Knygų skaitytojų klubas, 78 tema

aš irgi va vakar baigiau ją skaityti – tiesą sakant, nepatiko visiškai

Pakomentuok

Matyt koncerto pradžia buvo. Šiaip tai įvairiai dėl to derinimosi juk - teatriniai orkestrai mėgsta susėdę pasiderinti, filharmonijos - už durų. Bet man tikrai patiko aranžuotė.

O man si Capote knyga patiko


Man tai siuo metu neaisku, kodel Howard Jacobson "The Finkler Question" (Finklerio klausymas) laimejo Booker priza Techniskai puikiai parasyta, bet apskritai pasirode ivairiu nuomoniu, sroviu apie Judaizma ir zydus kratinys su be galo nervinanciu paranoisku nevykeliu "pagrindiniame vaidmenyje". Jacobson garsinamas kaip didis humoristas, bet manes juokas neeme. Puikiai maciau "gabaliukus", kur turbut turejau pakikenti, bet nesikikeno. Knyga kaip satyra irgi neitikino. Zodziu, nesigailiu, kad perskaiciau, buvo geru minciu, zmogaus/seimos/zmonijos psichologijos pagvildenimu, turtinga kalba, bet labai rekomenduoti negaliu. Butu idomu, jei kas skaitet, padiskutuoti


JURZOLE, grazus tavo naujas "paveiksliukas" Paskaityti cia uzbegu, bet paciai parasyti laiko truksta, nors knygas ryju non-stop. Va pora senai perskaitytu, us kurias dar "neatsiskaiciau"

Jonathan Franzen "Freedom" (Laisve), paliko gera ispudi. Ypac rekomenduoju mamoms ir teciams, o taip pat ju vaikams (tokiems jau suaugusiems), zodziu - visiems , seimos/tevu-vaiku santykiu psichologija gerai isnarstyta. Knyga apie viduriniojo sluoksnio amerikieciu seima. Puikiai parasyta, nors temu gausa gali sudaryti ispudi, kad autorius norejo kuo daugiau siu dienu aktualiju sutalpinti i viena knyga ir tarsi "padeti kryziukus" savo "temu sarase".

Beje, viena is temu Franzen knygoje - per didele musu planetos populiacija, to pasekmes etc. Kazkaip tuo metu si tema vis painiojosi man "po kojomis". Pries Franzen knyga perskaiciau Isaac Asimov "The Caves of Steel" (Plieno olos), kuri apskritai nuvyle (po Foundation knygu tikejausi daug), bet Asimov gana itikinamai aprase tokios per dideles populiacijos padarinius planetai (del to knyga paskaityti verta ), vien aprasytas visuomeninis maitinimas valgyklose ko vertas (po jo senasias vasarines valgyklas Palangoje (ar jas pamenat?) atsimenu kaip tikrus restoranus). Kaip tik tuo paciu metu viename interviu svedu dizaineris pasisake turintis tik viena vaika butent del sios priezasties - per daug zmoniu musu planetoje, to pasekmes. Kontraversija, bet, manau, verta demesio.

O man patiko "Pusryciai pas Tifani". Nors detales jau pamirsau (prisimenu tik scena su katinu - istrigo ji man), bet isliko zavaus apgaulingo lengvumo ispudis. Ne bet kas taip parasys.



Ne viena karta varciau sia knyga knygyne ir vis padedavau, kazkaip nebuvo didelio noro ja skaityti. Dabar jau turbut ir nebeskaitysiu, po tokiu atsiliepimu...


Tikrai, kad keista Bet kiekviena premija turi savo bziku, tai matyt Booker'is irgi


1. Aciu Man irgi grazus - o kaipgi, juk nuosava nuotrauka... O uzsukti tai tikrai galetum dazniau, ir su ataskaitom Nors ka as cia tave agituoju, kai pati jau kiek laiko neprisiruosiu ataskaitos parasyti...

2. Tebeskaitai Azimova? Uz "Foundation" geriau jau nebus - pradejai nuo geriausiu Nors as dar rekomenduociau apsakymus apie robotus - "I, Robot" ir kt.

Dar pagalvojau, jei megsti sci-fi sagas, tai gal tau A.Clarke patiktu, jei dar neskaitei? Kosmines odisejos, Pasimatymai su Rama - man patiko, nors kitos Clarke knygos gana vidutiniskos. Jie abu su Azimovu tiesiog per daug produktyvus buvo...

man atrodo, kad pagrindinė šios knygos problema – netinkamai parinktas veikėjas. būtų daug geriau, jei pasakotų moteris – dabar gi Beno vidinis pasaulis, tai, kaip jis reiškia mintis yra pernelyg moteriška. todėl ir kalba pradėjo mane erzinti – ne pati kalba, o jos akivaizdus moteriškumas. Beno žmona, su visom savo baimėm – daug stipresnis, ir visiškai neišnaudotas veikėjas. kaip ir pati Verpėja – iš jos atsikraustymo į miestelį padirbėjus gautųsi daug stipresnis romanas. O dabar kas? Kažkokie mafijozai (bala žino kam), kriminalas ir muilo opera

aha, tikrai - tie mafijozai nei į tvorą, nei į mietą. Verčiau jos trobelė būtų į žemę prasmegus

Skaitau A. R. Čaplinsko "Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė" - po Silva rerum žinias gilinu

Laba dienelė

ar galima būtų jungtis į jūsų bendravimo ratuką?

Dabar jau įpusėjau Mika Waltari ''Žmonijos priešai'' labai įdomi knyga kas domisi senovės istorija bei religija. Apie tai kaip pradėjo rastis Krikščionybė Romoje.

Šiap esu istorinių knygu fanatė,bet mieliau renkuosi tas,kurios grindžiamos tikrais įvykiais ir faktais

junkis junkis

Neseniai ''sukramtytos'' :Silva Rerum abi dalys.
Ildefonso Falcones ''Jūros katedra''
jūros katedra
E. Walz "žvaigždžių medžiotoja'' žvaigždžių medžiotoja
Donna Woolfolk Cross ''Popiežė Joana''
Popiežė Joana

ir kaip ši knyga? Galvoju, gal reiktų įsigyt

va, vis iki Franzen neprieinu.. netgi audioknyga parsisiunciau, bet namie negaliu klausyti, o vazineju nedaug.
Finkleris sudomino
As pati "senienose" uzstrigus. Labai mielai perskaiciau Dinos trilogija. "Laimes sunus", nors daugelio ir labiausiai kritikuotas, man gal didziausia ispudi paliko. Galvoju, gerai, kad neskaiciau anksciau, o tik dabar, budama mama visaip kitaip ziuriu, ir motinos atsakomybes ir asmenines laisves temos daug jautresnes. O Dinos trilogija man turbut labiausiai apie tai ir yra.
Dabar pasiemiau M.Tikanen "Raudonkepuraite", zadejau mest, nes nesijauciu nusiteikus pasakom ir metaforom, bet paskaicius grazius jusu atsiliepimus puslapyje, gal pratesiu..
Ir I.Bergman autobiografine ar kazkokia ant stalelio ilsisi - vel apie vaikyste, traumas ir t.t. Tik ciniskas jis be galo, netinkamas laikas.