Vyro dalyvavimas gimdyme

"neleis man suleist jokiu nauskinamuju, kad gimdyciau naturaliai.."
kazkokia nesamone skamba kaip istrauka is tirono kalbos...

ha ha
Maniskis irgi planavo busimo nestumo pabaiga, kol dar draugavom
O kai ipusejo tikrasis nestumas tai pradejo garsei svarstyti, kad visai nedalyvaus gimdyme, visko palauks uz duru.
O as tai buvau rami, sakiau, kai ateis laikas tada elgsimes pagal situacija. Ir istikro buvo kartu su manim per saremius, o per pati gimdyma ir gydytoja patare iseiti, o ir man jo visai nereikejo tuo momentu (gimdymas buvo truputi komplikuotas).
O vos mazylei isvydus pasauli akusere ir gydytojos pradejo kviesti "kaltininka" vidun
Ir tada jau buvo puiku
Manau, kad kai gimdysiu kita darysim taip pat.
Sekmes visoms

Kai gimdžiau pirmaji vaikeli tai nei man nebuvo poreikio, kad vyras dalyvautų gimdyme, nei pats nerodė per didelio noro(tiesa sakant gimdžiau su mama), na o antrajame dalyvavo. Kažkaip tik paklausiau ir pasakiau, jog norėčiau, kad butu šalia ir jis sutiko. Manau, kad saugiau jauties kai vyras šalia

manasis tai dabar sako, kad dalyvaus, o kai reikės ištikrųju, tai įdomu, kaip ten bus

Ir neversk, jei nenori Vienas pazistamas sudalyvavo zmonos gimdyme ir... sake, kd daugiau nebenori tureti vaiku Bet jis labai rimtai kalbejo. Kazkodel, jam viskas LABAI baisiai pasirode.

Na, jei tamstai tavo vaiko gimimas asocijuojasi tik su "putes susiuvimu", tai ko ten gaisai laika ? Reikejo nedelst, o tiesiai i larioka ir kalt sotnia su sebrais

SAVO VYRO PRASIAU DALYVAUT,BET LABAI NENOREJO,KITASYK LYG IR SUTIKDAVO.BET KAIP TA DIENA ATEJO,TAI TAIP GAVOSI,KAD DALYVAVO,NIEKUR NEDINGO.TAI ANT DRASOS NUSIPIRKO 100G BUTELIUKA VODKES. KAD NEPALPTU.BET NIEKO DRASIAI LAIKESI IR DAR GYDYTOJAMS PADEJO.O KAI GIME SUNUS,TAI APSIVERKE,IR PUOLE SKAMBINT ABIEJU TEVAMS. POTO VAZIAVO PAS GIMINES APLAISTYT.

Nu mano vyras tai iskart sutiko kai pasiuliau ,net zadejo virkstele nukirpti, bet neisdriso.As jo ir neverciau. Man uzteko ir vien to, kad jis buvo salia nuo pirmuju saremiu Sake kad ir antrame gimdyme dalyvaus, kai bus Vyrai!! Jus net neisivaizduojate kaip padetumete savo moterims budami salia

Man labai patiko Tetisnuovakar ir jo pasisakymas. Kaži ar jis čia dar užsuka...? Ir dar keletas buvo. Aš bandau suprasti ir, rodos, suprantu, kaip turi jaustis vyras matydamas tokį gimdymą, koks jis dabar mūsų Lietuvėlėj. Žema gydytojų kompetencija, medicininės ir psichologinės manipuliacijos pacientais, nesugebėjimas normaliai bendrauti su gimdyve ir jos šeima, prasta aparatūra, prasta ligoninių būklė - žmogui laukiančiam savojo STEBUKLO tai turėtų būti baisu.
Aišku, tai nereiškia, kad reik gimdyvei kankintis vienai. Bet piktintis juk galima. Pačios nėščiosios kartais ne taip suvokia, o ir skausmai trukdo, - jog gimdymas gali būti gražus ir sakralus, kad jį labai dažnai sugadina mūsų medikai, kad viskas gali vykti kitaip... Gal kam padeda atsineštos žvakės, didesnis pinigėlis už privatų gimdymą, gal.
Aš norėjau paklausti tėvų, kurie dar čia užsuka - ar jūsų nepapiktino gimdymo eiga, ar nesinorėjo pačiam "pagauti" vaiką, ar nesinorėjo iš tikrųjų DALYVAUTI. Būti priėmėju... Klausiu, nes mano vyras taip jaučiasi ir aš dėl to laiminga. Tegu jo rankos masažuoja mane ir priima galvutę (o ne guminėm pirštinėm apmautos), tegu jis bus ten, pačiam vyksme... Na, gal jis nesugebės. Ten be to bus pribuvėja. Bet pabandys. Juk gimdymas ne liga - tai šeimos įvykis, ir net seksualus. Jis panašus į patį pradėjimą - jei leidžiama jam vykti gražiai.

