Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai plepa toliau, tęsiam

QUOTE(Paragintoji @ 2011 11 10, 02:30)
Man labai gera čia. Tik aš linkus prasmegti, po to ieškoti ir nerasti prasmių, paskum su visu tuo kovoti ir niekur neiti biggrin.gif
Aišku, man nesinorėtų tik mudviejų disputo, bet bus kaip bus, čia jau nei spausiu, nei kažką darysiu. Viskas gausis vitališkai.

Man mėnesį skauda kažkur tarp žandikaulių. Ale aš esu įpratus palaukt. Bet čia tik pati laukiu. Dėl artimųjų nerimauju daug daugiau. Aš pati nedelsčiau ko gera tik dėl aiškių uždegiminių pojūčių.
Žmonių jūs nevertinat. Tai yra aukso žodžiai. Jeigu kankinčiau save klausimais - gal uždusčiau beklausdama, ar tai Duksis ypatingas, ar tu - jūs. Bet kam to reikia?

Mat, Duksis yra be galo šviesus vaikas. Aš jį labai stipriai jaučiu, arba man taip atrodo. tas vaikis tikriausiai atmestų viską, o esmę pasiliktų sau. Man pačiai kartais atrodo, kad aš taip darau. Nes draugų turiu įvairiausių, kiekvienas savaip ypatingų. Duksis yra Duksis - kad žinočiau, daugiau pasakyčiau. Bet jis per protingas, kad kiti daug žinotų. Nu tik tujan irgi nesusirk nepilnavertiškumu smile.gif (juokauju biggrin.gif)

Jūsų visų mažius. Čia visiškai kita istorija. Man įsiminė ta direktorės ašara. O tai ko dabar ji verkia? Nu čia tai man visai neaišku. Atsiprašau, gal kažkiek juokinga. Musėk gal ji nepažino tokių vaikų, kaip manasis. Ogi manasis tai yra mokytojas iš didžiosios. Kartais pamatęs mane jis užrėkia: "mama, tu puikiai atrodai!" O - bet - tačiau. Kitą kartą jis užmeta akį ir išrėžia: "mama, nu tu tai šiandien baisiai atrodai"  blink.gif Nežinau kokius pavyzdžius daugiau pateikt. Nenoriu būt negailestinga, bet visais panašiais atvejais - apie suaugusiųjų ašaras neturiu ką pasakyt. Gal žmonės daugiau neturi dėl ko verkt?

Ir ką? Ir nieko. Pasižiūri į veidrodį ir supranti, kad vaikis teisus. O bet tačiau - ir aš jam pasakau - klausyk, tu turi tokią ar anokią problemą. O jis sako: "mama, gal man jaus skustis? Ar tau neatsibodo man ūsų pešiot? biggrin.gif Ir mes pasitarę nusprendžiam, ar ta barzda jau tikrai reikalinga skutimo, ar dar verta palaukt. Jis ir pats save apsižiūri veidrodyje, reziumuoja, kad barzda jau baisiai darko jo vaizdą biggrin.gif, ale dar su skutimusi palauks iki Naujųjų, nes nėr jau toks ir baisus, kaip dar vis tik nenori skustis biggrin.gif

Paskui susidūriau su ne viena situacija. Kai buvo įskaudinta vaiko klasės auklėtoja. Vaikis jai kažką pasakė. ji man nutylėjo. Paskui vaikis man asmeniškai pasakė, kad jo manymu, ji nusišneka, nes neišmano to to ir ano... Žodžiu, aš vaikį norėjau išpert, bet sugebėjau aprėkt. o paskui nusiraminau ir... sau pačiai netikėtai atradau, kad vaikis... teisus. Jis TEISUS, blembački. Aišku, aš jam to nesakiau, bet man labai labai palengvėjo. Tada nurimau supratusi, jog jeigu aukėltoja nesusitvarko su savo vidinėm problemom - aš tikrai nesu kalta. Vaikio kitaip išauklėt nesugebėjau, nors tikrai dariau viską, ką sugebu ir galiu. O tai, kad jis nebijo - gal labiau jo privalumas, nei trūkumas?..

