gyveno metus. Berniukas, aišku, nieko neprisimena ir neprisimins. Pažiūriu dabar į jį ir į pirmas nuotraukas, tai man jo net išvaizda pakitusi. Bet vat mergaitė daug galvytėje turi bagažo. Karts nuo karto, kai skaitom pasakas, ji ima kalbėti apie savo bio mamą, namus, kur gyveno. Aiškina man, kad mama ligoninėje ir atvažiuos jos pasiimti gal penktadienį. Kad tą kitą mamą labai myli. Kad vežiodavo lauke brolį visai mažiuką lauke, šitą brolį, kuris dabar guli čia lovoje ir parodo. Aš jai lyg mėginu aiškinti, kad mama ne ligoninėj, bet ji serga ir neatvažiuos jos pasiimti ir kažką pan. Truputuką net nežinau nei kaip nei ką aiškinti, nes kai kalba prasideda apie jos gyvenimą su bio tėvais, tai ji vis laukia, kada gi jos atvažiuos pasiimti. Įdomu, blės tie prisiminimai? Ir ką 4 metų vaikui aiškinti tokiose situacijose?
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 10 03, 23:57)
Sypsena777, Jūs taip savęs nealinkite, nes kantrybės reikia ne tik pirmomis dienomis ir savaitėmis, o kur kas ilgiau...
Aš tai gal kiek žiauroka, bet labai nesicackinu, nes kitaip vaikai užsimiršta, įsisiautėja ir pamiršta tvarką, galvoja, kad jau kažkas pasikeitė biggrin.gif Miega tik savo kambaryje ir savo lovose. Kol dabar nedirbu, tai rytais atvingiuoja pas mane į lovą ir tarpusavyje ima kovoti dėl pagulėjimo prie mano šono, lyg jį vieną turėčiau biggrin.gif Dar savaitgaliais paguli su mumis rytais lovoje ir pažiūri kokį filmuką. Prieš miegą vakare pasaka, bučkiai ir durys užsidaro, kartais dar pasupu vieną ir kitą paeiliui bei paniuniuoju lopšinę. Bendrai, pasiskaičiusi čia kiek problemų su vaikais, tai mano turbūt šilkiniai, bet geba išvesti iš kantrybės biggrin.gif
Man tai štai koks klausimas. Maniškiai globnamyje gyveno metus. Berniukas, aišku, nieko neprisimena ir neprisimins. Pažiūriu dabar į jį ir į pirmas nuotraukas, tai man jo net išvaizda pakitusi. Bet vat mergaitė daug galvytėje turi bagažo. Karts nuo karto, kai skaitom pasakas, ji ima kalbėti apie savo bio mamą, namus, kur gyveno. Aiškina man, kad mama ligoninėje ir atvažiuos jos pasiimti gal penktadienį. Kad tą kitą mamą labai myli. Kad vežiodavo lauke brolį visai mažiuką lauke, šitą brolį, kuris dabar guli čia lovoje ir parodo. Aš jai lyg mėginu aiškinti, kad mama ne ligoninėj, bet ji serga ir neatvažiuos jos pasiimti ir kažką pan. Truputuką net nežinau nei kaip nei ką aiškinti, nes kai kalba prasideda apie jos gyvenimą su bio tėvais, tai ji vis laukia, kada gi jos atvažiuos pasiimti. Įdomu, blės tie prisiminimai? Ir ką 4 metų vaikui aiškinti tokiose situacijose?


Tiesiog gerbk jos prisiminimus- jie jai labai brangūs. Leisk išsikalbėti, pasakyk, kad supranti, jog ji pasiilgus savo mamos. Maniškė nė karto mamos nemačius, bet apie ją mąsto, kartais mintyse pasišneka. Ir linkėjimus man nuo jos perduoda- tipo ačiū, kad myliu, kad rūpinuosi, prašo nepykti, kad paliko. O norėtų, kad gyventymėm visi kartų- bio ir mes. Tada jai būtų ramu ir galėtų visus mylėti, nes ji nori tik mylėti- tiek mmane tiek biomamą. Tai mes, suaugusieji, į tas širdeles tiek chaoso įnešam doh.gif
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 10 03, 22:57)
, blės tie prisiminimai? Ir ką 4 metų vaikui aiškinti tokiose situacijose?

