jei visos taip gerai prisimenat vaikystes, tai kodel su savo vaikais elgiates taip, lyg butumet gime senos ?
QUOTE(blondinas Nr.312 @ 2011 07 10, 13:15)
jei visos taip gerai prisimenat vaikystes, tai kodel su savo vaikais elgiates taip, lyg butumet gime senos ?
i desimtuka
Oj,labai daug ką.Kiti net stebisi kad būdama tokio amžiaus kažką prisimenu,o tėvai net netiki,bet kai papasakoju,pripažįsta.
Atsimenu netgi kai buvau 3 metukų, dar su pamperiais lovelėj mane paguldė,ir tėvai išėjo vakare į pirmą aukštą praustis,ir aš likau viena.Tuo metu buvo įjungtas tv. rodė X-Failus,ir kažką pamačius pradėjau klykt.
Kitas atvėjis kai buvau ar 3 ar 4 metukų,pas močiutę viešėjom kelias dienas,visi išėjo į darbus ir aš su mama likau namuose.Mama gamino valgyti,o aš gulinėjau lovytėj (iš dviejų fotelių sustumtoj) ir mamai prisireikė į parduotuve (3 min. kelio nuo namų) išėjo ir paliko mane,o aš išsigandau ir pradėjau verkt,po kaldra slėpiausi.Mama grįžo ir rado mane verkiančią.
Ir šiaip labai daug ką prisimenu...
Papildyta:
O kaip elgiasi?
Atsimenu netgi kai buvau 3 metukų, dar su pamperiais lovelėj mane paguldė,ir tėvai išėjo vakare į pirmą aukštą praustis,ir aš likau viena.Tuo metu buvo įjungtas tv. rodė X-Failus,ir kažką pamačius pradėjau klykt.
Kitas atvėjis kai buvau ar 3 ar 4 metukų,pas močiutę viešėjom kelias dienas,visi išėjo į darbus ir aš su mama likau namuose.Mama gamino valgyti,o aš gulinėjau lovytėj (iš dviejų fotelių sustumtoj) ir mamai prisireikė į parduotuve (3 min. kelio nuo namų) išėjo ir paliko mane,o aš išsigandau ir pradėjau verkt,po kaldra slėpiausi.Mama grįžo ir rado mane verkiančią.
Ir šiaip labai daug ką prisimenu...
Papildyta:
QUOTE(blondinas Nr.312 @ 2011 07 10, 13:15)
jei visos taip gerai prisimenat vaikystes, tai kodel su savo vaikais elgiates taip, lyg butumet gime senos ?
O kaip elgiasi?
Prisimenu kaip pabėgau iš poliklinikos, nes labai bijojau skiepų, kaip bernas pastūmė mane ant šaligatvio borto ir praskėlė man galvą, kaip su drauge lakstėm laiptinėj ir išsimušiau dantį į turėklą. Prisimenu kaip laiptinėj žaisdavom namais arba lėlėm. Kaip su tuo pačiu bernu praskėlusiu man galvą vaidindavom policininkus ir kaip po balkonais šaukdavausi drauges į kiemą.
Prisimenu kaip laiptinėj žaisdavom namais arba lėlėm. Kaip su tuo pačiu bernu praskėlusiu man galvą vaidindavom policininkus ir kaip po balkonais šaukdavausi drauges į kiemą.
