Knygos, knygos, knygos...*66 Namučiai...

na aš viską suprantu, nes jie tuo pačiu metu perleido ir pastarąją knygą. Bet vis tik ar tai teisėta.

Labas vakaras,

Nors ir peršalusi, su temperatūra, bet vakar po darbo užsukau į biblioteką pasiimti rezervuotos Sabaliauskaitės "Silva Rerum II" . Išgėriau vakar daug skysčių, maukiau darbe arbatą ir sultinį puodais, tai šiandien žymiai geriau. Po vakarienės galėsiu toliau mėgautis knyga.
Be to, baigėsi mano atostogas, per kurias su malonumu perskaičiau Larsson "Mergina su drakono tatuiruote". Skaičiau angliškai, labai patiko, norisi dar.

Howard Jacobson "The Finkler Question" (Finklerio klausimas)

Knyga, kuri praeitais 2010 metais laimėjo Booker'io premiją. Visą laiką kol skaičiau ją galvojau ir už ką gi ji gavo tokią prestižinę premiją, už kokius nuopelnus, bet deja, priėjau tik vienos išvados - už šiuo metu populiarią temą - apie žydus ir žydiškumą. Nes man asmeniškai ši knyga pasirodė gana vidutinė ir vietomis labai nuobodi ir pati tema man asmeniškai buvo nelabai aktuali ir įdomi.

Knygoje gvildenama esamas Britanijos žydų identitetas ir kaip jo integracija į ne žydišką bendruomenę. Taip pat nagrinėjamos ir draugystės subtilybės.
Pasakojime yra trys seni draugai, kurie susitinka po ilgo laikotarpio.
Julian Treslove yra nevykęs BBC prodiuseris. Jis visai ne žydas, bet tiesiog apsėstas minties ką reiškia žydiškumas politiškai, socialiai, ekonomiškai, romantiškai, intelektualiai, emociškai, kultūrintai, muzikaliai ir pan. Jis trokšte trokšta būti dalimi to kažko labai didelio ir senovinio, kažko pertekusio ir intensyvaus. Vienintelė jo svajonė ir troškimas - būti žydu.
Sam Finkler - žydas, filosofas, savipagalbos knygų rašytojas, kuris pastoviai dalyvauja TV laidose. Treslove savo kalboje dažnai vartoją žodį "finkler", kurį jis interpretuoja kaip "žydas". Taigi, ir knygos pavadinimą galima būtų interpretuoti kai "Žydo klausimas". Finkler'is nekenčia Izraelio, jo vykdomos politikos ir prisijungia prie įžymių žydų suburtą grupę pavadintą "Susigėdę".
Ir trečiasis draugas pagyvenęs buvęs Holivudo reporteris Libor Sevcik. Jis buvęs Treslove ir Finkler mokytojas. Jo žydiškumas seniai marinuojasi Šuberto Impromptus ir apibūdinamas kaip inteligentiškai "prašmatnus". Jis yra Izraelio mylėtojas.
Sam ir Libor neseniai tapo našliais ir labai gedi savo antrųjų pusių.
Taip pat yra ir ketvirtas veikėjas šioje istorijoje, tai Finklerio žmona Tyler, kuri jau mirė. Ji nebuvo žydė, nors buvo gerai išmokusi visas tikėjimo subtilybes. Treslove miegodavo su ja, bet jam teko labai nusivilti kai atsiskleidė jos paslaptis.
Didesnę knygos dalį užima kalbos tarp draugų. Jie diskutuoja apie Gazą, svastikas ir "niekada nepamiršime", Izraelio pozicijas, zionismą ir antisemitizmą.

Knygoje iškeliami klausimai žydiškas ir nežydiškas, tarp kurių yra didžiulė trintis, be galės už ir prieš. Po visais tais klausimais apie judaizmą, autorius paslepia pamąstymus apie daug rimtesnius dalykus. Paliečiami tokios temos kaip šeima, visuomenė, tikėjimas, kultūra, tarpusavio santykiai.
Nuolatos keliamas Hamletiškas klausimas "žydas ar ne žydas". Tai knygos pagrindinė ašis, apie kurią viskas ir rutuliojasi. Taip pat "už ar prieš" Izraelį, jo pasisavinimą kitos valstybes žemes ir vykdomą palestiniečių genocidą ir priespaudą.
Taigi, vienu sakiniu, knyga yra apie žydiškumo grožį ir visišką melą, kur žydiškumas yra kaip metafora žmonių kultūrai.

Sveikos

Nors ir buvau sau zadejusi,kad Wassmo knygu nepirksiu,nes ne viena is paskutiniu nesuzavejo,bet visgi vakar nusipirkau naujaja "Simto metu istorija"[B],anotacija sudomino.Beje,paskui zadu pardavineti,25 lt

O kurias skaitei,kad nesuzavejo?

Skaiciau,tiksliau bandziau skaityti Stikline pieno,Toros trilogijas,nors Dinos knyga ir jos tesiniai patiko.Bandysiu ir naujaja,paskaitinejau,tai lyg ir nereiks numest

Sveikutės. Katik baigiau skaityti GÜNTEKIN "ČIAUŠKUTĖ",knyga nesukėlė didelio WAU,bet ir nuo vidurio nenuvylė. Tikrai tik jau skaitant į pabaiga pasidarė gaila,kad jau artėja kulminacija. Tai knyga apie mergina kuri buvo vėjavaikiška beveik visada,krėsdavo įvairius pokštus ir suaugusiu gyvenimą nežiūrėjo rimtai,bet pagaliau įvyksta lūžis,gan nelengvas lūžis,tad jai tenka iškeliauti iš savo namų. Aprašomi jos nuotykiai,nusivylimai ir išgyvenimai. Nors nebuvo didelio susižavėjimo pradžioje knygos,bet knygos vidurys visus mano potyrius apvertė aukštyn kojom,tad db galiu pasakyt,kad knyga labai patiko.
Papildyta:

šeip man irgi didelio susižavėjimo nepaliko nei TORA,nei STIKLINĖ PIENO,bet matyt rašytoja turi kažkokį cinkelį,kuris mane traukia perskaityti jos knygas.

