QUOTE(Kliamka @ 2011 11 08, 01:02)

gerai, aš tai buvau kaip druskos maišu trenkta ir dar kokiais trim kibirais vandens perlieta, elektros papurtyta ir paleista nuo skardžio.

Tik vėliau euforija atėjo.

Negalvokit kad visos pamokos bus euforiškos, greičiausiai bus ir nusivylimų, nes toks jau tas mokymasis, taip turi būt.
Taip taip, pritariu.
Pirmoji pamoka buvo kaip kosmose. Galvoje sukosi tik viena mintis: aš važiuoju aš važiuoju aš važiuoju....
Vėlliau buvo visko: net ir tokių pamokų,po kurių galvojau, kad aš niekada neišmoksiu važiuoti. O kelių pamokų metu vos ašaras sulaikydavau - bet niekada nedrįsau ašaroti prie instruktoriaus. Nenorėjau pasirodyti silpna...
Lapkričio pabaigoje eisiu pirmą kartą laikyti vairavimo egzaminą,,, jau ir neramu darosi,,,, Instruktorius sako, kad jau galiu laikyti - na aš savimi dar taip labai nepasitikiu,,,,
Todėl,kad iškilo klausimas: instruktorius visuomet mokė nebijoti spausti gazo, stebėti ženklus ir važiuoti tokiu greičiu kaip leidžiama (nesudarant laidotuvių procesijų

), nebijoti kitų mašinų persirikiuojant - vienu žodžiu ramiai važiuoti pagal taisykles - kai aš per pamokas bandžiau įgyvendinti šiuos jo pamokymus, gavau pastabą, kad per naglai važiuoju..... Kaip suprasti? Moko, kad nebijočiau, o paskui sako, kad blogai..... Kaip neturint vairavimo stažo surasti tą viduriuką? Ir kas yra per naglai? Tikrai nelėkiau kaip Šumacheris, ir nedariau kažkokio ekstrymo. Po tokio jo pastebėjimo aš pasimečiau ir nebežinau, kaip gi reikia važiuoti?