žinoma blės. po dviejų metų manoji net globos namų neprisimena..... o apie mamą leisčiau kalbėti, nedaryk iš to uždraustos temos. Lai myli. ažkur skaičiau, kad tokioje situacijoje meilė būna nukreipta į bio tėvus, o pyktis - į dabar esančius ir tai esą normalu. Papyks, išsipyks ir tokiu būdu užsigydys randus.... ir tai būtina atlikti vaikystėje, kad paauglystėje pyktis nenukryptų į save...
Atsakyti
QUOTE(ramushka @ 2011 10 03, 12:52)
Nors kasdien atidarydama pasta tikiuosi ir laukiu...ir vis tikiuosi ir laukiu ir tikiuosi sulaukti  smile.gif

as ir kiekvievba ryta vaziuoju ir tikiuosi atidarius pamatyti ka nors gero emeile smile.gif

QUOTE(jurgaite @ 2011 10 03, 13:46)
Kadangi norim leliuko iki metų, tai jau nusiteikiau, kad teks laukti iki metų- pusantrų.

Mes ir tokio laukiam sad.gif
Atsakyti
QUOTE(amela @ 2011 10 04, 09:22)
as ir kiekvievba ryta vaziuoju ir tikiuosi atidarius pamatyti ka nors gero emeile smile.gif
Mes ir tokio laukiam sad.gif

