Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 78 tema

QUOTE(marakeš @ 2011 09 23, 08:42)
man atrodo, kad pagrindinė šios knygos problema – netinkamai parinktas veikėjas. būtų daug geriau, jei pasakotų moteris – dabar gi Beno vidinis pasaulis, tai, kaip jis reiškia mintis yra pernelyg moteriška. todėl ir kalba pradėjo mane erzinti – ne pati kalba, o jos akivaizdus moteriškumas.

pritariu, man Benas irgi pernelyg moteriškas atrodė, neįtikino drinks_cheers.gif

QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 09 23, 09:44)
aha, tikrai - tie mafijozai nei į tvorą, nei į mietą. Verčiau jos trobelė būtų į žemę prasmegus biggrin.gif

prie tų visų pelkių mistikos trobelės prasmegimas tikrai labiau būtų tikęs biggrin.gif

QUOTE(JulijaV @ 2011 09 23, 10:26)
ar galima būtų jungtis į jūsų bendravimo ratuką?

junkis 4u.gif
Atsakyti
Ir as velkuosi kaip uodega, perskaiciau Arto Paasalina "Zuikio metai". Ispradziu skaitesi nelabai idomiai, bet po to itrauke. Anksciau apie suomius as buvau geresnes nuomones, kad ten civilizacija, vakaru Europa, o pasirodo grubus zmones, jokios tvarkos... Kadangi knyga labai patiko, tikrai skaitysiu ir kitus rasytojo kurinius. Ar yra koks nors eiliskumas?

Rekomenduoju "Kaukiantį malūninką". Seniai skaičiau tokią knygą, kurią taip "skaniai suvalgiau".
Atsakyti
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 09 20, 23:51)
Pabaigiau aš Howard Jacobson "The Finkler question" ir likau nuvilta.

Knyga, kuri praeitais 2010 metais laimėjo Booker'io premiją. Visą laiką kol skaičiau ją galvojau ir už ką gi ji gavo tokią prestižinę premiją, už kokius nuopelnus, bet deja, priėjau tik vienos išvados - už šiuo metu populiarią temą - apie žydus ir žydiškumą. Nes man asmeniškai ši knyga pasirodė gana vidutinė ir vietomis labai nuobodi ir pati tema man asmeniškai buvo nelabai aktuali ir įdomi.

Knygoje gvildenama esamas Britanijos žydų identitetas ir kaip jo integracija į ne žydišką bendruomenę. Taip pat nagrinėjamos ir draugystės subtilybės.
Pasakojime yra trys seni draugai, kurie susitinka po ilgo laikotarpio.
Julian Treslove yra nevykęs BBC prodiuseris. Jis visai ne žydas, bet tiesiog apsėstas minties ką reiškia žydiškumas politiškai, socialiai, ekonomiškai, romantiškai, intelektualiai, emociškai, kultūrintai, muzikaliai ir pan. Jis trokšte trokšta būti dalimi to kažko labai didelio ir senovinio, kažko pertekusio ir intensyvaus. Vienintelė jo svajonė ir troškimas - būti žydu.
Sam Finkler - žydas, filosofas, savipagalbos knygų rašytojas, kuris pastoviai dalyvauja TV laidose. Treslove savo kalboje dažnai vartoją žodį "finkler", kurį jis interpretuoja kaip "žydas". Taigi, ir knygos pavadinimą galima būtų interpretuoti kai "Žydo klausimas". Finkler'is nekenčia Izraelio, jo vykdomos politikos ir prisijungia prie įžymių žydų suburtą grupę pavadintą "Susigėdę".
Ir trečiasis draugas pagyvenęs buvęs Holivudo reporteris Libor Sevcik. Jis buvęs Treslove ir Finkler mokytojas. Jo žydiškumas seniai marinuojasi Šuberto Impromptus ir apibūdinamas kaip inteligentiškai "prašmatnus". Jis yra Izraelio mylėtojas.
Sam ir Libor neseniai tapo našliais ir labai gedi savo antrųjų pusių.
Taip pat yra ir ketvirtas veikėjas šioje istorijoje, tai Finklerio žmona Tyler, kuri jau mirė. Ji nebuvo žydė, nors buvo gerai išmokusi visas tikėjimo subtilybes. Treslove miegodavo su ja, bet jam teko labai nusivilti kai atsiskleidė jos paslaptis.
Didesnę knygos dalį užima kalbos tarp draugų. Jie diskutuoja apie Gazą, svastikas ir "niekada nepamiršime", Izraelio pozicijas, zionismą ir antisemitizmą.

