QUOTE(bellete @ 2011 10 27, 17:51)
Į Maroką tai noriu, bet knygos anotacijoje žadėta jo saulė perskaičius šią knygą man nenušvito... Gal tie vargai buvo perdaug akcentuoti. O temų pagvildenti galėjo gražių - pvz., senelio sąsajos su Maroku galėjo būti gražiai išplėtotos, apie šeimą neįskaičiau jokių jausmų (beveik) - tik tėviška pareiga. Matosi, kad rašytojas turi talentą, gal tik to ir norėta -atpasakoti metus trukusį nuotykį? Tada "užskaitau" Kalifo rūmus
Bent man knygoje atvaizduota Maroko saulė pasirodė kur kas šviesesnė už vargus O pati knyga - labai pozityvi ir optimistiška. Tarsi įrodanti, kad jei turi svajonę ir nuoširdžiai ja tiki (šiuo atveju autoriaus svajonė ir buvo tas namas Maroke), jokie trikdžiai tau nebaisūs, viską galima įveikti.
Manau, kad nuotykyje ir pozityviame požiūri ir glūdi šios knygos esmė. Na o šalia to dar gauname dozę marokietiškos ezgotikos (vien jau džinai ko verti ) plius puikų ir savitą autoriaus humoro jausmą
Kaip skaitytoja, tą istoriją užskaičiau ir ji mane užvežė. O pati gyventi tokiom sąlygom į Maroką žinoma nevažiuočiau (nesu tokia avantiūristė, kaip kad autorius ), bet kaip turistė - mielai.