Galiu pasidžiaugti, kad sumažinti nerimą man padeda autogeninė treniruotė
QUOTE(vile999 @ 2011 11 20, 22:17)
Tai va, kad nera aisku, kur tos nerimo ir panikos ataku saknys ar smegenyse, ar kepenyse, ar stubure, ar dar kazkur... Todel ir pagalba imanoma tik paciam sau, deja, deja... Tie visi vaistai, cheminiai, yra visiskai va bank veikimo, kaskart ju reikia vis stipresniu ir vis daugiau, isgijimas, kaip bebutu, labai abejotinas...
Seratonino ir kt veikimai ir sutrikimai irgi tik hipotezes, mokslininkams musu smegenys yra vis dar gili ir matyt tolima paslaptis.
Susitvarko mintys, emocijos, t.y. pats zmogus ir niekas kitas, sutvarko jas ir baigiasi viskas kaip ranka kad nuimtu. Tik mes patys ir atrasim ta vieninteli kelia patiems sau.
Del paveldimumo - sutinku. Mano pacios mociute pradejo "mirti" 40 nesulaukus, rasiau jau... Greitosios, ligonines, sanatorijos (tada niekas nezinojo apie elementarias PA). Gyvena po siai dienai 70 virs metu
Mano mama irgi kankinosi, tai jai ranka tirpdavo, pirstai - "sirdis, man sirdis" 
Dabar neseniai daresi issamu sirdies tyryma, jai 56, o isvada - sirdis kaip pas 18mete 
Guoskimes tik vienu, kad paprastai panikos ir nerimai praeina po 40. Gal del to, kad vaikai jau paauge ir lengviau "numirti", "palikti si pasauli"?... Kas irgi irodo, kad viskas yra tik mumyse, musu mintyse ir emocijose...
QUOTE(ZBITKA @ 2011 11 21, 01:02)
o bet tačiau.... Man pastovus svaigimas, nuolatinis ir PA metu jis nei sustiprėja, nei dingsta....
QUOTE(gebene @ 2011 11 21, 13:16)
paprastai panikos ir nerimai praeina po 40. Gal del to, kad vaikai jau paauge ir lengviau "numirti", "palikti si pasauli"?... Kas irgi irodo, kad viskas yra tik mumyse, musu mintyse ir emocijose...
temoj,dėl močiutės "mirimų" vakar skaičiau senoj temoj.... Aišku, tai labai žinoma, artima, nes turbūt kiekvienoj šeimoj ar giminėj tokių dalykų yra
Aga, dabar stogą rauna nuo minties, o jeigu KAS, kas vaikus užaugins
baisu, bet taip yra ir kol kas kova su tom baimėm nulinė mano nenaudai 
QUOTE(fishke @ 2011 11 21, 12:46)
o bet tačiau.... Man pastovus svaigimas, nuolatinis ir PA metu jis nei sustiprėja, nei dingsta....