Kita vertus -aš tikrai nežinau. Bet aš taip pavargau galvoti - ar reikia kaltinti save, ar vaiką, ar gimdytojus?? Etiketes klijuot pasiruošę visi. O tegu pirma pabando kažką padaryt, o tada analizuot. O kita vertus - tegu ir nebando. Jų problemos, kad jie nebandė ir nežino. Ir ne mano problemos, kad jie tam tikra prasme - riboti. Aš irgi tam tikra prasme ribota. Bet aš tikrai dėl jų nežinojimo nesirgsiu. Va taip aš sau pačiai nusprendžiau.


Sunku mono mažiukui. Protingas jis, gudrus, ir mažas. Ir viskas viename. Vakar Senukuose buvom- telefoną Duksiui pirkau. Ir ten visas jo buvęs ir galutinai sugriuvęs gyvenimas. Materiali prabanga- televizoriai,telefonai, kompiuteriai. Viskas, į ką pirštu bedei ir nukritęs žviegimu išreikalavai tau nupirkti. Ir iš kitos pusės tas gyvenimas- koks yra dabar- žviegimu nieko negali išreikalauti, sakymas, kad brangu ir pinigų reikia pataupyti, kad nereikalinga. Kad...jis stengiasi ir kartoja viską ką sakai, ir taip tiesiog kiaurai matosi kad jam tai visa tas nauja dar taip svetima ir nesuprantama. Gerai kad kartoja. Bet kol kas...
Sąmoningai skaudinti žmones negalima, ir nekreipti dėmesio į tai irgi negalima. Reikia gi statyti savas vėžes viską. Ne mokyklai ir mokytojai pasisekė, kad ten atėjo jis. Ne mums gyvenimas pagerėjo ir ne mums visų pirma pasisekė, kad jis turi jau šeimą ir namus, kad jį myli. Visa tai reikia mokintis vertinti- ir globotiniam, ir savam. Mokytis suprasti, kad jei ir kaip norisi kam blogo padaryti- tai taip blogai kaip pačiam darytojui niekam nebus. Ten jausminės plotmės matomai toje šeimoje nebuvo. Tiek savo, tiek abiejų vaikų atžvilgiu- pirma materija. Kas ką jaučia niekam buvo neįdomu.
turi mano mažius nematomų net ne draugų, nežinau ko- bet jis sako velniukai. Ir jis su jais bendrauja- veja nuo savęs ir sako, man sakė kad aš geras vaikas, geras berniukas, kad aš auksinis vaikas- aš nesielgsiu blogai kaip liepiat. Mane džiugina ta nepaprastai jo sunki kova su savimi pačiu. Jis save laikė jau prieš 9 mėn labai blogu, taip ir liko. Ir globos namuose tai niekas su juo ir nedirbo tiek labai. Ir jis vaikas kaunasi.
Mokykla jam yra labai nesuprantamas ir niekaip nepriimtinas dalykas, nepaisant to kad jis labai gabus- ten yra rėmai ir disciplina. Ir ten niekaip tos disciplinos, jokiom jan mokamom ir žinomom priemonėm įveikti neišeina. Jis per pamokas rėkauja, vaikšto, būna muša mokytoją, spardosi. Ir niekas nekinta. Jis turi eiti, mokytis ir klausyti, ir iš viso būti lygiu su visais. Ir niekas nekreipia dėmesio į visas jo ypatybes- kad jis globotinis, kad jis iš vaiknamio- reikalavimai lygūs.
O kur dar mokytis būti tik vaiku, kalbėti vaiko tonu, tiesiog būti vaiku.
Atsakyti
Sveikos 4u.gif
Vis paskaitau ką rašot. Įdomu.
O mūsų Fėja kuo toliau, tuo labiau ,,negirdi'' kas jai sakoma. Tas buvo ir ankščiau, bet dabar kaip niekad ryškus. verysad.gif
Jai viskas negerai, kas ne pagal ją. Pvz. ji nori, kad tėtis pasiimtų po pamokų ir būrelių, bet vyras dirba ir negali, aš vis pasiimu ir tada kai jis gali jau pasiimti, atvažiuoja ir paskambina,kad ateik jau, laukiu prie mokylos, tada pasigirsta lyg kankinamo vaiko isterija telefone, kad aš šiandien nenoriuuuuuuuu , noriu kad mama pasiimtų. Vienu žodžiu dvi savaites verkia, kad ją pasiimtų, kai pasiima verkia, kad nepasiimtų. Vienu žodžiu kaip bedarytum jai blogai. Ir tai tik mažiukas pavyzdys.