Tiesiog įdomu ar kas iš tėvų panašiai jautėsi? Norėjo? Nebijojo? Pasitikėjo?
(Visam tam, žinoma, reikia dviejų žmonių noro. Nekalbu apie abejojančią moteriškę ir drąsuolį vyrą.)
Tai grižkit į šitą vyrišką puslapį ir parašykit. Man reik vyriško žodžio.

Maniskis dalyvauja su manim visur, kur tik reikalas eina apie maziuka. Netgi uzrase mus i Semetos paskaiteles del nestumo, gimdymo ir maziuko prieziuros po gimdymo. O apie jo dalyvavima gimdyme, tai net diskusiju nevyksta Sako "kartu darem, kartu laukiam, kartu ir gimdysim" , tai as kazkaip ir nebandau jo atkalbinet ar dar ka... Esu labai patenkinta, kad jam taip rupi musu mazylio atejimas Tai tikrai suteikia daug jegu laukiant mazylio, ir savijauta tikrai puiki Nezinau, ka daryciau, jei jo nebutu salia....
Bet visa tai turi ateit is pacio vyro, o ne kad moteris vercia...

Man labai patiko Tetisnuovakar ir jo pasisakymas. Kaži ar jis čia dar užsuka...? Ir dar keletas buvo. Aš bandau suprasti ir, rodos, suprantu, kaip turi jaustis vyras matydamas tokį gimdymą, koks jis dabar mūsų Lietuvėlėj. Žema gydytojų kompetencija, medicininės ir psichologinės manipuliacijos pacientais, nesugebėjimas normaliai bendrauti su gimdyve ir jos šeima, prasta aparatūra, prasta ligoninių būklė - žmogui laukiančiam savojo STEBUKLO tai turėtų būti baisu.
Aišku, tai nereiškia, kad reik gimdyvei kankintis vienai. Bet piktintis juk galima. Pačios nėščiosios kartais ne taip suvokia, o ir skausmai trukdo, - jog gimdymas gali būti gražus ir sakralus, kad jį labai dažnai sugadina mūsų medikai, kad viskas gali vykti kitaip... Gal kam padeda atsineštos žvakės, didesnis pinigėlis už privatų gimdymą, gal.
Aš norėjau paklausti tėvų, kurie dar čia užsuka - ar jūsų nepapiktino gimdymo eiga, ar nesinorėjo pačiam "pagauti" vaiką, ar nesinorėjo iš tikrųjų DALYVAUTI. Būti priėmėju... Klausiu, nes mano vyras taip jaučiasi ir aš dėl to laiminga. Tegu jo rankos masažuoja mane ir priima galvutę (o ne guminėm pirštinėm apmautos), tegu jis bus ten, pačiam vyksme... Na, gal jis nesugebės. Ten be to bus pribuvėja. Bet pabandys. Juk gimdymas ne liga - tai šeimos įvykis, ir net seksualus. Jis panašus į patį pradėjimą - jei leidžiama jam vykti gražiai.
Nežinau kur tu gimdei, nes kai aš gimdžiau kauno klinikose tai viskas ten buvo netgi ir muzika ir jaukus kambarys visai nekaip palata, reik užtai pasidomėt ir pasirinkt kur gimdysi, kad nepapultum į tokią situaciją. O kad vyras priimtų vaikelį tai man nesamonė, tikrai vyrui potraukis žmonai nepadidės kai pamatys tą vaizdą kiti pradeda visai potraukio nejaust kai pamato viską, o man užteko, kad vyras buvo prie manęs, o ne tyrinėjo, kaip tas vaikas lenda, manau turi likt šiek tiek paslapties

As labai norejau, kad mano vyras dalyvautu gimdime. Is pradziu jis nerode didelio entuziazmo siuo klausimu. Jo mama (mano anyta) siulesi ji pavaduoti bet as atsakiau, kad tai jis turetu ten buti. Galiausiai, kad nedaryt jam didelio spaudimo sutarem, kad jis bus salia tiek kiek gales. Taigi palatoj, kol man ten viska dare (epidura, tikrino kakleli ir t.t.) jis buvo salia ir..... nebespejo pabegti tiesiog viskas ivyko greit, o kadangi mano gimdymas buvo tikrai lengvas, tai nusprende, kad pabus iki galo. Ir dabar nesigaili.
Kaip ten bebutu, tai turi buti savanoriskas apsisprendimas
Taip pat ir su epidura - moteris turi apsispresti. Juk jai gimdyti. Vyro palaikymas labai svarbu, bet fizinio skausmo jis nenuims...