temoj,dėl močiutės "mirimų" vakar skaičiau senoj temoj.... Aišku, tai labai žinoma, artima, nes turbūt kiekvienoj šeimoj ar giminėj tokių dalykų yra
Aga, dabar stogą rauna nuo minties, o jeigu KAS, kas vaikus užaugins baisu, bet taip yra ir kol kas kova su tom baimėm nulinė mano nenaudai
temoj,dėl močiutės "mirimų" vakar skaičiau senoj temoj.... Aišku, tai labai žinoma, artima, nes turbūt kiekvienoj šeimoj ar giminėj tokių dalykų yra
Aga, dabar stogą rauna nuo minties, o jeigu KAS, kas vaikus užaugins
baisu, bet taip yra ir kol kas kova su tom baimėm nulinė mano nenaudai Tai gydytojai labiausiai sia priezasti ir akcentuoja, ypac pas moteris. Ta baime vaikus mazus palikti... Gasdiniesi save, gasdiniesi, kiekviena kuno potyri imi priimti uz rimta liga (pvz nugulejai kokia kaire ranka pernakt, patirpsta ji diena del to, tai jau "sirdis"
), o tas viskas kraunasi... o jei dar siaip stresas, nesklandumai, finansai kokie baime ateities seja, dar dasideda... Spauda apie kitu vezius, mirtis, stai dar pliusuojasi. Susikrauna viskas ir issilieja per panikos ataka... Man asmeniskai viskas prasidejo po labai nervingu 3ju metu, tada MB isvaziavo i uzsieni pusmeciui, o as likau viena su dviem mazais vaikais Tada ir pradejau save gasdint kas bus jei mirsiu, kaip vaikai, ar sugebes iseiti is buto, pranest kam, tuoj ir vaizduote isijungia kaip viskas atrodys, na zodziu... pacios zinot kaip cia buna
QUOTE(gebene @ 2011 11 21, 12:16)
Gal del to, kad vaikai jau paauge ir lengviau "numirti", "palikti si pasauli"?... Kas irgi irodo, kad viskas yra tik mumyse, musu mintyse ir emocijose...
mirtis pasiims kada laikas ateis
man virs 40metu ir nemanau kad lengviau butu numirt,kiek dar darbu reikia nudirbti,ytampa netgi dideja.ziema ant nosies jau dabar pergyvenu kaip dukriukas su masina vazinesis i mokykla,jei kas atsitiks.Na simtai problemu, prisimastau paskui pusi gaudau,nakti prabundu kazko issigandus,sirgis kulnyse.ir dar kuo toliau tuo nenoriu zmoniu,tik mb ir dukra.daugiau nieko nenoriu,ir kas svarbiausia su metais neproteju,bet kvaileju 
QUOTE(*mable* @ 2011 11 21, 13:51)
mirtis pasiims kada laikas ateis man virs 40metu ir nemanau kad lengviau butu numirt,kiek dar darbu reikia nudirbti,ytampa netgi dideja.ziema ant nosies jau dabar pergyvenu kaip dukriukas su masina vazinesis i mokykla,jei kas atsitiks.Na simtai problemu, prisimastau paskui pusi gaudau,nakti prabundu kazko issigandus,sirgis kulnyse.ir dar kuo toliau tuo nenoriu zmoniu,tik mb ir dukra.daugiau nieko nenoriu,ir kas svarbiausia su metais neproteju,bet kvaileju
man virs 40metu ir nemanau kad lengviau butu numirt,kiek dar darbu reikia nudirbti,ytampa netgi dideja.ziema ant nosies jau dabar pergyvenu kaip dukriukas su masina vazinesis i mokykla,jei kas atsitiks.Na simtai problemu, prisimastau paskui pusi gaudau,nakti prabundu kazko issigandus,sirgis kulnyse.ir dar kuo toliau tuo nenoriu zmoniu,tik mb ir dukra.daugiau nieko nenoriu,ir kas svarbiausia su metais neproteju,bet kvaileju Siaip musu santykis su mirtimi jau visiskai kitas yra nei senovej, tarkim... Kaip seniau zmones teisingai priimdavo savo laikinuma, na mirtis budavo tarsi issigelbejimas, ten, kur lengva ir gera... Dabar mirties bijom...
Dar palaukit ir praeis viskas, gydytojai sako po 40
O tai gali buti ir 50 ir 60 ir 100 matyt Bent mano mociutei tai apsitvarke kazkur 55, o mamai - anksciau, tiksliau tada kai mes, vaikai suaugom, isejom savu gyvenimu gyvent. O anuku jau turit? Gal anukelio ar anukytes gimimas pakeis viska? Na reikia kazkaip susidraugaut su savimi, su savo tom baimem ir nerimais, kito kelio nera...
QUOTE(gebene @ 2011 11 21, 14:09)
Siaip musu santykis su mirtimi jau visiskai kitas yra nei senovej, tarkim... Kaip seniau zmones teisingai priimdavo savo laikinuma, na mirtis budavo tarsi issigelbejimas, ten, kur lengva ir gera... Dabar mirties bijom...