Prisimenu, kai ėjau į normalų darželį, kaip gulėjau lovoj ir turėjau miegoti pietų miego. Jaučiausi, kad man čia yra nepaprastai blogai. Gulėjau prie lango ir pro langą matėsi mamos draugės namas. Žiūrėjau į tą namą ir bandžiau apskaičiuoti, kur turėtų būti mamos draugės langas. Ir svajojau, kad ji galėtų ateiti ir mane iš čia išgelbėti Po to mane perkėlė į specialų darželį, nes nemokėjau bendrauti su vaikais (čia mama sakė, o aš pati neatsimenu, kad tame darželyje išvis kokie nors vaikai būtų buvę). Nežinau, pagal kokias indikacijas perkėlė, nes autizmas dar nebuvo žinomas tuo metu. Specialiam darželyje labai gerai buvo. Mokiau vaikus skaityti ir rašyti, ir susiradau draugę, su kuria netgi nakvodavom viena pas kitą draugė į tą darželį pateko, nes turėjo problemų su kalbėjimu. Atsimenu, kaip domėjausi rūdimis ir draugė taip pat padėjo man jomis domėtis, ir kaip vis bėgiodavau prie televizoriaus žiūrėti, ar tik nerodo kokios nors laidos, kur tikimybė yra paminėti rūdis . Dar pas mane būdamos su ta darželio drauge klausėm kasečių, vienoje dainoje būdavo minimos rūdys, tai būdavo mums laimė dar mano buto tualete buvo Lietuvos žemėlapis, tai jame radom tokius miestelius kaip Rūdava ir Kazlų Rūda, irgi buvo laimė ta draugė domėjosi vaikų diskotekomis ir dainavimu, kartą mūsų mamos ten mus nusivedė. Buvo baisu labai, nes mane privertė mama apsirengti labai nepatogius drabužius. Taip pat ant manęs rėkė, nes vis bandydavau juos nusivilkti
O kartą kažkas nutiko, kad turėjau vieną dieną praleisti kitoje darželio grupėje. Prisimenu, kad jaučiausi labai blogai, kažkodėl slėpiausi nuo visko, sėdėjau prausykloj ant šaltų plytelių. Man atrodė keista labai, atrodė, kad suaugusieji turėtų manim rūpintis, o jie sakė, kad aš labai bloga esu, su manim vargas ir uždraudė visiems prie manęs artintis, kol manęs ateis kas pasiimti. Ir dabar nesuprantu, kas ten galėjo būti.
Dar prisimenu, kaip pradėjau lankyt mokyklą, ten buvo nesąmonė ir mokė nesąmonių. Man labai nepatiko. Ėmiau rašyt tokią knygą, jos veikėjai, maži ir nieko nesusigaudantys vaikai, kažkodėl pateko į kalėjimą, iš kurio nėra jokios vilties ištrūkti man patiko kurti, kaip jie iš savo nelaimės pasidaro pramogą - ištyrinėja kalėjimą, randa jame visokių įdomių paslaptingų kampelių Mama sakė, kad auklėtoja bloga ir manęs nesupranta, o auklėtoja sakydavo, jog aš visiems labai trukdau, per pamokas išsiųsdavo mane už durų skaityti knygos. Po pamokų mamos nebūdavo dar namie, tai aš rinkdavau tuščius butelius lauke, juos parduodavau, o už gautus pinigus nusipirkdavau saldainių Aš pati atradau šitą būdą ir išdaviau keletui vaikų iš kiemo, bet jie nemokėjo to daryti, trūko kantrybės. Taip pat keliaudavau į įvairius kiemus ir ten susipykdavau su vaikais. Taip pat keliaudavau tyrinėti pelkių ir kalnelių (ten, kur dabar Akropolis, anksčiau buvo graži gamta ir apleistos vietos).
