QUOTE(biski tinginiuke @ 2012 07 10, 18:59)
Noras sužinoti, kiek ar šeimų atsisakė mergaitės man kyla todėl, kad dar prieš porą sav. Vilniaus VTAT man sakė, kad dar esame toli eilėje ir kad dar teks ilgokai palaukti. O staiga surado mums mergytę, turinčią didelį nerimą keliančių ligų, o biologinės motinos būsena kelia dar didesnį nerimą. Ir man kyla kažkokia negera "nuojauta", nžn iš kur ji, bet visgi yra, kad mums nori "iškišti" rimtai sergantį vaiką, nors pageidavome plius minus sveiko, su minimaliomis sveikatos problemomis. Metų laiko mergytė, kuri pati nesėdi man atrodo rimtai sergantis vaikas

Tuo labiau, kad kūdikių namuose nuo pat gimimo, su šiokia tokia specialistų priežiūra, o su motina net negyvenusi. Todėl, man atrodo natūralu, kad kyla klausimai, kiek dar šeimų jos atsisakė ir kas bus su mumis, jei taip pat atsisakysime...
Mes irgi eileje buvome trisdesimt kelinti kai sulaukeme pasiulymo. Zinios apie vaikuti buvo labai skurdzios, vos keli sakiniai is kuriu pamenu labiausiai neramino diagnoze: judesio raidos sutrikimas (nors irgi prasem plius minus sveiko). Ka gi, vis tik nuvaziavom, susipazinom, isklausem keliu gydytoju nuomones (nes vaikutis buvo ne vaiku namuose, o ligonineje). Berniukui buvo metai ir 5 men. bet pats sunkiai vaiksciojo. Taip kad cia tikrai ne rodiklis, kad 1 metu mergyte beveik nesedi. Su tais vaikuciais juk niekas neuzsiima, normalu kad ju raida yra atsilikusi, juk niekas nemankstina, nelavina ir pan. Kiek zinome, iki musu berniukas buvo pasiulytas dviem seimoms (vienoje is ju gyveno, bet po poros savaiciu jie atsisake, o kita seima net nemaciusi vaiko atsisake - isgasdino turbut judesio diagnoze

). Ir ka gi, dabar jis treju su puse bernuzelis, puikiai lakstom, spardom kamuoli geriau nei bendraamziai, speju tik gaudyti po kiema.
Slavlanta,
sunute, aciu uz sveikinimus. Vis tik galiu pasakyti, kad pradzia su Dariuku buvo lengvesne, jis pats jau stovejo, kazkiek vaiksciojo, o cia - mazutis, gleznutis, regis ne taip paimsi ir sulus per puse. Pradzioje ne tik ant ranku paimti buvo baisu, bet perrengti, pakeisti pampersa, pirma karta ismaudyti atrode neigyvendinami dalykai, bet kazkaip ismokom

Bet kaip laikas greitai bega, savaites gale mums jau menuo kai mes keturiese
Beje, apie teisma. Ivaikinimo teismas ivyko kai laukiausi 7 nestumo menesyje, su didziausiu pilvu teismo saleje turejau teisejui paaiskinti, kam mums reikalingas 'svetimas' vaikas, kai tuoj savaji turesime

Taip ir atsakiau: o jus, pusantru metu praaugines mazyli, kai vaikas ir mes prie jo jau priprate,pamile, mama ir teciu vadina, lengvai jo atsisakytumete? Suprantu, kad jo toks darbas ir panasu klausima galbut jis privalejo uzduoti, bet vis tiek sirdyje izeide.