Dar palaukit ir praeis viskas, gydytojai sako po 40 O tai gali buti ir 50 ir 60 ir 100 matyt Bent mano mociutei tai apsitvarke kazkur 55, o mamai - anksciau, tiksliau tada kai mes, vaikai suaugom, isejom savu gyvenimu gyvent. O anuku jau turit? Gal anukelio ar anukytes gimimas pakeis viska? Na reikia kazkaip susidraugaut su savimi, su savo tom baimem ir nerimais, kito kelio nera...
Dar palaukit ir praeis viskas, gydytojai sako po 40
O tai gali buti ir 50 ir 60 ir 100 matyt Bent mano mociutei tai apsitvarke kazkur 55, o mamai - anksciau, tiksliau tada kai mes, vaikai suaugom, isejom savu gyvenimu gyvent. O anuku jau turit? Gal anukelio ar anukytes gimimas pakeis viska? Na reikia kazkaip susidraugaut su savimi, su savo tom baimem ir nerimais, kito kelio nera...ne anuku dar neturiu,panelei dar 19 berniuka turi ,bandziau atsipalaidavimo pratimus daryt,kur lotoso pozoj isivaizduotikaip pro pakausi ieina srovele kazkokia nebepamenu,tai man gaudavosi kad didele srove vandens paleistu ant galvos,net isigasdavau
QUOTE(gebene @ 2011 11 21, 13:16)
Tai va, kad nera aisku, kur tos nerimo ir panikos ataku saknys ar smegenyse, ar kepenyse, ar stubure, ar dar kazkur... Todel ir pagalba imanoma tik paciam sau, deja, deja... Tie visi vaistai, cheminiai, yra visiskai va bank veikimo, kaskart ju reikia vis stipresniu ir vis daugiau, isgijimas, kaip bebutu, labai abejotinas...
Seratonino ir kt veikimai ir sutrikimai irgi tik hipotezes, mokslininkams musu smegenys yra vis dar gili ir matyt tolima paslaptis.
Susitvarko mintys, emocijos, t.y. pats zmogus ir niekas kitas, sutvarko jas ir baigiasi viskas kaip ranka kad nuimtu. Tik mes patys ir atrasim ta vieninteli kelia patiems sau.
Del paveldimumo - sutinku. Mano pacios mociute pradejo "mirti" 40 nesulaukus, rasiau jau... Greitosios, ligonines, sanatorijos (tada niekas nezinojo apie elementarias PA). Gyvena po siai dienai 70 virs metu Mano mama irgi kankinosi, tai jai ranka tirpdavo, pirstai - "sirdis, man sirdis" Dabar neseniai daresi issamu sirdies tyryma, jai 56, o isvada - sirdis kaip pas 18mete Guoskimes tik vienu, kad paprastai panikos ir nerimai praeina po 40. Gal del to, kad vaikai jau paauge ir lengviau "numirti", "palikti si pasauli"?... Kas irgi irodo, kad viskas yra tik mumyse, musu mintyse ir emocijose...
Seratonino ir kt veikimai ir sutrikimai irgi tik hipotezes, mokslininkams musu smegenys yra vis dar gili ir matyt tolima paslaptis.
Susitvarko mintys, emocijos, t.y. pats zmogus ir niekas kitas, sutvarko jas ir baigiasi viskas kaip ranka kad nuimtu. Tik mes patys ir atrasim ta vieninteli kelia patiems sau.