Knygoje iškeliami klausimai žydiškas ir nežydiškas, tarp kurių yra didžiulė trintis, be galės už ir prieš. Po visais tais klausimais apie judaizmą, autorius paslepia pamąstymus apie daug rimtesnius dalykus. Paliečiami tokios temos kaip šeima, visuomenė, tikėjimas, kultūra, tarpusavio santykiai.
Nuolatos keliamas Hamletiškas klausimas "žydas ar ne žydas". Tai knygos pagrindinė ašis, apie kurią viskas ir rutuliojasi. Taip pat "už ar prieš" Izraelį, jo pasisavinimą kitos valstybes žemes ir vykdomą palestiniečių genocidą ir priespaudą.
Taigi, vienu sakiniu, knyga yra apie žydiškumo grožį ir visišką melą, kur žydiškumas yra kaip metafora žmonių kultūrai.



Oi, nesuskaiciau vakar visko, nepamaciau, kad ir tu sita knyga jau perskaitei. Geras sutapimas bigsmile.gif Matau, kad isvertei Edward Docx recenzijos gabaliukus.

Cia yra visas tekstas (angliskai), jei kam idomu:
http://www.guardian....howard-jacobson

As neturejau nieko pries zydiska tema, man buvo idomus gabaliukai apie zydu kultura, be to, buvo ten daugiau temu be sios, patiko pati kalba. Tik kad pasirode viskas kazkaip padrika, knygos jumoristines gaidos manes visai nepaliete, pagrindinio herojau negalejau pakesti, i gala pradejau persokineti jo paranoju aprasymus, jo nora tapti zydu teoriskai supratau, bet manes neitikino.

O va pries turbut metus matyta Jacobson TV laida net labai patiko.

Papildyta:
QUOTE(Jurzole @ 2011 09 22, 22:49)
1. Ne viena karta varciau sia knyga knygyne ir vis padedavau, kazkaip nebuvo didelio noro ja skaityti. Dabar jau turbut ir nebeskaitysiu, po tokiu atsiliepimu...  g.gif


2. Tebeskaitai Azimova?  mirksiukas.gif Uz "Foundation" geriau jau nebus - pradejai nuo geriausiu  mirksiukas.gif Nors as dar rekomenduociau apsakymus apie robotus - "I, Robot" ir kt.

Dar pagalvojau, jei megsti sci-fi sagas, tai gal tau A.Clarke patiktu, jei dar neskaitei? Kosmines odisejos, Pasimatymai su Rama - man patiko, nors kitos Clarke knygos gana vidutiniskos. Jie abu su Azimovu tiesiog per daug produktyvus buvo...  rolleyes.gif


1. Paskaityk recenzija, kurios nuoroda ikeliau, ji super-pozityvi, is The Guardian, gal sugundys tave "The Finkler question" perskaityti.

