Globėjai plepa toliau, tęsiam

#121
QUOTE(Sunute @ 2011 11 30, 22:41)
Buvom, tikrai mažiui padėjo. Gal net man labiau padėjo suvokti, ką ir kaip su juo.

Šiaip su tais momentais gyvenime labai sudėtinga: kada ir kokias pavidalais išlįs. dičkio akyse iki komos į sieną buvo pritrankytas brolis. Nieko jis realiai neatsimena (per mažas buvo), bet va kažkur užsirašė - paniškai bijo bet kokio smurto. Bandom įspudžius į karate įlieti.


pas mus tų problemų tiek, kad aš nežinau nuo ko jie ten pradės. Emocijų sutrikimas, elgesio korekcija, ir viskas per tokią specifinę prizmę. O kur dar kitokios ten traumos. Padės be abejonės. Dar mūsų laukia pora sanatorijų, ir jei viskas seksis gerai, o aš manau kad seksis - nes pats vaikas labai nori tos sėkmės, jis labai stengiasi- tai po viso to sakysim jog ir mažiukas pradeda gyventi.
Atsakyti
#122
QUOTE(alfija @ 2011 12 01, 08:20)
pas mus tų problemų tiek, kad aš nežinau nuo ko jie ten pradės. Emocijų sutrikimas, elgesio korekcija, ir viskas per tokią specifinę prizmę. O kur dar kitokios ten traumos. Padės be abejonės. Dar mūsų laukia pora sanatorijų, ir jei viskas seksis gerai, o aš manau kad seksis - nes pats vaikas labai nori tos sėkmės, jis labai stengiasi- tai po viso to sakysim jog ir mažiukas pradeda gyventi.

Žinai, perskaičiau ir ašaros akyse kauptis pradėjo.

Sėkmės. Brač, kaip sėkmės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 01 gruodžio 2011 - 08:52
#123
Ačiū, Sunute.
Bet kaip aš pasiilgau vieno dalyko- kad jau niekur nebereikėtų užeiti. Ryte į mokyklą, į darbą, paskui iš mokyklos ir į namus- viskas. Tai čia su vienu, o jei taip su dviem- trim iš karto, kaip maniau. Juk esmingai jie globos namuosna patekę vieni nuo kitų niekuo nesiskiria- visi traumuoti, visi kažką patyrę- vienokio ar kitokio laipsnio smurtą, visiems reikia labai meilės ir šilumos. Ir pagalbos. Įvairiapusės.
Į polikliniką kasdien- konors, tai vienokios pažymos, tai kitokios- tia ten nunešt, tai iš ten parsinešt, tai anie pametė blink.gif blink.gif . Tai į ligonių kasas, tai įrodyti pagrįstumą. Tai į vieną eilę, tai į kitą, tai dar į parduotuves- valgyti norisi. Dar Kalėdos, įskaita, tėvų susirinkimai.
Mažiaus klasė kai nutarė tai nors staugti norisi. Kalėdų senelis- 200 litų. Ir viskas. Toliau nieko- apie dovanas nieko nenutarė, apie dovanas mokytojoms nieko nenutarė, apie vaišes nutarė- nebus. atskiros šventės klasės vaikams irgi nebus. Nieko nebus- tik senis- gilus kalusimas- o kam jis ?
Didžiausia džiaugsmas vakare, kad vaikus jau paguldžiau, ir pati pasiekiai pagalvę. Viskas.
Nu jeigu taip iš karto su trim blink.gif . Dar vieno broliuko paieškas iki vasaros tikrai atidedam. Tiek jau tos.
Atsakyti
#124
QUOTE(alfija @ 2011 12 01, 09:20)
pas mus tų problemų tiek, kad aš nežinau nuo ko jie ten pradės. Emocijų sutrikimas, elgesio korekcija, ir viskas per tokią specifinę prizmę. O kur dar kitokios ten traumos. Padės be abejonės. Dar mūsų laukia pora sanatorijų, ir jei viskas seksis gerai, o aš manau kad seksis - nes pats vaikas labai nori tos sėkmės, jis labai stengiasi- tai po viso to sakysim jog ir mažiukas pradeda gyventi.