Nenusimink, Amela, tiesiog tegul ne laukomas užvaldo tave, o tu jį užvaldyk. Išnaudok tą laukimą prasmingai. Išmok medituoti, ar kitaip nusiraminti- tikrai auginant prireiks smile.gif. Švieskis ir tobulėk laukdama leliaus. Svarbiausia, rinktis iš visur kur tik galit info apie įvaikinimo džiaugsmus ir sunkesnius etapus, ir priimti į šeimą lėliuką tik susitvarkiusius su visomis šeimos ir savo krizėmis ir dvasiniais sunkumais. Manau, tikrai yra ką veikti smile.gif
Atsakyti
ačiū už mintis. Nelabai man tema apie bio tėvus tabu, bet tiesiog pasimetu, nors stengiuosi klausinėti, kad ji kuo daugiau pasakotų. Aišku, neslėpsiu, suvirpa širdis, kai ji apie ją kalba kaip apie stebuklą, nors tas stebuklas juos paliko, bet taip yra ir bus. Šiandien dar sulaukiau neblogą specialisto mintį, kad, galbūt, tokiomis kalbomis, kad jos atvažiuos pasiimti ji lyg nori gauti atsakymą ar mūsų namai jos galutinė stotelė ar vėl reikės kažkur važiuoti. Žodžiu, sudėtinga, bet tokie tie mūsų vaikai ir toks tas mūsų pasirinktas kelias smile.gif
Atsakyti
Sveiki, pagaliau mūsų mažoji jau oficiali mūsų dukrytė, vakar pasiėmėm įsigalėjusį teismo sprendimą thumbup.gif Tik dabar didelė ceremonija su gimimo liudijimo keitimu, sunervino mane labai šiandien. Skambinausi į Vilniaus metrikacijos skyrių ir ten man pasakė, kad galiu jiems priduoti vaiko gimimo liudijimą, o jie išsiųs į Šiaulius. Šiandien nuvykau į Šiaulių vaikų namus, pasiėmiau vaiko gimimo liudijimą, atvažiavau į Vilnių ir dabar man sako, kad tik Šiauliuose galiu pakeisti liudijimą doh.gif Nervuoja tai, kad viena sako taip, o kita jau kitaip, pačios nežino, o man dabar vėl teks važiuoti ir dar pasakė būtinai ir vyras turi atvažiuoti, o kita sako, kad gal ir nereikės vyro, nu kažkokia nesąmonė doh.gif Dar noriu paklausti, ar teismo sprendimas išsiunčiamas į metrikacijos skyrių, ar patiems reikia pasiimti? Mes savo jau turime teismo sprendimą, bet metrikacijoj pasakė, kad teismas turi jiems atsiųsti, tai nežinau, ar laukti kol atsiųs, ar pačiai pasidomėti teisme, kaip ten ir kas yra g.gif
Sakykit, ar galima pakeisti vaiko kompensuojamųjų vaistų knygelę, nes ji jau išduota, o juk dabar keisis vaiko vardas ir pavardė g.gif
Atsakyti
nA MES PAEMEM TEISMO SPRENDIMA IR NUKUREME SU juo, ta pacia diena uzsakeme po keliu dienu paemem.
Tas pats su gydytoja, svarbu gimimo liudijimo kopija prisiregistravome pas gydytoja dar iki teismo.
vYRAS tik teisme buvo visur kitur as viena buvau nereikejo jo
Atsakyti
Pasiėmiau teismo sprendimą ir be vyro viską sutvarkiau. Dėl vežimo į Šiaulius : pabandyk dar rytoj pasukti čia, Vilniuje, ir, apsimetus šlanga, paklausti dar kartą. Jei pasakys, kad priims čia, paklausk jos pavardės ir nešk dokumentus pas ją. Jei sakys, reikia vežti, tai pasakyk, kad skambinai į Šiaulius, sakė, galima priduoti Vilniuje. Šiaip čia biurokratinis išpindėjimas- tu nuvešk, sutvarkyk, kad joms to darbo daryti nereiktų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 06 spalio 2011 - 22:22
QUOTE(auklyte @ 2011 10 06, 21:43)
Sveiki, pagaliau mūsų mažoji jau oficiali mūsų dukrytė, vakar pasiėmėm įsigalėjusį teismo sprendimą thumbup.gif Tik dabar didelė ceremonija su gimimo liudijimo keitimu, sunervino mane labai šiandien. Skambinausi į Vilniaus metrikacijos skyrių ir ten man pasakė, kad galiu jiems priduoti vaiko gimimo liudijimą, o jie išsiųs į Šiaulius. Šiandien nuvykau į Šiaulių vaikų namus, pasiėmiau vaiko gimimo liudijimą, atvažiavau į Vilnių ir dabar man sako, kad tik Šiauliuose galiu pakeisti liudijimą doh.gif  Nervuoja tai, kad viena sako taip, o kita jau kitaip, pačios nežino, o man dabar vėl teks važiuoti ir dar pasakė būtinai ir vyras turi atvažiuoti, o kita sako, kad gal ir nereikės vyro, nu kažkokia nesąmonė doh.gif Dar noriu paklausti, ar teismo sprendimas išsiunčiamas į metrikacijos skyrių, ar patiems reikia pasiimti? Mes savo jau turime teismo sprendimą, bet metrikacijoj pasakė, kad teismas turi jiems atsiųsti, tai nežinau, ar laukti kol atsiųs, ar pačiai pasidomėti teisme, kaip ten ir kas yra g.gif
Sakykit, ar galima pakeisti vaiko kompensuojamųjų vaistų knygelę, nes ji jau išduota, o juk dabar keisis vaiko vardas ir pavardė g.gif

nesamonė. Privalo priimti. Šiuo atveju jie vykdo teismo nutartį (jokių papildomų prašymų nereikia, todėl ir vyro iš paskos temptis nereikia). Vilnius mūsų vaikų dokumentus priėmė, persiuntė ir Vilniuje atsiėmėme. Tai trunka ilgiau, negu vežtumėte į Šiaulius. Tiesiog gal ne ta koja darbuotoja iš lovos buvo išlipus.
Atsakyti