2. Tai jau supratau, kad uz Foundation geriau nebus. "I, Robot" apsakymus skaiciau, irgi nuvyle unsure.gif Siaip nesu sci-fi sagu myletoja, Azimov kol kas pirmas ir paskutinis, bet gal reiks A.Clarke kada pameginti, kai "badas" prispirs smile.gif


Ipusejau Jenny Erpenbeck "Visitation" (Visitacija? Apsilankymas?), keista knyga, bet kuo toliau, tuo labiau patinka, siryt traukiny beveik apsiverkiau (to dar niekad nebuvo knyga skaitant). Namo netoli Berlyno ir jo gyventoju istorija, bet, zinoma, ne vien tai...
Atsakyti
QUOTE(Numenor @ 2011 09 23, 13:58)
As neturejau nieko pries zydiska tema, man buvo idomus gabaliukai apie zydu kultura, be to, buvo ten daugiau temu be sios, patiko pati kalba. Tik kad pasirode viskas kazkaip padrika, knygos jumoristines gaidos manes visai nepaliete, pagrindinio herojau negalejau pakesti, i gala pradejau persokineti jo paranoju aprasymus, jo nora tapti zydu teoriskai supratau, bet manes neitikino.

Na kaip po ir aš nesu nieko prieš žydus, bet jei atvirai, tai vietomis man net buvo per daug. Nenoriu labai stipriai politikuoti, bet šiaip vietomis net buvo apėmęs tikras pyktis. Na vienu žodžiu, jei šiuo kūriniu norėta apžvelgti visokias to klausimo puses ir parodyti kai kurių situacijų komiškumą, tai aš tikrai neįžvelgiau to ir deja, mano nuomonė kai kuriais klausimais pasikeitė į blogąją pusę.
Atsakyti
Ziuriu, zydiska tema atgijo:) Neseniai isklausiau Эфраим Севела triju apysaku rinkinuka "Продай твою мать. Викинг. Зуб мудрости" (Parduok tavo motina. Vikingas. Protinis dantis) Buvo labai idomu, nes pirmose dviejose apysakose daug kalbama apie Lietuva Antrojo Pasaulinio karo ir pokario metais. Trecioji apysaka parasyta trylikametes mergaites emigravusios su mama is Maskvos i Niujorka dienorascio stiliumi. Cia ir jos pamastymai apie zydu-nezydu santykius, ir pirmoji meile mamos meiluziui, ir tevas, kuris emigraves staiga tapo homoseksualistu. Buvo tikrai idomu, nors zydiskos kulturos cia nerasite daug. Pagrindine ideja ko gero, kad zydai susitapatina su tos salies, kurioje gyvena, kultura. Beje, antroji apysaka isvis parasyta apie Tarybu valdzios Megstama lietuvi poeta, zydu tema nera lieciama.
Po to per viena vakara isklausiau pries 40 metu bestseleriu tapusi Erich Segal "Meiles istorija". Kiek spejau paskaityt atsiliepimu apie sia knyga, pagrindine mintis buvo: gera istorija, as verkiau. Verkiau ir as. Pavadinimas nemeluoja, tai tikrai meiles istorija, gana banali, ir nuo trecio sakinio aisku, kuo baigsis, bet kazkodel pradejus, norisi isgirsti viska iki galo. Zodziu, jei kam norisi paasarot koki salta ir nejauku rudens vakara del svetimu problemu, rekomenduoju.
Dabar pradejau A. Valentinovo "Dezertyra". Pseudoistorija, prancuzu revoliucijos laikai. Kol kas labai manes neitrauke, bet audioknygas dazniausiai isklausau iki galo. Tuo labiau, kad irasas puikus.
Skaityti nieko neskaitau, deja. Dar niekaip neisivaziuoju i nauja ritma, jauciuosi uzsiemus ir pastoviai truksta laiko unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo langana: 23 rugsėjo 2011 - 17:02
QUOTE(madrugada @ 2011 09 23, 12:42)
va, vis iki Franzen neprieinu.. netgi audioknyga parsisiunciau, bet namie negaliu klausyti, o vazineju nedaug.
Finkleris sudomino  ax.gif