Dėl to ,,negirdėjimo'' žinokit jau net nežinau ką ir daryti, tokia kartais neviltis apima, kad siaubas. Sakai, sakai ir tas pats, būna, kad pasakai kažko nedaryti, ir po 5 min, jau būna padaryta, nu žinokit rankos nusvyra. Aš noriu pasakyti, kad Fėja taip nesielgė būdama mažiukė, aš už ją garantuota buvau, o dabar... aš galiu sulaukti visko. Pradėjau nepasitikėti. Ir tai labai sunku. Po ilgų prašymų, barimų, baudimų, aiškinimų jai uždrausta imti bet kokį kito asmeninį daiktą, nes tas daiktas bus sulaužytas, sugadintas, pamesta, ištepliotas, arba iš vis sunaikintas, merginos, neseniai užmačiau ir apstulbau, kad visi vaistai , kurie na skanūs nors kiek, pastilės nuo gerklės, purškalai nuo gerklės, visi išnaudoti, buvo ji 3 ar 4 ar 5 m. apie tokius dalykus net minties nebuvo, vaistai neslepiami,niekada nelietė, nes ji buvo pajėgi suprasti,kad tai vaistai,visada pasakydavo, skauda gerklę, ar reikia vaistuko nuspręsdavom, pasirodo iki dabar,kuo didesnė, tuo supratimas mažesnis. Paiškinimas vienas-aš norėjau. taškas. Baisu kai pradėjau slėpti nuo jos tam tikrus daiktus, nes jau buvo, kad atradau atsitiktinai, sugadintus,dėl ko anksčiau net minties nebuvo. verysad.gif verysad.gif Dar pastebėjau, kad pasielgus blogai,nei kiek nesigaili, o būna tik puolimas ir kitų kaltinimas.
Atsakyti
Sveikutė 4u.gif
Fėja antrokė ar trečiokė? Nesvarbu- neesmė. Vistik, net neįsivaizduoju nuo ko visa tai, bet stenkis iš paskutiniųjų ignoruoti blogą elgesį.
O gal čia kaip nors susiję su globa, gal ji ką nors išgirdo, gal kažkas molkykloje ką nors sakė-pasakė, kad ji ne jūsų, kad ją atiduos, gal dabar tikrinasi. Būna taip. Su Duksiu buvo. Daiktų negadino, vaistų nerijo- bet ožių, blogo elgesio buvo labai daug. Pas mus tai buvo tuo periodu, kada atėjo tikrinti- prieš nuolatinės globos nustatymą, pernai per Kalėdas, truputį prieš. Galvojau nukvaksiu kartu su vaiku.
visko norėjo, ir visko kko reikia nedarė. Paskui praėjo.
Vakar prie pianino pasakojo- sako galvoju, aš taip blogai elgiuosi- gali mane gi ir išvyti. Nu jis yra matęs tokį pavyzdį. Tai sako, va jei jau taip sakys- tai sakysiu duokit nors kaldrą ir pagalvę. Naktį permiegosiu laiotinėj, o jau ryte kai tu eisi vedžiot šuns paslapčia įsmuksiu į namus ir gyvensiu paslapčiom namuose.
Tai va tikrino tikrino, pasitikrino ir baigė.
O mažasis tai taip- savo daiktus gadina. Bet su aiškia priežastim- nori naujo ir kito, seną turimą sąmoningai laužo.
Duksio neliečia. Nei daiktų nei dar ko nors. Ir šiaip duksis buvo kažkaip suprantamai savo santykį nusistatė. Vedžiojom šunis. Mažasis Duksį stipriai pastūmė nei iš šio nei iš to, ir įspyrė. Dičkis apsisuko ir nuėjo namo. Ir kadangi, tada dar tik vedžiojomės į svečius- tai nėjo jo lankyti. Ir viskas. Ir kažkaip viskas jam tapo ir aišku ir suprantama. Ir dabar jis žiūri į jį kaip į labai pagarbos vertą žmogų.
Atsakyti
QUOTE(Vistik @ 2011 11 11, 16:41)
Sveikos  4u.gif
Vis paskaitau ką rašot. Įdomu.
O mūsų Fėja kuo toliau, tuo labiau ,,negirdi'' kas jai sakoma. Tas buvo ir ankščiau, bet dabar kaip niekada ryškus.  verysad.gif