Aš tai kai paskaitau ir ... Net nežinau. Alfija, nu bet ar tau gerai toks gyvenimas. Ar abu su Džiugu jaučiatės gerai, taip gyvendami, atmetus protu suvokimą, kad norėjai globoti, kad pasirinkai tokį vaiką. Nu žinok tikrai taip negalėčiau. Jokiu būdu nesakau,kad to nereikia daryti, tikrai ne, manau tam vaikui labai to reikia. Bet kita vertus na mane toks gyvenimas tiesiog žlugdytų morališkai, kasdien galima sakyt kova, pagaliau kaip supratau iškeikia tave , ir visa kita nėra net pusėtinai gražu.
Tikslas -pastatyt tą vaiką ant kojų, bet jei nepavyks, jei visiškai nepavyks, ką darysi? Kovosi toliau?
Atsakyti
#125
QUOTE(Vistik @ 2011 12 01, 11:58)
Aš tai kai paskaitau ir ... Net nežinau. Alfija, nu bet ar tau gerai toks gyvenimas. Ar abu su Džiugu jaučiatės gerai, taip gyvendami, atmetus protu suvokimą, kad norėjai globoti, kad pasirinkai tokį vaiką. Nu žinok tikrai taip negalėčiau. Jokiu būdu nesakau,kad to nereikia daryti, tikrai ne, manau tam vaikui labai to reikia. Bet kita vertus na mane toks gyvenimas tiesiog žlugdytų morališkai, kasdien galima sakyt kova, pagaliau kaip supratau iškeikia tave , ir visa kita nėra net pusėtinai gražu.
Tikslas -pastatyt tą vaiką ant kojų, bet jei nepavyks, jei visiškai nepavyks, ką darysi? Kovosi toliau?


Visai nieko tas toks gyvenimas. Jis eina į gera, bet ne viskas iš karto. Kaip besikalbėčiau su kitom- visom buvo pirmą pusmetį maždaug vienodai. Visų keikiasi, visų visas dažnai visaip pavadina. Visaip yra. Mes neturim dar vienos labai rimtos problemos- kokias turi daugelis. Tai mokslai. Mokosi labai gerai, nauja mokykla patinka labai, mokytojos patinka labai. Per mėnesį nesuplėšė nė vieno sąsiuvinio ir pratybų, nesulaužė parkerio. Labai noriai ruošia pamokas.
Džiugas jam gyvenimo šviesulys. Su juo nė karto nepabandė net susimušti. Galima ramiai juos išleisti į pramogas, jei tai ne teatras biggrin.gif ant ledo, į kiną, į žaidimų kambarius, į muziejus duksis turi pomėgį eiti- mažiui irgi tai taip įdomu. Patiria abu labai daug teigiamų emocijų.
Jeigu nepastatysiu. Visaip gyvenime būna. Vistk, žiūrėk o kiek mamų pagimdytų ir užaugintų, išmylėtų- šunų keliais nueina. Ir ką? Dėl jo man nėra labai baisu- gyvenimui materialiai jis yra aprūpintas. Kaip našlaitis nemažai paveldėjo, o kaip toliau gyvens, ir kaip tuo savo paveldėtu turtu jis mokės apsieiti- tai ką aš. Ką padarysi. Bet aš manau, kad viskas bus gerai.
Atsakyti
#126
Nu bet pavargsti , Alfija, pavargsti mirksiukas.gif

Aš tai tavo vietoje iš vis daugiau jau apie kitų vaikų globą negalvočiau. Šitų dviejų pilnai pakaktų. Nes toks jausmas, paskaičius, kad na nebus su tavo šitu vaiku tik vieno pusmečio sunkumas. Tęsis jisai ir ne dėl tavo kaltės aišku.

Žinai, baisu, kad pati savęs per visą tą skubėjimą, rūpesčius neišdrąskytum, nepervargtum, juk sutik ateina laikas kai norisi ir sau daugiau to laiko skirti, ir pagulėti, ir pasėdėti ir vienumoje pabūti, ir mėgstama veikla užsiimti. Mes vis pagalvojam -ne dabar, vėliau. O tas vėliau, būna pavėluotai jau. Pas mane dabar tokia būsena. Gal , kad labai daug skyriau vaikams visko-dėmesio,laiko, laksčiau, laksčiau, pirmi metai su Fėja buvo sunkūs, savęs tada nemačiau, tai dabar norisi to tokio atsipalaidavimo. O kai aš nepervargusi, matau, kad ir man ir kitiems šalia manęs daug geriau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vistik: 01 gruodžio 2011 - 15:18
#127
QUOTE(Vistik @ 2011 12 01, 16:15)
Nu bet pavargsti , Alfija, pavargsti  mirksiukas.gif

Aš tai tavo vietoje iš vis daugiau jau apie kitų vaikų globą negalvočiau. Šitų dviejų pilnai pakaktų. Nes toks jausmas, paskaičius, kad na nebus su tavo šitu vaiku tik vieno pusmečio sunkumas. Tęsis jisai ir ne dėl tavo kaltės aišku.

