.Va tikrai čia randu paguodos žodžių, kurie dar trp teikia vilties kad nėra gal taip blogai. Paskutinias dienas burbuliuoju ant savo brolio(na tą namą, kurį ale aš būčiau pirkusi sau ir mamai - ir jam dalį teisiškai siųliau" paimt"., tai ne, jam nereikia taip, jam reik pinigų iš dabartinės dalies... ) Tai va ir bambiu name savo vyrui, kad tokia situacija, o tas nori kažko, o pats išvis pas mamą nesirodo, net neskambina man pasiklausti kaip ji laikosi
. Jokios nei moralinės nei finansinės pagalbos. Tai mane labai veikia psichologiškai, jau nežiūrint to kas su mama darosi. Bet pasiburbuliavau ir kažkaip laikysiuos toliau, bandysiu ieškot kitos išeities. Galvoju reikia po trp mamos kambarius kažkaip tvarkyt ir ten kraustytis. Nes pavargstu baisiai nuo važinėjimų, kurie gaunasi tokie beprasmiški tiek laiko tiek finansine prasme. O auklės samdyti nėra iš ko ir mano mama jos neįsileis, o ir mūsų situacijoj aš daugiausia žinau kas tinka ir ko mamai reikia. Tai kad stengsiuos nusiramint ir gyvent toliau. Ačiū Jums .
