QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 09 20, 23:51)
Pabaigiau aš
Howard Jacobson "The Finkler question" ir likau nuvilta.
Knyga, kuri praeitais 2010 metais laimėjo Booker'io premiją. Visą laiką kol skaičiau ją galvojau ir už ką gi ji gavo tokią prestižinę premiją, už kokius nuopelnus, bet deja, priėjau tik vienos išvados - už šiuo metu populiarią temą - apie žydus ir žydiškumą. Nes man asmeniškai ši knyga pasirodė gana vidutinė ir vietomis labai nuobodi ir pati tema man asmeniškai buvo nelabai aktuali ir įdomi.
Knygoje gvildenama esamas Britanijos žydų identitetas ir kaip jo integracija į ne žydišką bendruomenę. Taip pat nagrinėjamos ir draugystės subtilybės.
Pasakojime yra trys seni draugai, kurie susitinka po ilgo laikotarpio.
Julian Treslove yra nevykęs BBC prodiuseris. Jis visai ne žydas, bet tiesiog apsėstas minties ką reiškia žydiškumas politiškai, socialiai, ekonomiškai, romantiškai, intelektualiai, emociškai, kultūrintai, muzikaliai ir pan. Jis trokšte trokšta būti dalimi to kažko labai didelio ir senovinio, kažko pertekusio ir intensyvaus. Vienintelė jo svajonė ir troškimas - būti žydu.
Sam Finkler - žydas, filosofas, savipagalbos knygų rašytojas, kuris pastoviai dalyvauja TV laidose. Treslove savo kalboje dažnai vartoją žodį "finkler", kurį jis interpretuoja kaip "žydas". Taigi, ir knygos pavadinimą galima būtų interpretuoti kai "Žydo klausimas". Finkler'is nekenčia Izraelio, jo vykdomos politikos ir prisijungia prie įžymių žydų suburtą grupę pavadintą "Susigėdę".
Ir trečiasis draugas pagyvenęs buvęs Holivudo reporteris Libor Sevcik. Jis buvęs Treslove ir Finkler mokytojas. Jo žydiškumas seniai marinuojasi Šuberto Impromptus ir apibūdinamas kaip inteligentiškai "prašmatnus". Jis yra Izraelio mylėtojas.
Sam ir Libor neseniai tapo našliais ir labai gedi savo antrųjų pusių.
Taip pat yra ir ketvirtas veikėjas šioje istorijoje, tai Finklerio žmona Tyler, kuri jau mirė. Ji nebuvo žydė, nors buvo gerai išmokusi visas tikėjimo subtilybes. Treslove miegodavo su ja, bet jam teko labai nusivilti kai atsiskleidė jos paslaptis.
Didesnę knygos dalį užima kalbos tarp draugų. Jie diskutuoja apie Gazą, svastikas ir "niekada nepamiršime", Izraelio pozicijas, zionismą ir antisemitizmą.
Knygoje iškeliami klausimai žydiškas ir nežydiškas, tarp kurių yra didžiulė trintis, be galės už ir prieš. Po visais tais klausimais apie judaizmą, autorius paslepia pamąstymus apie daug rimtesnius dalykus. Paliečiami tokios temos kaip šeima, visuomenė, tikėjimas, kultūra, tarpusavio santykiai.
Nuolatos keliamas Hamletiškas klausimas "žydas ar ne žydas". Tai knygos pagrindinė ašis, apie kurią viskas ir rutuliojasi. Taip pat "už ar prieš" Izraelį, jo pasisavinimą kitos valstybes žemes ir vykdomą palestiniečių genocidą ir priespaudą.
Taigi, vienu sakiniu, knyga yra apie žydiškumo grožį ir visišką melą, kur žydiškumas yra kaip metafora žmonių kultūrai.
Oi, nesuskaiciau vakar visko, nepamaciau, kad ir tu sita knyga jau perskaitei. Geras sutapimas

Matau, kad isvertei Edward Docx recenzijos gabaliukus.
Cia yra visas tekstas (angliskai), jei kam idomu:
http://www.guardian....howard-jacobson
As neturejau nieko pries zydiska tema, man buvo idomus gabaliukai apie zydu kultura, be to, buvo ten daugiau temu be sios, patiko pati kalba. Tik kad pasirode viskas kazkaip padrika, knygos jumoristines gaidos manes visai nepaliete, pagrindinio herojau negalejau pakesti, i gala pradejau persokineti jo paranoju aprasymus, jo nora tapti zydu teoriskai supratau, bet manes neitikino.
O va pries turbut metus matyta Jacobson TV laida net labai patiko.
Papildyta:
QUOTE(Jurzole @ 2011 09 22, 22:49)
1. Ne viena karta varciau sia knyga knygyne ir vis padedavau, kazkaip nebuvo didelio noro ja skaityti. Dabar jau turbut ir nebeskaitysiu, po tokiu atsiliepimu...
2. Tebeskaitai Azimova?

Uz "Foundation" geriau jau nebus - pradejai nuo geriausiu

Nors as dar rekomenduociau apsakymus apie robotus - "I, Robot" ir kt.
Dar pagalvojau, jei megsti sci-fi sagas, tai gal tau A.Clarke patiktu, jei dar neskaitei? Kosmines odisejos, Pasimatymai su Rama - man patiko, nors kitos Clarke knygos gana vidutiniskos. Jie abu su Azimovu tiesiog per daug produktyvus buvo...
1. Paskaityk recenzija, kurios nuoroda ikeliau, ji super-pozityvi, is The Guardian, gal sugundys tave "The Finkler question" perskaityti.
2. Tai jau supratau, kad uz Foundation geriau nebus. "I, Robot" apsakymus skaiciau, irgi nuvyle

Siaip nesu sci-fi sagu myletoja, Azimov kol kas pirmas ir paskutinis, bet gal reiks A.Clarke kada pameginti, kai "badas" prispirs
Ipusejau
Jenny Erpenbeck "Visitation" (Visitacija? Apsilankymas?), keista knyga, bet kuo toliau, tuo labiau patinka, siryt traukiny beveik apsiverkiau (to dar niekad nebuvo knyga skaitant). Namo netoli Berlyno ir jo gyventoju istorija, bet, zinoma, ne vien tai...