Vyro dalyvavimas gimdyme

O jezau kokios cia aistros verda Tik nepradekit mustis
Nu papasakosiu ir as kaip musu tetukas gimdyme dalyvavo Zodziu saremiavau su mama,tai vienu metu pagalvojau kad jam ir neteks pamatyti,kad gimdyti nera taip paprasta,bet uzteko ir jam to malonumo Per epidura snaudem kartu,paskui kartu vaiksciojom,kad leliukas nusileistu ir deja kai per pati smaguma epiduras nustojo veikti (nepaisant papildymo doziu jis tiesiog nebeveike)o reikejo laukti nes musu zuikis dar nebuvo pilnai isistates teko ir jam pamatyti,kad jo dukrytes kelias i pasauli netoks lengvas.Puikiai atsimenu kad gulejau ant gimdymo stalo,atrode jau nebegaliu ir su kiekvienu saremiu jau maldavau kad tu tik trink nugara kuo stipriau o jis man pasimetusiu balsu sako CIA VISUR SLAPIA,CIA KAZKAS BEGA (man nuleido vandenis) Lyg ir pyktelejau kad man skauda o va jis cia parinasi kad matai jam slapia,o paskui jau po visko issiaiskinom,kad jis pergyveno jog jam rankos slydo ir jis del to negalejo stipriau trinti,o man juk taip skaudejo Buvo ir daugiau bajeriu,bet cia jau kita tema.Pasakysiu tik tiek,kad nereikia cia pykti uz vyru reakcija gimdykloje,jie juk nepyksta ant zmonu jei jos siuncia juos po velniu gimdymo metu Zodziu man vyras buvo didziausia pagalba,stengiausi ta nakti ir del jo ir del musu kleckes.Tiesa ir jo reakcija kai dukra jau pagaliau gulejo ant mano pilvo,o ne pilve,nebuvo ten kazkokia labai jau euforiska.Nu ir ka?Pamatytumet kaip jis dabar dukryte myli,kad net pavydas kartais ima Ta minute matesi,kad jam dar truputi sunku suvokti kad po ilgo laukimo,ji pagaliau jau cia.Bet kad as ir pati tik po keliu dienu normaliai suvokiau kad mazyle jau pagaliau su mumis
Taip kad spaudziu desine visiems vyrams,kurie lydi savo moteris "i pasimatyma su leliukais ".

Streso buvo nemazhai, bet daugiausia tai tol, kol nuvaziuoji i gimdymo namus ir prisiruoshi. Kai viskas isivaziuoja nebe tiek saves ir beziuri. Norisi padet ar bent kiek palengvint skausmus. Vienas dalykas, kad labai karshta buvo, tas tai tikrai labai vargino. Ir tas jausmas, kad niekuo negali padet. Tikrai pjauna per smegenis. Atrodo galetu tau pirshta pjaustineti, kad tik ne taip MB skaudetu:) (Zhinoma, jeigu kas pjaustytu, gal ir kitaip atrodytu:)) Sunkiu momentu buvo, bet viska atperka vaiko gimimas:) Pirmas pamatai ir net gali pasakyti kas gime:)) Kas nedalyvavo gimdyme butinai turi sudalyvaut. Zhodzhiais neapsakoma ir nenupasakojama. Visiems patariu ir rekomenduoju:) Tyrimais irodyta, kad gerina kraujotaka:))
Antra karta nelabai norisi, bet cia aishku kaip diena, kad teks:) Sekmes mums;)

p.s. galetu gimdykloj lovos but keliu gabaritu, o tai pagamintos pagal viena kurpali. Tikrai apsunkina gimdyma. Kad zhinotum zhmogus, galetum gelezhu ir svarke atsinesht ir sukonstruot papildomus isikibimus:))

O as ir uz rankos laikiau, ir prakaita sluosciau, ir raminau (nu baisiai jau panikavo) ...o siaip nieko baisau ten nemaciau. nors netycia pamaciau visa gimimo procesa va tik sokas buvo, kai gime sunus, nors daktarai iki tol tvirtino, kad bus mergaite gerai kad nepripirkom nieko mergaitisko

Aš tai galvoju tik viena, kad nereiktų moterims iš vyrų atimti galimybės būti šalia kai į pasaulį ateina kūdikis. Jie ir taip neturi galimybės jausti to, ką jaučia moteris nešiodama kūdikį... Jei jau vyras pats labai nenori - tai negi prievartausi, tačiau reikia duoti pasirinkimo laisvę. Visgi aš pati nė sekundei nesuabejojau tuo, ar norėčiau, kad mano vyras būtų šalia.

Mūsų situacija buvo tokia, kad būdama nėščia 7,5 mėn. atsiguliau į ligoninę, nes buvo pakilęs kraujospūdis. Negana to, pamatė, kad kaklelis jau gerokai atsivėręs. Gulėjau savaitę ligoninėj, lašino vaistus, kad pristabdytų gimdimą. Po tos savaitės vieną naktį nubėgo vandenys ir išvežė mane į gimdyklą, kur prabuvau beveik pusantros paros - vėl stabdė gimdymą ir leido vaistus, kad subrandintų lelytės plaučius. Streso buvo į valias. Jei nebūtų buvę šalia vyro, turbūt būčiau juodai ,,užsidepresavus". Ką jau šnekėt apie patį gimdymą...Viskas vyko sklandžiai bet tikrai daugiau jėgų savyje atradau žinodama, kad šalia stovi mano žmogus...