Del paveldimumo - sutinku. Mano pacios mociute pradejo "mirti" 40 nesulaukus, rasiau jau... Greitosios, ligonines, sanatorijos (tada niekas nezinojo apie elementarias PA). Gyvena po siai dienai 70 virs metu
Mano mama irgi kankinosi, tai jai ranka tirpdavo, pirstai - "sirdis, man sirdis" Dabar neseniai daresi issamu sirdies tyryma, jai 56, o isvada - sirdis kaip pas 18mete Guoskimes tik vienu, kad paprastai panikos ir nerimai praeina po 40. Gal del to, kad vaikai jau paauge ir lengviau "numirti", "palikti si pasauli"?... Kas irgi irodo, kad viskas yra tik mumyse, musu mintyse ir emocijose...na kaip matau, jus turit susidariusi savo nuomone, as turiu savo, tik kartais nuomone neturinti pagrindimu, gali klaidinti zmones.
bet man tai sitoj temoj visai nesinori kovot uz tiesa,nes jei zmones nores sau padet, kazko imsis daugiau nei kalbu ir paguodu
QUOTE(gabute @ 2011 11 21, 16:57)
Tai tas galvos svaigimas, kaip gerai "įkalusios", kad taip 15 min., tai būtų nieko, bet kaip diena dienoj tai 
Be to aš irgi iš tų kur atrodo, kad va ims gydytojai ir nepamatys, kažką pražiūrės, o po to bus jau per vėlai Na, bet taip dažnai ir būna tai kaip gali negalvoti 
Be to aš irgi iš tų kur atrodo, kad va ims gydytojai ir nepamatys, kažką pražiūrės, o po to bus jau per vėlai
Na, bet taip dažnai ir būna tai kaip gali negalvoti nu va va, viens prie vieno man taip - rodos pagėrus būčiau pastoviai...
Pavargau nuo tos būsenos, normaliai darbuotis neina šian buvau vėl pas okulistą, neina nurimti... Nieko ypatingo nestebi- išsiplėtusio venos truputį, kraujagyslė susiaurėjusios Ryt pas neurologą... Nu kad tik ko nepražiūrėt - pavargau nuo tos įtampos
QUOTE(*mable* @ 2011 11 21, 14:20)
ne anuku dar neturiu,panelei dar 19 berniuka turi ,bandziau atsipalaidavimo pratimus daryt,kur lotoso pozoj isivaizduotikaip pro pakausi ieina srovele kazkokia nebepamenu,tai man gaudavosi kad didele srove vandens paleistu ant galvos,net isigasdavau
Manau, gimus anukeliam daug kas atsistos i vietas
QUOTE(vile999 @ 2011 11 21, 17:38)
na kaip matau, jus turit susidariusi savo nuomone, as turiu savo, tik kartais nuomone neturinti pagrindimu, gali klaidinti zmones.
bet man tai sitoj temoj visai nesinori kovot uz tiesa,nes jei zmones nores sau padet, kazko imsis daugiau nei kalbu ir paguodu
bet man tai sitoj temoj visai nesinori kovot uz tiesa,nes jei zmones nores sau padet, kazko imsis daugiau nei kalbu ir paguodu
O kokie gali buti pagrindimai? Nei vienas psichologas neturi savo patirtyje, kad butent tai ar tai, padejo isimtinai visiems
Kiekviena dalinames savo patirtimi, kam kas padejo, galbut kitas panaudos ir jam pades ir tai yra super. Prie ko cia klaidinimas? Tai tik dar vienas kelias padeti sau. Nemaciau niekur, kad cia rasytis turi tik profesionalus psichologai, psichoterapeutai ir t.t. arba tik jie ir niekas kitas negali duoti patarimu realiu, kurie tikrai veikia. Forumas, kaip as suprantu, ir yra tam, kad diskutuoti, tartis, dalintis, guostis ir isklausyti
QUOTE(kimy @ 2011 11 21, 18:56)
o kaip jums su pulsu ir kraujospudziu? man jau metus kaip pulsas per aukstas laikosi...............del to ir prisigalvoju sau visokiu infarktu, insultu ir .t.t........
man pulsas pakyla kai uzplaukia baime,giliai kvepuoju sulaikant kvepavima truputi padeda
