QUOTE(izabele111 @ 2012 10 10, 12: val. skambina, klausia"ko nepaskambinai?"26)
Sveikos mergaites
Senokai nebuvau pas jus....jau du menesiai kaip palaidojau savo teti.....uzgeso ligonineje su 41,5 temperatura...uzsidege smegenys....dar iki siolei save grauziu,kodel nepabuvau ilgiau pas teti,nes man tik isejus po valandeles jis numire....O gal jis lauke,kad as iseiciau???
Užuojauta tau, izabele.
Nesigraužk kas jau įvyko, juk nieko nebūtum pakeitusi, jei pas Tavo Tėtį tokia tmperatūra buvo. Laikykis. Labai baisu susigyvent su artimo žmogaus netektimi, bet toks jau gyvenimas, nieko amžino nėra šiame pasaulyje. Sutiksim savo artimuosius kai patys anapilin iškeliausim...
Mano tėtis mirė prieš du metus. Dieve, kaip save graužiau, kiekvieną dieną meldžiausi, prašiau Jo atleidimo. Nes mano tėtis kaip užmigo, taip ir nepasikėlė

. Dieną prieš tai (prieš tą naktį kai mirė), žadėjau jam paskambinti. Mama kaip tik tada pirmą kartą psichiatrijos skyriuj gulėjo, vaidenosi baisūs dalykai , tada dar gerai ir nesupratau kas su ja darosi. Tai buvau visai nusivariusi psichologiškai ir fiziškai, tėčiui nepaskambinau. O Jis man vakare 9 val. skambina, klausia "ko nepaskambinai?". Sakau"nebuvo laiko, pavargau, būčiau vėliau paskambinus". Kaip ir apsipykom, Jis pasakė, kad ligonis ir numetė ragelį. Žinojau, kad jei perskambinsiu arba neatsilieps, arba dar daugiau supyks. Skambinau broliui, paprašiau, kad tėvui paskambintų. Brolis galvojo, kad kam čia vėlų vakarą skambinėt, skambins rytoj. O rytojaus visą dieną prisiskambinti nepavyko, nuvažiavau ir radau tėtį mirusį

... Eina sau, kaip negera, rašau, o ašaros bėga. Kiekvieną dieną meldžiau Tėvo man atleist, po metų laiko Jis man prisisapnavo pasakė, kad nepyksta. O dabar liko tik prisiminimai ir vien tik geri ir šilti...