QUOTE(IrenaR @ 2006 10 04, 15:19)
Kai kada pavydas būna kaip liga, ir, deja, nepagydoma. Mano exvyrui ji pasireiškė vėlokai, po 4 draugystės ir 3 santuokos metų. Pradžia buvo priekaištas, kad aš kažkaip ypatingai žiūriu į jo pusbrolį, kuris pas mus svečiavosi. Labai nustebau, nes nieko tokio tikrai nebuvo. Paskui panašios nesąmonės vis dažnėjo. Vis bandydavau nuleisti viską juokais, bet po to įgriso ir visai pasidarė nejuokinga. Priėjo iki to, kad kiekvieną mano pasakytą sakinį suvesdavo į priekaištus, kad aš darau taip ir taip, kad man rūpi tik tai. Jokio preteksto pavydui tikrai niekada nebuvo. O jis pradėjo kliedėti, kad matė kažkur mane su kažkuo, kad jo draugai jam sakė ir pan. Manau, tai tikrai buvo liga. Ir dar atrodo, kad tuo metu jis pats buvo neištikimas, todėl ir manė, kad visi aplink taip daro.
Sako, pavydi, nes myli. Bet kokia čia meilė, jei nepasitiki mylimu asmeniu? Greičiau jau savininko jausmas - mano, ir viskas, nelieskit.
Sako, pavydi, nes myli. Bet kokia čia meilė, jei nepasitiki mylimu asmeniu? Greičiau jau savininko jausmas - mano, ir viskas, nelieskit.
ir galiausiai išsivysto maniakinė depresija ar psichozė, kaip kad mano ex.
ir nors sutinku, kad taio liga, visai nenorėjau jos gydyti. ir tuo tik džiaugiuosi.