Maniškė sulaukus šešerių buvo pradėjus nieko negirdėti kas jai sakoma - prašai susitvarkyti, o ji bėga pas draugus, prašai rengtis, o ji pasiima žaislą ir įsijungia teliką. O prašyt galėjai bet kaip- ir padėjus ranką ant peties, jos lygyje su akių kontaktu ar atsigulus- rezultatas nulinis. O dar agresija ir neklusnumas darže padidėjo... Nuėjom į VRC. Norėjo prirašyti opozicinį neklusnumą. Bet laiku bandymų metodu išsiaiškinau, kas skatina jos tokį elgesį. Darže pasikeitus auklėtojai, sumažėjo problemos akivaizdžiai - ši auklėt-oja nusileisdavo iki vaiko lygio ir taip iššaukdavo konfliktus, nes maniškė sau lygiems mėgsta vadovauti smile.gif. O dėl psichologinio kurtumo- vieno reto isterijos priepuolio metu paėmiau (lengva pasakyti) į glėbį. Buvau apspjaudyta, apkumčiuota, apspardyta, pravardžiuota,rėkė kad nekenčia manęs, bet po kokių 15 min ji nurimo. Supratau, kad jį nekenčia ne manęs, o paties fakto, kad buvo palikta. Išsišnekėjom, kad ji supranta, kad jog yra labai mylima ir mus labai myli, bet tuo pačiu ji labai bijo vėl būti palikta, nes iš žmogaus, kurio meilės labiausiai reikėjo, sulaukė būtent tokio poelgio. Dar išsiaiškinom, kad mama, kuri ją pagimdė, jai labai brangi ir ji svajoja, kad aš su ja būtumėm draugės. Ji vakare mintyse su ja šnekasi. Pasakėm, kad jos jausmai, baimės ir mintys yra labai geros ir suprantamos, mums irgi labai brangios. Tai buvo kelio pradžia. VRC pas psichologę vaikas, pasakydamas dar kartą savo mintis svetimam žmogui, tarsi viską sudėliojo į lentynėles. Problemų, kurios kamavo tiek laiko, nebeliko. Tai štai kokia mūsų istorija.
Atsakyti
Pas mus sekmadienis buvo tai oj oj oj. Broliai nuėjo į baleto spektaklį- Daktaras Aiskauda. Pažiūrėjo, karštą šokoladą valgė. Patiko. Ir mažiui matyt buvo visokių įspūdžių gerokai per daug- toliau visa likus diena buvo vienos isterikos, o isterikos tai pas mus būna garsios. Visas namas ir kiemas girdi. K...tu, b... tu. Tu man neduodi dviejų litų, gyvenime nieko nepirkai, niekur neleidi- o į mokyklą verti eiti, pamokas ruošti reikia- o tu šiokia ir anokia.
Kaimynas atėjo, sako tai jei tu nežinai ką su tuo pasiimtu vaiku daryti, tai aš žinau. Nusibraukė vaikas ašaras, sėdo ruošt pamokų. Vakare pasivaikščiojom< guldau- jis man sako, jei kaimynas nebūtų atėjęs aš dar būčiau visai parėkęs ir neklausęs, bet gerai kad atėjo, nes dabar aš jau toks pavargęs, kad net geras noriu būti bigsmile.gif
O šiaip tai, kad ir kaip santykinai neilgai jis tam vaiknamy pabuvo? prisirinko iš ten esančių paauglių daug dalykų- kartoja tai, ko visai nesupranta, bet kartoja. Ir gaunasi juokingos situacijos- kai parodęs visai paauglišką veiduką sako- karoče man viskas dzin, ir apskritai- toliau tęsia, kad jis labai nori žaislinio telefono su muzikytėm ir apsikabinęs meškiuką pabučiuotas eina miegot.
Mes kol kas mokomės, kad jis yra mažas vaikas, kad mažam vaikui yra lengviau papasakoti dėl ko jis nerimauja, bijo, laukia. Mažų niekas neskriaudžia, nes jie maži, meilius vaikus labiau priglaudžia. Žodžiu iš neaiškaus, neriboto amžiaus elgesio einam prie septynmečio amžiaus. Nežinau kiek laiko eisim.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2011 11 14, 19:14)
Pas mus sekmadienis buvo tai oj oj oj. Broliai nuėjo į baleto spektaklį- Daktaras Aiskauda. Pažiūrėjo, karštą šokoladą valgė. Patiko. Ir mažiui matyt buvo visokių įspūdžių gerokai per daug- toliau visa likus diena buvo vienos isterikos, o isterikos tai pas mus būna garsios. Visas namas ir kiemas girdi. K...tu,  b... tu. Tu man neduodi dviejų litų, gyvenime nieko nepirkai, niekur neleidi- o į mokyklą verti eiti, pamokas ruošti reikia- o tu šiokia ir anokia.
Kaimynas atėjo, sako tai jei tu nežinai ką su tuo pasiimtu vaiku daryti, tai aš žinau. Nusibraukė vaikas ašaras, sėdo ruošt pamokų. Vakare pasivaikščiojom< guldau- jis man sako, jei kaimynas nebūtų atėjęs aš dar būčiau visai parėkęs ir neklausęs, bet gerai kad atėjo, nes dabar aš jau toks pavargęs, kad net geras noriu būti bigsmile.gif
O šiaip tai, kad ir kaip santykinai neilgai jis tam vaiknamy pabuvo? prisirinko iš ten esančių paauglių daug dalykų- kartoja tai, ko visai nesupranta, bet kartoja. Ir gaunasi juokingos situacijos- kai parodęs visai paauglišką veiduką sako- karoče man viskas dzin, ir apskritai- toliau tęsia, kad jis labai nori žaislinio telefono su muzikytėm ir apsikabinęs meškiuką pabučiuotas eina miegot.
Mes kol kas mokomės, kad jis yra mažas vaikas, kad mažam vaikui yra lengviau papasakoti dėl ko jis nerimauja, bijo, laukia. Mažų niekas neskriaudžia, nes jie maži, meilius vaikus labiau priglaudžia. Žodžiu iš neaiškaus, neriboto amžiaus elgesio einam prie septynmečio amžiaus. Nežinau kiek laiko eisim.

