QUOTE(Deiva02 @ 2008 06 10, 22:50)
Zinot panos, as irgi is daug ko girdejau, kad pavydi tie, kurie patys neistikimi...nejaugi tai tiesa

, mano vyras lb pavydus...
Mano dar tada buves vaikinas,kai mes draugavome buvovo baisiai pavydus.Taip gavosi,kad po keliu darugystes menesiu man teko isvaziuoti dirbti i JAV,o jis liko LT.Tai pirma manes pavydejo tokiam jaunam (fainam beja

) vaikinukui,pas kuri ir dar jo viena drauga gyvenau.Nors pagrido jam tikrai neuteikiau,nes mylejome vienas kita iki ausu ir man neistikimybe tai kazkas nezmonisko.Niekad negaleciau isduoti savo vaikino ar vyro.Vienu zodziu,mano pasamoneje tai labai zemina pati save ir kita,bet itarimu is savo meiles tada susilaukiau.Vale,kiek teko teisintis ir man,ir tam vargseliui,nekaltam gerieciui

.Juoas ima,bet kai jis isvaziavo i LT,tai eme mane itarineti su kitu vaikinu,nors jau dirbau ir gyvenau pas kitus zmones.Kai per viena ipatinga svente jis suzinojo,kad vienas vaikinukas labai susidomejo manimi,nors as jam nedaviau nei jokios vilties ateiciai,tai maniau vaskiniais sparnais atskris i JAV,kad tik mane issaugoti,bet ir vel tik nervus isgadino,nes AS TAI JUK NIEKO NENOREJAU KITO APART JO PACIO.Dabar net juokas ima,bet kada pradejau dar kitame darbe dirbti,susipazinau su tokiu juodaodziu vaikinuku,kuris dirbo toki pati darba,kaip ir as.Tai buvo be galo sunkus psichologiskai ir fiziskai pakeliamas darbas,o dar atsizvelgiant i tai,jog ir gyvenau su tuo priziurimu zmogumi istisas dienas ir naktis,budama pastoviai viena,be jokiu savuju zmoniu.Juk tuomet norisi su bet kuo pasisneketi,kad stogas nenuvaziuotu nuo vienatves.Bet ir tai tapo pretekstu mane itarineti.Bet kieciausiai tai buvo,kai mane pradejo itarineti ,kad as lyga kazka tenai ne gero veikiu su seimininku,kuriam 73m.

.Na kaip jums?! Niekados,pabreziu,niekados neuteikiau jam jokios dingsties manimi abejoti.Visi vaikinai,lietuviai su kuriais man teko susidurti toje salyje,akimis ir ausimis karpe,kaip gali buti tokia istikima mergina siais laikais,bet as buvau,o manajam vis vaidenosi,kad as su kazkuo galiu pabegti.Vispatie,as kai pamenu,kiek man jis nervu isede,tai baisu net darosi.Man ir taip budavo taip sunku,as taip stengdavausi sripriai laikytis,tai jis vietoj to,kad mane palaikytu,kai snekedavome telefonu,tai jis nervus gadindavo.Kartais numesdavau rageli pasakiusi,kad daugiau nebeskambintu ir prapliupdavau verkti,bet MEILE daro savo,po keliu sekundziu jo vel taip troksdavau,kad regis zeme apversti galeciau.Be galo MYLEJOME vienas kita

.Tai stai taip prabuvau apie 8men. ir netverusi musu issiskyrimo grizau i LT,pries pat jo gimtadieni

.Oi net nereikia pasakoti kur tada dingo visas jo pavydas.Bet po keliu dienu ir vel mane pravirkde pasakydamas,kad nezinia ka as dar slepiu tenai ir ,kad laikas viska parodys.Taip supykau tada,kad maniau padariusi klaida,jog grizau pas toki nepasitikinti zmogu.Laikas nusistovejo ir kai ant musu ranku jau gulejo mazytis meiles vaisiukas,tada ratas apsisuko antraip

.Jis daug dirbo,o as daug laiko leidau namie,nes juk auginau musu maziuke.Va tada ir pamaciau is kur verda pavdas ir itarinejimai-ogi is niekur neisejimo,mazos,urdaros veiklos ir turejimo laisvo laiko mintims.Tada as emiau nesamones sneketi,kol viena diena pagavau save,jog elgiuosi lygiai taip pat,kaip jisVa tada ir sustojau,nes pamaciau,kaip ji nerviskai tai veikia ir kaip durnai atrodau pati.
Siais metais jau bus 5m.,kaip mes susituoke ir to kvailo pavydo tikrai nebeliko nei is vieno puses.Buna,kad kuris ka pasakome,uzpykstame,bet ,kad kas diena zmogu itarineti su kiekvienu,taip nebera.Tai taip va

.
Papildyta:
Atsiprasau,per skubejima pridariau begales klaidu