Abi knygos tikrai vertos demesio, nors asmeniskai man Franzen labiau. As noriu kada jo "Corrections" (?Korekcijos, ?Pataisymai) perskaityti.
Atsakyti
QUOTE(langana @ 2011 09 23, 18:02)
Dabar pradejau A. Valentinovo "Dezertyra". Pseudoistorija, prancuzu revoliucijos laikai. Kol kas labai manes neitrauke, bet audioknygas dazniausiai isklausau iki galo. Tuo labiau, kad irasas puikus.
Įtrauks. mirksiukas.gif Labai meistriškai Valentinovas šioje knygoje siužetą pina. mirksiukas.gif

Paskaitinėju visų atsiliepimus, pradeda graužt sąžinė, kad pati apie savo skaitinius-klausinius nerašau, bet kad tinginys rašymui dar labiau graužia. lotuliukas.gif

Todėl pora žodžių apie knygas, kurios pastaruoju metu ypač patiko. Tai John Banville Begalybės ir Aleksej Ivanov Geografas gaublį pragėrė (audio, ru, dar nebaigiau klausyti). Stilistiškai knygos visiškai skirtingos. Pirmoji - graikų mitologija dvelkianti, fantasmagoriška vienos dienos vienuose namuose kronika; antroji - šiuolaikiška, buitiška vyriškio ir jo artimųjų, ir ne visai artimų žmonių gyvenimo istorija. Tačiau abiejose knygose gvildenama tema ta pati: meilė, vienatvė, trapumas. Abiejose netrūksta humoro; "Begalybėse" jis subtilus, slaptingas; "Geografas gaublį pragėrė" atviras, grubokas, bet nežeidžiantis. Abi knygos kelia daug minčių ir jausmų. Abi knygos viena už kitą geresnės. biggrin.gif LLLLL Tinka ir ne iškrypusiam skoniui. hihihi.gif

John Banville - realus pretendentas į metų atradimo titulą. biggrin.gif

Iš "Geografo" humoro perliukų:
- Viktorai Sergejevičiau, o jūs pirmąją pagalbą mokate teikti?
- Paskutiniąją moku: užspausti akis varinėm penkinėm!
(laisvas vertimas mano hihihi.gif)

Numenor, lt išversta "Pataisos" mirksiukas.gif .
Papildyta:
http://www.manoknyga...a/pataisos.html
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo klopedija: 23 rugsėjo 2011 - 17:49
Perskaičiau S. Chutnik Kišeninis moterų atlasas - kažko daugiau tikėjausi, ne vien ironijos ir žiauriai daug kandumo. Perspausti dalykai dažniausiai manęs neįtikina. g.gif Nu gal tik vardan iššūkio...
Paskutinė dalis priminė Prisukamo apelsino kitos amžiaus kategorijos transkripciją.
Atsakyti
QUOTE(JulijaV @ 2011 09 23, 10:26)
Laba dienelė 4u.gif

ar galima būtų jungtis į jūsų bendravimo ratuką?



4u.gif
Atsakyti
Tiesa, gema ir martux turiu jums šį bei tą perduoti. Kaune žadu būti spalio 8 ir 15 dienomis. Tai galim tuomet galvoti kaip ir kada susitikti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 09 23, 20:40)
Tiesa, gema ir martux turiu jums šį bei tą perduoti. Kaune žadu būti spalio 8 ir 15 dienomis. Tai galim tuomet galvoti kaip ir kada susitikti smile.gif

Spalio 8 tikrai nebūsiu LT, bet tą šį bei tą smile.gif gal kuri kaunietė paimtų. g.gif Gal tada prie gemmos labiau taikyk. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(JulijaV @ 2011 09 23, 11:06)
4u.gif

Neseniai ''sukramtytos'' :Silva Rerum abi dalys.
Ildefonso Falcones ''Jūros katedra''
jūros katedra
E. Walz "žvaigždžių medžiotoja'' žvaigždžių medžiotoja
Donna Woolfolk Cross  ''Popiežė Joana''
Popiežė Joana

Gal galit trumpai pakomentuot Jūros katedrą ?
Atsakyti