Baigiau pirmą klasę, buvo vasara. Su mama ėjom per miestą ir ji nusipirko kažką iš žmogaus, kuris neturėjo rankų. Man atrodė siaubingai baisu, kad tas žmogus neturi rankų. Labai jautriai reagavu ir uždraudžiau mamai apie tai kalbėti. Tada atvažiavo giminaičiai iš Tauragės ir apsistojo mūsų bute. Po to jiems atėjo laikas išvažiuoti ir mamos nebuvo namie, ir aš paprašiau jų, kad vežtųsi ir mane į Tauragę, aš galėsiu ten gyventi pas tetą. Jie sutiko. Aš susidėjau svarbiausius savo daiktus ir išvažiavau su jais. Išvažiavau, nes norėjau būti kuo toliau nuo to žmogaus, neturinčio rankų. Nebijojau kelionių ir naujų vietų, nes mama mane visur veždavosi su savim, ji mėgo keliauti ir turėjo labai daug draugių. Taigi nuvežė mane į Tauragę pas tetą į darbą. Teta turėjo sieną su daug skylučių ir į jas kaišiodavo visokius kištukus, tai darydama ji bendravo su žmonėm per ausines ir mikrofoną. Tetos bute buvo tualetas, kuriame buvo priklijuota baisių nuotraukų, aš į jas nežiūrėdavau. Tyrinėdavau miestą ir rinkau butelius, už gautus pinigus nusipirkau rašymo priemonių, sąsiuvinių savo knygoms rašyti, spalvinimo knygų ir žodynų. Man labai patikdavo pyktis su kiemo vaikais, kai susipykau su tetos kiemo vaikais, eidavau į kitus kiemus ir pykdavausi su anais Aš tada dar nežinojau, kad jie pyksta, bet mane žavėjo jų įdomios reakcijos į mano veiksmus. Teta mane vežėsi kartu su savim ir mano pusbroliu į keliones. Nuvažiavom į kaimą ir aš ten pamačiau moterį, kurios rankos buvo sužeistos. Siaubingai išsigandau ir pabėgau iš ten nubėgau į aukštų žolių lauką, atsiguliau ir pasislėpiau jame. Ten svarsčiau, kad juk išvažiavau iš Vilniaus, kad būčiau kuo toliau nuo vyro, neturinčio rankų, kad būtų mažesnė tikimybė jį susitikti. Tada mane surado, laimei, kitą dieną išvažiavom iš ten O paskui nuvažiavom pas gimines į kitą miestą. Ten bute gyveno didelė tetos giminaičių šeima. Sėdėjau prie stalo ir pamačiau šalia manęs sėdinčios moters ranką. Siaubingai išsigandau, neprisimenu, kaip ji tiksliai atrodė (daug vėliau man mama pasakojo apie giminaičius ir paminėjo, jog ten gyvenanti giminaitė dirbo skalbykloj ir netyčia jos ranka pateko tarp lyginimo volų, gydytojai stengėsi išsaugoti kiek įmanoma daugiau, kas liko iš pirštų). Aš išėjau į lauką pažaisti, ir nuėjau kuo toliau, kad nerastų manęs. Buvau labai ilgai, žaidžiau su viena mergaite. Tad ta mergaitė nuėjo namo, o aš - į jos laiptinę ir ten nusprendžiau nakvoti. Paskui mane surado, nes kažkas pasakė, jog matė mane su ta mergaite. Atėjo teta su savo pussesere vestis manęs namo. Neišdaviau savo baimės priežasties, nes bijojau, kad man sakys, nieko čia baisaus, va gali pažiūrėti iš arčiau Jos mane visaip bandė nuraminti, galvojo, jog aš bijau, nes pasiklydau Papasakojo, kad jau vėlu, ir kad reikėtų eiti miegoti, ir pasakė, jog ta moteris (kurios rankos išsigandau) tai jau nuėjo miegoti, ir kiti jau ruošiasi. Tai mane nuramino. Susiruošiau eiti namo, padaviau vieną ranką tetai, o kitą - tetos pusseserei. Kažkas buvo ne taip. Pasižiūrėjau ir pamačiau, jog tai rankai trūksta pusės ketvirtojo piršto.