doh.gif O Dieve, dieve kai paskaitai, kažin kaip aš daryčiau tokioj situacijoj blink.gif
Mano bendradarbės biloginė dukra pirmaklasė tai vaikas su kažkokiom panašiom isterijom ir bėdom. Atsiveda į darbą, tai man taip smagu ją pakalbinti- pirmas dienas nežiūrėjo man į akis, nėjo žvilgsnio pagauti, dabar jau šypsosi. Nors nervų kamuoliukas .
Atsakyti
Alfija, auksinė Jūsų kantrybė, o ir kaimynai auksiniai 4u.gif
Skaitau Jūsų visų pasisakymus ir tyliai pagalvoju, kas laukia manęs, kai mano mažasis pipirėlis ūgtelės. Kol kas jis labai mielas ir gerutis. Tiesa, bando ribas. Juokiamės su vyru, gi niekas nemokino griūti supykus, bet tai mes jau išbandėm. Nukrito visas nelaimingas, pažiūrėjo, kad situacija ne jo naudai, kitą dieną žiūriu jau taikosi griūti ant sofos, kur minkščiau. biggrin.gif
Ir garsiai rėkti bandė, reikalaudamas nežinia ko. Ir žiūri, kad nieks nereaguoja, tada priėjo, padėjo galvytę ant kelių. Pabučiavau, pamylavau, nuėjo žaist. Dar pabandė rėktelti keletą kartų, o paskui prisiglausti ir išsiaiškino, kuris būdas geresnis smile.gif
Stalčius ir spintutes tikrina, kai aš matau. Žiūri į akis ir daro savo... Bet jau moka susirinkti žaisliukus, žino, kur jų vieta, žino, kur knygeles susidėti. Džiaugiamės ir atsidžiaugti negalim ta nuo jo sklindančia šiluma.
O dėl negirdėjimo, tai dabar tas laikas atėjo mano devynmetei. Man ji paaiškino, kad jai paauglystė prasidėjo lotuliukas.gif O kas ta paauglystė, taip ir nepaaiškino. Tai taip ir girdim, periodiškai, kai norim, kai nuotaika gera. Tariaus su psichologe dėl motyvacijos mokytis. Tai man paaiškino, kad bus didesnė, ateis suvokimas, atsakomybė, o dabar nereikia kovot. Kitaip tariant pasroviui... Nežinau ar gerai, bet čia lieku prie savo nuomonės. Juk tas susivokimas gali dar užtrukti, o per naktį visų spragų neužkaišiosi. Ir kuo toliau, tuo labiau manęs netenkina faktas, kad pradinėse klasėse nerašomi pažymiai. Nes maniškė, tikrai nemato skirtumo kiek klaidų diktante dvi ar šešios. Ai, sako, tik kelias padariau...
Atsakyti