Žinai, baisu, kad pati savęs per visą tą skubėjimą, rūpesčius neišdrąskytum, nepervargtum, juk sutik ateina laikas kai norisi ir sau daugiau to laiko skirti, ir pagulėti, ir pasėdėti ir vienumoje pabūti, ir mėgstama veikla užsiimti. Mes vis pagalvojam -ne dabar, vėliau. O tas vėliau, būna pavėluotai jau. Pas mane dabar tokia būsena. Gal , kad labai daug skyriau vaikams visko-dėmesio,laiko, laksčiau, laksčiau, pirmi metai su Fėja buvo sunkūs, savęs tada nemačiau, tai  dabar  norisi to tokio atsipalaidavimo. O kai aš nepervargusi, matau, kad ir man ir kitiems šalia manęs daug geriau.


Aš stengiuosi nepervargti, ir ne taip jau blogai sekasi. Tai aš turiu juos kam ir palikti. Bet va ta tokia sistema kvailių kvailiausia yra. Pažymų rinkimo. Savo pacientų visada gailėdavau ir galiu iš anksto kai pasiūsdavau/čiu į socialinius skyrius.
Reik sesers sūnus išdeklaruoti- tai tarybiniais laikais sunkiau matyt priregistruoti buvo. Reik krūvos pažymų, bendrasavininkio sutikimo, vaikų sutikimo ir dar bendrasavininkio tame dalyvavimo biggrin.gif . Nueiti į skyrių irgi negali- registruojiesi iš anksto, tada eini. Visų reikalų neatliksi- nėr šansų, nes nėr kokio nors specialisto.
Poliklinikoj irgi- gi be apylinkinio niekur. Dabar tai irgi naujovė. Vat negali pediatras skirti tam tikrų procedūrų atlikti ir viskas. Sakykim eini siuntimo paskardiologą- ūžesiai, įtaria ydą. Gerai. Ir eitum žmogus, bet ne viskas taip paprasta echoskopą gali skirti tik pats kardiologas. Ir vietoj vieno ėjimo išeina visi keturi- eini pas pediatrą, kardiogramos, pas kardiologą, echoskopas ir vėl kardiologas.
Ir taip visur. O šlykščiausia tai kai nuneši pažymą- o ją pameta. Ir vėl eini iš naujo. Nuo pačio vaiko tai ir nepavargsti.
Atsakyti
#128
Pusmetis sakai... Man su pirmu porą metų buvo siaubingi- pakilimai/nuopoliai doh.gif Dabar mergikė jokių problemų, gal tiesiog amžius jau toks teisingas, o štai po mėnesio dar vienas suvisam- prognozuoju dar ilgesnį apsitrinimą unsure.gif Būna dienų, kad galvoju, kokio velnio MAN to reikia, bet..... Gal reikia, jei tai darau smile.gif
Atsakyti
#129
QUOTE(Šelma @ 2011 12 01, 18:08)
Pusmetis sakai... Man su pirmu porą metų buvo siaubingi- pakilimai/nuopoliai  doh.gif Dabar mergikė jokių problemų, gal tiesiog amžius jau toks teisingas, o štai po mėnesio dar vienas suvisam- prognozuoju dar ilgesnį apsitrinimą  unsure.gif  Būna dienų, kad galvoju, kokio velnio MAN to reikia, bet..... Gal reikia, jei tai darau  smile.gif


aš taip viliuosi...kad per pusmetį tas vaikis ims orientuotis kokios gi mūsų namų taisyklės, kaip dera elgtis, kaip ne. O tų visokių nuopuolių tai jų bus, aišku. Jie panašaus amžiaus, kaip mes juos paėmėm, ar ne? Mažasis mano iš esmės labai vaikiškas dar, tos brandos tai dar reiks palaukti- kas labai džiugina.
O dar tas vienas- jis/ji? Darom, nes tikriausia kitaip negalim, gal g.gif. Kaip aš sakau man patinka būti mama.
Bet kiek tos baimės yra prikaupta pas tuos vaikus. Maniškis labai džiagiasi kad turi vėl namus, ir taip tiesiog fiziškai matau, kaip jis bijo tuo patikėti jog tie namai bus. Anądien rengėsi į lauką- skubėjo, nesisekė, pyko, griuvinėjo. Sakė kaip būtų gerai jei pasaulyje ne vieno žmogaus- tik aš ir Džiugas. Kas jau gerai.
Žinai, Šelma, o juk mes visos išsikapanosim iš tų blogų situacijų.
Atsakyti
#130
QUOTE(alfija @ 2011 12 01, 18:37)

Žinai, Šelma, o juk mes visos išsikapanosim iš tų blogų situacijų.