Tai va, koks siaubas buvo ši vasara mažam vaikui, kuris kenčia nuo rankų sužeidimų baimės
Po to mane perkėlė į specialų darželį, nes nemokėjau bendrauti su vaikais (čia mama sakė, o aš pati neatsimenu, kad tame darželyje išvis kokie nors vaikai būtų buvę). Nežinau, pagal kokias indikacijas perkėlė, nes autizmas dar nebuvo žinomas tuo metu. Specialiam darželyje labai gerai buvo. Mokiau vaikus skaityti ir rašyti, ir susiradau draugę, su kuria netgi nakvodavom viena pas kitą draugė į tą darželį pateko, nes turėjo problemų su kalbėjimu. Atsimenu, kaip domėjausi rūdimis ir draugė taip pat padėjo man jomis domėtis, ir kaip vis bėgiodavau prie televizoriaus žiūrėti, ar tik nerodo kokios nors laidos, kur tikimybė yra paminėti rūdis . Dar pas mane būdamos su ta darželio drauge klausėm kasečių, vienoje dainoje būdavo minimos rūdys, tai būdavo mums laimė dar mano buto tualete buvo Lietuvos žemėlapis, tai jame radom tokius miestelius kaip Rūdava ir Kazlų Rūda, irgi buvo laimė ta draugė domėjosi vaikų diskotekomis ir dainavimu, kartą mūsų mamos ten mus nusivedė. Buvo baisu labai, nes mane privertė mama apsirengti labai nepatogius drabužius. Taip pat ant manęs rėkė, nes vis bandydavau juos nusivilkti O kartą kažkas nutiko, kad turėjau vieną dieną praleisti kitoje darželio grupėje. Prisimenu, kad jaučiausi labai blogai, kažkodėl slėpiausi nuo visko, sėdėjau prausykloj ant šaltų plytelių. Man atrodė keista labai, atrodė, kad suaugusieji turėtų manim rūpintis, o jie sakė, kad aš labai bloga esu, su manim vargas ir uždraudė visiems prie manęs artintis, kol manęs ateis kas pasiimti. Ir dabar nesuprantu, kas ten galėjo būti.
Dar prisimenu, kaip pradėjau lankyt mokyklą, ten buvo nesąmonė ir mokė nesąmonių. Man labai nepatiko. Ėmiau rašyt tokią knygą, jos veikėjai, maži ir nieko nesusigaudantys vaikai, kažkodėl pateko į kalėjimą, iš kurio nėra jokios vilties ištrūkti
man patiko kurti, kaip jie iš savo nelaimės pasidaro pramogą - ištyrinėja kalėjimą, randa jame visokių įdomių paslaptingų kampelių Mama sakė, kad auklėtoja bloga ir manęs nesupranta, o auklėtoja sakydavo, jog aš visiems labai trukdau, per pamokas išsiųsdavo mane už durų skaityti knygos. Po pamokų mamos nebūdavo dar namie, tai aš rinkdavau tuščius butelius lauke, juos parduodavau, o už gautus pinigus nusipirkdavau saldainių Aš pati atradau šitą būdą ir išdaviau keletui vaikų iš kiemo, bet jie nemokėjo to daryti, trūko kantrybės. Taip pat keliaudavau į įvairius kiemus ir ten susipykdavau su vaikais. Taip pat keliaudavau tyrinėti pelkių ir kalnelių (ten, kur dabar Akropolis, anksčiau buvo graži gamta ir apleistos vietos). Baigiau pirmą klasę, buvo vasara. Su mama ėjom per miestą ir ji nusipirko kažką iš žmogaus, kuris neturėjo rankų. Man atrodė siaubingai baisu, kad tas žmogus neturi rankų. Labai jautriai reagavu ir uždraudžiau mamai apie tai kalbėti. Tada atvažiavo giminaičiai iš Tauragės ir apsistojo mūsų bute. Po to jiems atėjo laikas išvažiuoti ir mamos nebuvo namie, ir aš paprašiau jų, kad vežtųsi ir mane į Tauragę, aš galėsiu ten gyventi pas tetą. Jie sutiko. Aš susidėjau svarbiausius savo daiktus ir išvažiavau su jais. Išvažiavau, nes norėjau būti kuo toliau nuo to žmogaus, neturinčio rankų. Nebijojau kelionių ir naujų vietų, nes mama mane visur veždavosi su savim, ji mėgo keliauti ir turėjo labai daug draugių. Taigi nuvežė mane į Tauragę pas tetą į darbą. Teta turėjo sieną su daug skylučių ir į jas kaišiodavo visokius kištukus, tai darydama ji bendravo su žmonėm per ausines ir mikrofoną. Tetos bute buvo tualetas, kuriame buvo priklijuota baisių nuotraukų, aš į jas nežiūrėdavau. Tyrinėdavau miestą ir rinkau butelius, už gautus pinigus nusipirkau rašymo priemonių, sąsiuvinių savo knygoms rašyti, spalvinimo knygų ir žodynų. Man labai patikdavo pyktis su kiemo vaikais, kai susipykau su tetos kiemo vaikais, eidavau į kitus kiemus ir pykdavausi su anais