Jane Austen "Įtikinėjimas"

Nuostabioji, nemirtingoji klasika. Kaip malonu buvo vėl panirti į XIXa. pradžios Anglijos aukštuomenės gyvenimą, tą puošnumą, pompastiką ir tuštybę. Austen knygos pasižymi jausmingumu, subtilumu ir žodžio grožiu ir tikrai tos meilės istorijos nėra banalios ir klišinės. "Įtikinėjimas" yra paskutinis užbaigtas darbas prieš mirtį. Joje pasakojama ne tik apie meilę, tarpusavio santykius, šeimos vidaus gyvenimą, tuščiagarbiškumą, turto ir titulų vaikymąsi ir gyvenime suteikiamą antrąjį šansą.

Ši knyga - tai Anos Eliot istorija, jos likimo vingiai, padarytos klaidos ir atgaila už jas. Ji vidurinioji duktė, šeimos pilkoji pelytė, tyli, kukli ir santūri. Jos tėvas pasipūtęs ir tuščiagarbis dvarininkas. Apart išvaizdos jis toliau nemato. Jos jaunesnioji sesuo - tėvo kopija, kuriai terūpi apdarai ir pobūviai. Vyresnioji sesuo amžinai niurzganti ir dejuojanti, viskuom nepatenkinta ir jaučiasi amžinai visų skriaudžiama. Niekam nerūpi jos likimas, jos skausmas, kančia ir širdgėla. Ji yra šeimos pilkoji pelytė.
Jai 27-eri metai, o ji vis dar netekėjusi, nors yra graži, elegantiška, protinga, pilna ambicijų dama, tačiau tarp kitų tiesiog pranykstanti.
Prieš 8-erius metus jai teko nutraukti sužadėtuves ir atstumti savo gyvenimo meilę. Ją tuo įtikino jos motino draugė, nes jos manymu jis buvo netinkamas jai kandidatas. Nesvarbu kad karininkas, bet beturtis. Ir nesvarbu, kad jos širdis kalbėjo priešingai, dėl savo jaunumo ir nepatyrimo ji labai lengvai pasidavė įtikinėjimams.
Ateina tokia diena, kai jos tėvas iššvaisto paskutinius jų turto likučius ir jie priversti išnuomoti savo šeimos dvarą, kad nereiktų jo netekti už atsiradusias skolas. Ir štai kai ji atsiduria tokioje nepavydėtinoje padėtyje į jos gyvenimą sugrįžta jos Frederikas. Net gi po šitiekos metų jos širdis tiesiog apmiršta vos išvysta jį. Jis toks pat gražus ir elegantiškas, manieringas, bet su liūdesio šešėliu veide. Pasikeitė tik vienas dalykas, jis per tą laiką susikrovė tikrai nemažus turtus ir tapo svajonių jaunikiu.
Kuomet vėl susitinka vis taip pat tebemylinčios širdys iškyla tokie klausimai, kaip ar sugebės atleisti ir visą skausmą ir pažeminimą palikti praeityje ir ar bus suteiktas jų meilei antrasis šansas, o galbūt visai neverta statyti oro pilių, kurioms nelemta išlikti.

"Įtikinėjimas" yra viena iš labiausiai man patikusių Jane Austen knygų. Joje labai gerai atskleidžiamas to meto aukštuomenės tuščiagarbiškumas, vaikymasis titulų, svetimo turto skaičiavimas, sau naudos ieškojimas, tuštybė, sugedimas ir be galinė meilė paskaloms. Bet net ir tokioje aplinkoje gimsta ta tikroji meilė, kurį nugali visus sunkumus ir kliūtis, negandas ir laiką.
Pasakojimas labai gražus, lyriškas ir nuoširdus. Tik labai gaila, kad knygos užteko vos porai vakarų...
Rekomenduoju ne tik Austen gerbėjams. Manau kiekvienas ras kažką tik sau.

Na dabar jau pasigailėjau, kad jos nepirkau Kaip tik dar dvejojau per maksiminių nuolaidų savaitę, pirkti ar ne...
Tavo atsiliepimas suintrigavo, įtariu, man turėtų patikt.

Man ji labai patiko, net labiau už "Puikybę ir pritarus"

Va va , dar kaip tik norėjau paklausti, ar galėtum jas palygint.
Ale ot kaip šįkart apsigavau, jos nepirkdama Tavo atsiliepimas kur kas labiau įkvepiantis nei anotacija

Man "Įtikinėjimas" irgi patiko, sakyčiau trečioj vietoj iš šešių Austen knygų. Bet aš jos taip smarkiai negirčiau, man ji pasirodė tokia ganėtinai paprasta ir pakankamai rimta knyga. Nors, tiesą sakant, labai seniai ją skaičiau ir tik vieną kartą, būtų įdomu, kokia ji man pasirodytų dabar. Bet kiek atsimenu, su "Puikybe ir prietarais" (ir šios žaviu humoru ir lengvumu bei išskirtine meilės istorija) jai net nėra ko lygintis (aišku, tik mano nuomone).
Beje, prisimenu vieną filmą, kurio pagrindinės herojės mylimiausia knyga buvo "Įtikinėjimas", ypač dėl to, kad ji yra apie meilei suteiktą antrą šansą.