Turiu kantrybės daug, ir esu užtikrinta, kad visas vaiko elgesys mano- nėra saviagresija. Jis jaučia skausmą, ta prasme išmėginęs tetnkti galva į grindis(kaip darė globnamio vaikai jo grupėj) užsigavo stipriai, man įspūdžio nepaliko jokio. Rezultato jokio, pamokas teko baigt, sąsiuvinį susiklijuot. Daugiau net nemėgina. Įspūdžio nepaliko ir riksmai kad jo čia negalgydina ir kankina- daugiau jokio riksmo ta tema. Nieko nesudomino, nei kaimynų, nei manęs. Progresas tai yra. Jo šitoks likimas, du kartus griuvęs pasaulis, ir fizinė tėvo netektis, ir ta netektis ne nuo ligos, ir jis matė tą vaizdą. Jam dvejopi jausmai ir labai gėda, kad tėtis taip padarė, ir labai pikta, gal būtų turėjęs anuos namus. Ir dar yra dalykai negeri. Bet jis labai protingas ir labai daug visko suvokia.
O va pinigų - niekaip. Šiandien, tiesa, klausinėjo kur aš išleidžio jo pašalpą- grožio salone ar kur, ir kodėl neleidžiu už ją visko prisipirkt. Ten vaiknamio vaikai apie globėjus ir tokias temas vedžioja, jo grupėj buvo ir grąžintų vaikų.
Nebuvo laiko aiškintis- vėlavom į mokyklą. Paskui matyt pamiršo.

O dabar šiaip labai juoinga situacija- ruošiamės vedžiot šunis, mažas šuo būna prisisioja, dabar rengiasi mažasis ir sako- Teri Teri, nu kas tu per žmogus toks į lauką neišeini, kambary sisioji.

Pas jus viskas bus gerai, mažas paimtas, emocinį prieraišumą susitvarkysit, čia net kalbos nėra. Taip tai tikrai nebus. Vakar aš irgi svarsčiau- vat kaip jie taip sugalvoja, galvas daužyti, žaislus mėtyti ir etc. nieko nesugalvojau biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(arna @ 2011 11 14, 20:22)
Tariaus su psichologe dėl motyvacijos mokytis. Tai man paaiškino, kad bus didesnė, ateis suvokimas, atsakomybė, o dabar nereikia kovot. Kitaip tariant pasroviui...

wacko.gif wacko.gif tai tipo, jeigu mano pirmokė klasėje atsisako matematiką spręsti ir rašo, kad tik rašyt (riešutėliai 2 +4, ji rašo 1+2=1) tai palikt ją ramybėj ir laukti kol mokytoja spec pedagogą paskirs? wacko.gif

šiaip tai, kai klausau, lyg ir suvokia ir girdi.. bet daro savo.... auksinė taisyklė - kol viena namie - nieko neleisti pro duris. ŠIandien parėjo namo, pamokos sutrumpintos, grupės nėra, reikėjo pabūti valandą... pareinu, chebra visa siautėja... manė, tipo pasislėps, nepamatysiu... rezultate - kompas užsilenks rytoj, lempa sudaužyta.... visa kaprizinga "aš norėėėjau draugųųų".... visi "aš norėčiau Linos mamooos" man jau lipa per gerklę, nors neberodau to, kažkada buvau liepus eiti pas ją gyventi... bet matyt pomėgis manipuliuoti dry.gif aukščiau susipykimo baimės..


Atsakyti
QUOTE(Andro @ 2011 11 14, 21:05)
doh.gif  O Dieve, dieve  kai paskaitai, kažin kaip aš daryčiau tokioj situacijoj blink.gif
Mano bendradarbės  biloginė dukra pirmaklasė  tai vaikas su kažkokiom panašiom isterijom ir bėdom. Atsiveda į darbą, tai man taip smagu ją pakalbinti- pirmas dienas nežiūrėjo man į akis, nėjo žvilgsnio pagauti, dabar jau šypsosi. Nors nervų kamuoliukas .


ogi nieko. Tiesiog yra aišku kad praeis. Dėmesio sutrikimų tai jis neturi. Hiperaktyvumo taip pat. Nerimo laipsnis labai aukštas. Bet tai sutvarkoma. Vaistukų reikia.
Už tai, kad biologinėse šeimose irgi labai daug vaikų su emociniais sutrikimais. Ir ką jie daro, taigi augina. Tu Dainių turi- ir ką darai, taigi augini. Bet to toks įtarimas, kad keiksmažodžiai sumažės- vakar puldamas keiktis ir griūti, užkliuvo už pianino, užsigavo kapitaliai šoną. Tai šiandien nė vieno negražaus žodžio. Kažkaip labai jau skauda kai negerai elgiesi. Ir matematikoj išsėdėjo tyliai, ir pamokas spėjo paruošt pamokos metu.
Bet vis tiek mane stebina mokytojos- o jis gerai skaito, o jis gerai rašo, o jis skaičiuoja- stebuklas neįtikėtinas. Nereikia jokios atskiros programos. Kaip taip ir būna. Na būna. Pasidžiaugtų geriau.
Atsakyti
Andro - tai gal tas "žvilgsnio pagauti" neišeina, nes vaikas elementariai labai drovus?
Atsakyti
Labas,
pasipasakosiu ir gal ka nors patarsite...

Siuo metu pas mus yra globos statusas dviems sesutems, tiesiog laikinai palikome globa patarti vaiku teisiu darbuotoju del paprastu zemisku dalyku...gal smerksite, bet yra kaip yra... taciau ne apie tai as noriu pasikalbeti. Situacija vyresneles darzelyje:

veiksmas vyksta praejusia savaite berods treciadieni,

nueinu pasiimti i grupe ir atidariusi duris kaip visuomet klausiu pas aukletoja kur musu mergyte? Aukletoja pradeda dairytis, sako na va ka tik buvo prie akiu, kur ji cia dabar ilindo? Grupeje yra zaidimu namelis, ji atidaro jo duris:o ten musu mergyte su dviem berniukais, tik musiskes pedkelnes numautos iki puses. As ziuriu, o aukletojos reakcija: Migle, ka tu cia dabar darai? Ka tu sugalvojai? taip yra negrazu, kodel tu taip elgiesi? O musu Migle isbegdama is namelio i aukletojos klyksma ir ziuredama tai i mane tai i ja sako: man Audrius numove , jis man masaza dare. Man Audrius numove, gi ne as.