Aš tada dar nežinojau, kad jie pyksta, bet mane žavėjo jų įdomios reakcijos į mano veiksmus. Teta mane vežėsi kartu su savim ir mano pusbroliu į keliones. Nuvažiavom į kaimą ir aš ten pamačiau moterį, kurios rankos buvo sužeistos. Siaubingai išsigandau ir pabėgau iš ten nubėgau į aukštų žolių lauką, atsiguliau ir pasislėpiau jame. Ten svarsčiau, kad juk išvažiavau iš Vilniaus, kad būčiau kuo toliau nuo vyro, neturinčio rankų, kad būtų mažesnė tikimybė jį susitikti. Tada mane surado, laimei, kitą dieną išvažiavom iš ten O paskui nuvažiavom pas gimines į kitą miestą. Ten bute gyveno didelė tetos giminaičių šeima. Sėdėjau prie stalo ir pamačiau šalia manęs sėdinčios moters ranką. Siaubingai išsigandau, neprisimenu, kaip ji tiksliai atrodė (daug vėliau man mama pasakojo apie giminaičius ir paminėjo, jog ten gyvenanti giminaitė dirbo skalbykloj ir netyčia jos ranka pateko tarp lyginimo volų, gydytojai stengėsi išsaugoti kiek įmanoma daugiau, kas liko iš pirštų). Aš išėjau į lauką pažaisti, ir nuėjau kuo toliau, kad nerastų manęs. Buvau labai ilgai, žaidžiau su viena mergaite. Tad ta mergaitė nuėjo namo, o aš - į jos laiptinę ir ten nusprendžiau nakvoti. Paskui mane surado, nes kažkas pasakė, jog matė mane su ta mergaite. Atėjo teta su savo pussesere vestis manęs namo. Neišdaviau savo baimės priežasties, nes bijojau, kad man sakys, nieko čia baisaus, va gali pažiūrėti iš arčiau Jos mane visaip bandė nuraminti, galvojo, jog aš bijau, nes pasiklydau Papasakojo, kad jau vėlu, ir kad reikėtų eiti miegoti, ir pasakė, jog ta moteris (kurios rankos išsigandau) tai jau nuėjo miegoti, ir kiti jau ruošiasi. Tai mane nuramino. Susiruošiau eiti namo, padaviau vieną ranką tetai, o kitą - tetos pusseserei. Kažkas buvo ne taip. Pasižiūrėjau ir pamačiau, jog tai rankai trūksta pusės ketvirtojo piršto. Tai va, koks siaubas buvo ši vasara mažam vaikui, kuris kenčia nuo rankų sužeidimų baimės
Atsimenu burokus, siena, pievas, karves ir visa kita ka galima rasti kaime pas mociute... Viska atiduociau kad sugriztu tos dieneles...
prisimenu daug gerų dalykų,mano tėvai turejo paprastus darbus, bet gyvenome mes gerai,nes tėvai darbštūs. atostogavome kartu,kiekviena vasara važiavome prie jūros,dažniausiai budavome Nidoje,gaudavo kelalapius i pionerių stovyklas,mama mus apmegzdavo ir apsiūdavo,tėvas turėjo geras rankas,kartais išvažiuodavo i komandiruotes ir atveždavo gražių lėlių,vaikystė ir jaunystė prisimenu gerais atsiminimais,ko negalėčiau pasakyti apie dabartį,nes labai jaudinuosi dėl vaikų, daug dalykų ir įvykių mane glumina,nors su vyru dirbame,esame darbštūs,stengiames lavinti vaikus,bet vis sunkiau mum tai sekasi.
viska atsimenu:) turejau fantastiskus senelius. turbut jie buvo ateiviai..
sedi blondinas prie kompo,dirba su failais supermamoje,seiles bėga nuo tupų bobų,pasisukt negali,nes nutūko baisiai,bloga jam nuo savęs,verkia,prieina boba ,aptvarko,gal tą boba-jo motina,gal tai jo boba,nežinau,bet ji visada susiraukusi
cia tu gerai 