Trečias brolis- devynmetis smile.gif Irgi dar labai vaikiškas, leliukas dar ir pomėgiais ir elgesiu (jis jauniausias šeimynoje, plius smulkutis, mažo ūgio, neišnešiotukas) wub.gif Tiesa jo koja už būti negraži- vagystės (jau giliai įklimpęs ir parduotuvėje ir namie, iš mūsų viską ko prireikia jam neša slėptuvėn doh.gif ), melas, bet nėra pikčiurna, neagresyvus (kaip vyresnis brolis, dabar, kai jam beveik 14 vaje vaje kokie karai namie ir mokykloje)

Išsikapanosim irnesakyk.gif Kiek tų blogų dienų bebūtų bet nusveria jausmas, kad darau gerai, kad elgiuosi teisingai ir kad gaunu daug daugiau nei prarandu rolleyes.gif
Atsakyti
#131
Sveikos mielosios globejos. Klausimu turiu milijona ,o atsakymu kaip ir ne....
Globojam ir mes triju metuku mergyte, nuo gimimo gyvenusia vaikų kolektyve. Dar visai neilgai ji pas mus , bet sunkumu ne kiek ne maziau, kaip dziaugsmo. Gal net pastarojo paskutiniu metu visai mazai. O dabar dar ir apsirgom doh.gif .
Kaip jus tvarkotes su vaiko juodu uzsispyrimu "noriu arba nenoriu pavidalu" arba pvz. padaro kazka blogai ir sypsosi. Pas mane atrodo viskas verda viduje, klausiu, ar zinai , kad blogai padarei? O ji sypsosi , lyg tycia, atrodo ir atsako: zinau, daugiau taip nedarysiu, bet... Nezinau kaip tvarkytis su pirštukų kelione iš nosies i burną? Atrodo paskutiniu metu jau nieko nebemoku ir su niekuo nebesusitvarkau doh.gif
Atrodo to zmogiuko tik du sprindziai nuo zemes, o viduje tiek visko daug daug.
Naktinis migdymasis tikras nervu stiprumo isbandymas. Po valandos bandymo man jau naktine koma, o ji pilna energijos, dar galetu futbola eiti zaisti.
Tikrai zinau, kad kazkada praeis ir sis laikotarpis, bet dabar taip sunku... Aisku mums pati pradzia, dar tik mėnuo... wub.gif
Prisiglausiu aš prie jūsų, gal ko nors išmoksiu wub.gif
Atsakyti
#132
QUOTE(Solve @ 2011 12 01, 19:07)
Kaip jus tvarkotes su vaiko juodu uzsispyrimu "noriu arba nenoriu pavidalu" arba pvz. padaro kazka blogai ir sypsosi. Pas mane atrodo viskas  verda viduje, klausiu, ar zinai , kad blogai padarei? O ji sypsosi , lyg tycia, atrodo ir atsako: zinau, daugiau taip nedarysiu, bet... 

Nezinau kaip tvarkytis su pirštukų kelione iš nosies i burną? 

Dar tik mėnuo wub.gif Juodą užsispyrimą nugalėsi tik juodu užsispyrimu biggrin.gif Tiesiog leisk virti kunkuliuoti tam katiliukui viduje, o įšorėje grižtas, besišypsantis veidas ir juodas užsispyrimas laikantis savo 4u.gif Jei taisyklėse nėra išimčiu tai po kiek laiko vaikas supras, kad pasakyta ir taškas cool.gif Bet iki tol, kol supras leisk jai pakovoti už savo taisykles, lai pasidrasko, pasiožiuoja- nenusileisk ir tiek 4u.gif

Šito gerą išvaryma girdėjau- gali valgyt kik nori, bet tik sedint prie stalo- įsidėjus į lėkšte ir su šakute biggrin.gif

Menuo dar irnesakyk.gif O dar tokia kruopa wub.gif Tiesiog džiaukis, kad ne devynmetis bernas hihihi.gif
Atsakyti