As pritupiau prie savo mergytes, kad jai priejus pirmiausia su ja apsikabinti pasisveikinti, kaip mes kiekviena diena ta darome. Mus grupeje apspito visi kiti vaikuciai, taciau aukl;etoja savo kaltinimu musu mergytei nenutrauke iki kol as grieztu balsu jos nepertraukiau ir nepasakiau: Ar jus giordite ka Migle sako? Pakvieskite tuos bernoiukus ir pas juos paklauskite.
Tuomet ji prieina prie namelio atidaro jo duris kur buvo tas Audrius ir kitas dar berniukas ir jau svelnesniu tonu sako: Na ka cia dabar sugalvojote, greitai eikite is namelio----jau jos balse nebuvo kaltinimu. Tie berniukai nuejo i grupes kampa kur buvo kaladeliu spinta ir uzsidare. Aukletoja tuo metu priejo vel grupeje prie musu ir vel pradejo maniske moralizuoti. Tuomet as jau neiskenciau ir sakau:
Aukletoja, gal pasikvieskime visus tris vaikucius i rubimne ir ten pakalbesime ramiai kas ten vyko. Ji taip susimete. Sakau pakvieskite tuos du berniukus. Ji aisku juos pakviete, taciau pati liko grupeje, nenorejo dalyvauti musu pokalbyje, nors ji negali palikti manes kaip kito vaiko mamos kalbetis su kitais vaikuciais be pedagogo. Taciau ne esme, rubineje tuo metu dar rengesi auklyte.
As pradejau su berniukais kalbeti ir tas Audrius pasake: as numoviau Miglei kelnes, nes norejau padaryti masaza.
Tuomet priejau pasikviesti aukletoja, ir jai pasakiau;
Paklausykite ka ten vaikuciai veike, ir kodel jus prie kitu vaiku izeidinejate musu mergaite taip nepedagogiskai?
Ji isgirdusi kad berniukas prisipazino, tik israudo ir sako:
Oi jus vaikai, greitai atsiprasykite mamytes blink.gif blink.gif tiesa pasakius likau nesupratusi kas ir prie ko. Kodel vaikai turi atsiprasyti, kad ji nesuziurejo ju? Na bet, as jai sakau; as noresiu zinoti ar jus informavote berniuko tevelkius apie sita ju zaidima ir noresiu, kad jus pasiaiskintumete kodel taip atsitiko?
O ji man sako: Na bet zinote, Jusu Migle kitokia, ji gi is ten. Jie ten visi kitokie blink.gif blink.gif Man akys ant kaktos isoko ir tuomet as jau labai piktai sakau; KOKIA KITOKIA? IS KUR JI? JI YRA MANO DUKRYTE, IR ATEJO IS MUSU PILNOS SEIMOS-KOKIA JUS ESATE PEDAGOGE TAIP KALBEDAMA/

Uzdariau grupes duris ir paemusi mergyte isejau.
Sekancia diena dirbo kita aukletoja, su ja pasikalbejome ir si atsake kad musu Migle yra judri ir garsiakalbe, taciau kaip ir visi vaikai.
Dar sekancia diena dirbo nemalonioji aukletoja, kai ryte atvedziau dukryte-ji prie manes nepriejo. Tiesiog as pirma pasisveikinau ir tiek. Kai atejau vakare, kaip ir kiekviena karta atejusi pasiimti vaiko as pas ja klausiu: Na kaip sekesi musu Miglei? O ji:
Na mamyte siandiena as jos visa diena nepaleidau is akiu, tai atrodo viskas gerai bigsmile.gif
Saukau: tai jos nereikia sekti, ji turbut nuo jusu pastovaus sekimo jaucia itampa? Ir kaip tik tuo metu susimuse du berniukai grupeje,o as sakau: Va jus rupinkites ir kitais vaikuciais, ne vien perdetu demesiu musu mergytei. O aukletoja man ir vel;
Na bet mamyte, ji vistiek yra is ten atejusi ir kitokio charakterio, kitaip elgesi?
Blin supykau ir klausiu KAIP KITAIP APIE KA JUS, TAI PASAKYKITE AISKIAI. Sakau ji ka nemandagi, musasi ar kas jai darosi. O aukletoja su sypsena lyg tyciodamasi sako; Na ne ji mandagi ir niekada nesimusa (ta as ir pati zinau), taciau ji megsta kitus vaikucius pamokinti, na ji elgiasi kaip aukletoja, del to kad ji is ten, o ne is seimos. Zodziu sakau as matau kad jus negirdite manes ir mes pasikalbesime kita karta ir dar pklausiau uz darzeli mokejimo tvarkos. O ji man isputusi akis sako: O jums reikia moketi uz darzeli? As galvojau kad Jums jis nemokamas???? Blin... Tuomet as jau pro sukastus dantis ,sakau taip aukletoja, mes ir buta is valstybes nemokamai ta proga gavome, dabar pas mus ikurtuves....Tai va, nervas ima nerealiai, del tokios prastos pedagoges. As jai dar pasakiau, kad dukryte as galeciau pasaugoti palikti ir pas mociute, taciau jums ja as atvedu ugdymui, uz ka mes ir mokame Jums kaip pedagogei. Manu kad kita savaite eisime del sios situacijos pasikalbeti su darzelio direktore, noriu kad dalyvautu aukletoja, mano vyras, ir dierektore. Noriu problema spresti, o ne palikti puliuoti....

Ka jus is savuju patirciu patartumete? Ka darau gal as ne taip?
Atsakyti