Mano vyras dalyvavo pirmam ir antram gimdyme.Abu atlaike labai ramiai ,nebuvo jame matyti nei baimes nei panikos.Net neisivaizduoju ka be jo buciau dariusi, o buvo tokiu momentu kai norejosi tiesiog uz rankos palaikyti.Varkses tos mamytes kurios gimdo vienos ,be artimuju,man tokiu mamyciu labai gaila P.S.ir nesuprantu vyru kurie atsisako dalyvauti vaiko gimime,emociskai daug ka praranda.

Man idomu butu kitokia vyru nuomone... tu- kurie nusivyle gimdymu, jo eikga ir vaizdais... kazkaip cia per daug viskas grazu kad butu tiesa- vien geri atsiliepimai
As dar neketinu gymdyti bet apie tai pagalvoju... pasneku su draugu... o va manasis pries buvima salia, nors ir man butu tai laaabai svarbu (jis zino kad esu silpna, jautri ir baiksti) galvoju gal po kiek laiko jo nuomone pasikeis juk kaip daug kas sake- vaika dare du- tai ir gimdyti reikia dviese

Mano vyras irgi dalyvavo gimdyme ir tuo labai patenkintas. Man taip pat ramiau buvo tureti ir jausti ji esant salia. Gimdziau ne LT tai labai bijojau,kad personalas manes nesupras,nors kalba mokejau. Ir Padejo nemazai,aisku ne pacioje pradzioje kai tik skausmai buvo. O,paskui akusere pristate ji prie darbo( Svedijoje tik akuseres prima gimdymus.Zinoma jei viskas gerai). Kai jau stangos prasidejo,jis prilaike mane is nugaros,kad tik man lengviau stumti butu. Ir aisku pajuokaudavo. O,siaip tai labai rimtai ziurejo i gimdyma ir akuserei po kojom nesipainiojo Na,gal vietomis ir nemalonu jam buvo kazka matyti,bet nesiskundzia ir nuo kito gimdymo nesikrato. O,kaip dziaugesi kai akusere pakviete ji,kad pamatytu pakausiuka ir kaip jaudinosi,kai musu stebuklele gimusi,net nesuknirke(veliau prisipazino, galvojo kad ji negyva ) O,kaip jo akys svytejo,kai i rankas savo angeliuka paeme ir man net duot nenorejo .
Ir neaimanavo,kai savo nagucius i jo ranka suleidau.
Tai vat,man labai idomu,kodel daktarai LT ispraso Jus Vyrus is kambario? Idomu ko jus nesat mate,kad neturetumet teises pamatyti.
Mano vyras nosies nekaisiojo,o ir minties niekam nebuvo jo isprasyti.
Akusere ir jo pagalbininkes tikri angelai buvo.
Taigi dalyvaukit gimdymuose ir mamytes nedrauskite teveliams prakaituoti kartu su jumis.
Uz tai kad vyras buvo salia manes esu jam labai dekinga.

Mano vyras taip pat būtų dalyvavęs, bet paaiškėjo, kad cezario operaciją darant vyrui šalia būti negalima. Nors tikrai būtų ištvėręs!!!! Juk čia dar lengviau nei būčiau pati gimdžiusi , bet... gaila...

Na ko tie tėčiai čia ne itin tankiai užsuka?
O maniškis dalyvavo pirmame...vis anekdotus doktaršom skėlė.Maniau,kad tos poniutės ir gimdymą pamirš besivaipydamos.Ale viskas OK.Ir kalbėt vyras trumpam nustojo per įkarštį(čia jau aš sunerimau,kad jis nenualptų ir netektų prie jo kam nors lėkt)Nenualpo.Tik po gimimo vaikelį kokią valandą nešiojo.kol aš po lašine gulėjau ir vis pyko"ko tos seselės neateina vaiko pasiimt,man jau rankos įskaudo".O per antros gimimą nusimuilino namo statyt,kad greičiau būtų.Labai stengėmės į naujus namus dukrytę parsivežt.

Laba, mes su zmona kalbejome apie tai kai dar pastojus nebuvo, as visada sakiau kad nenoreciau dalyvauti gimdyme ir ji mane suprato, bet manau jeigu zmona butu norejusi mane matyti salia jos gimdymo metu, gal ir buciau sutikes ,
Zmonai dare cezari, tai bet kokiu atveju negalejau dalyvaut ,bet ir nenorejau
Manau kai turesime antra irgi nedalyvausiu, Manau gad nebutina vyrui viska matyti, o ir paramos is jo ten neperdaugiausiai

Vien buvimas šalia jau yra didžiulė parama. Įsivaizduok, esi visškai svetimoje vietoje, su visiškai svetimais ir kartais labai piktais žmonėmis ir šalia nėra jokio artimo žmogaus. Jau vien nuo to 10 k. sunkiau.

Jeigu vyrai nesupyks pasisakysiu ir as.Labai didziuojos savo vyru kad dalivavo gimdyme, palaike mane ir nukirpo sunui virkstele labai dziaugiuos man buvo lengviau kai mylimas zmogus buvo salia bet nesmerkiu ir tu kurie to nedare tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas