Globėjai plepa toliau, tęsiam

buvau tiek daug parašius- paspaudžiau ir dingo kažkur. supykau ant kompo. Nelengvas devynmetis. Bet bernas. Visviena lengviau, man taip atrodo. O jis supranta tų daiktų paskirtį kuriuos jis pavagia? Būna gi taip- pavagia ir nežino ką su tuo daiktu daryti.
Bet kokiu atveju, vaikai iš mūsų gaus tą ką gaus, pasinaudoti tuo ar ne- spręs patys, mes čia jau nieko nepakeisim. Su savais lygiai tas pats. aš čia ne apie materialią pusę.

Gal nelabai Tarkim dingsta telefonas, randam pas jį, sako noriu telefono (visi vaikai mūsų šeimoje gavo telefonus 10 gimtadienio proga, jis nebus išimtis ir tai žino). Nueina parduotuvėn su pinigais (duodu dienpinigių, kad turėtu savo pinigėlių) nusiperka ko nori, lieka gražos ir lieka prekės už megztuko už kurias nemokėta Svečius tiesiai šviesiai perpėdavau vasarą kol sodyboj gyvenom, kad pinigines paliktu mašinose ir užrakintu Nedaug noriu, kad tik nereiktu rankinuko slėpt namie Bet, negaliu sakyt, kad nėr rezultatų, po paskutinio pasitaškymo parduotuvėj, kai B ėjo vaikio iš apsaugos vaduot lyg ir ramu Tiesa, tai buvo vasaros pabaigoje, o pas mus svečiuojasi savaitgaliais ir dabar, per atostogas, tai tikriausiai ramu- nuolat kalbamės su pedagogais VGN, jis ten iki teismo (gal jau šį mėnesį susitvarkysim) tai stengiasi vaikis, gal susitvarkys

Aukso žodžiai

pinigų reikšmės manasis irgi nesupranta. Niekaip. Duodu aš tų pinigų, kad galėtų nusipirkti. Mažai duodu. Kai jis gauna iš poros litų gražą- jam atrodo, kad jis tų pinigų turi daugiau. Bet nevagiliauja. Ir vaiknamy nevagiliavo. O namuose ssako, kad vagiliavo. Bet kad ten jam buvo 6 metai.
Telefoną irgi greičiau suvokia kaip žaislą, nei kad kaip priemonę. Mane tai liūdina tai, kad kol kas jis pasimoko tik iš to, kas jam skauda. Jai stipriai užsigauna- tada nebedaro. Galvos nabeskaldo, iš antro aukšto lovos nešoka.
Ir bamžais žavisi, ir pijokais. Jie jam tokie baisūs jie, tai jis galvoja, kad čia jau labai gerai- jis jei bus toks baisus tai tai čia bus kaifas.
Šiandien nuėjo į šokius. Būrelį. Pats. Patiko, ne tas žodis. Matyt lankysim.

Mieloji,mano Pupa verkė 2metus 2mėnesius.Ir aš kartais verkdavau kartu.Būdavo,laikrodyje skylę pražiūriu-kada gi savo angelą galėsiu pasiimt iš darželio O ji mane pamato ir raudot balsu Emocijos taip vaiko išsiverždavo.Kad ir supratau,lengviau nebuvo.Užmigdavo beskaitant,su tuo problemų neturėjom.Bet iki miego tekdavo sėdėt apsikabinus,sūpuot ir niūniuot kažką,kad neverktų ir nesiūbuotų.Tai po poros tokių valandų aš pati siūbuodavau kaip apsvaigus.Dabar mano mergytei greit aštuoneri.Ir nors buvo nelengva,tą dviejų širdžių artėjimą prisimenu su nostalgija ir švelnumu.Turim ir dar dvi seses ir broliuką-su šitais jau man lengviau emociškai,nes tarsi žinau visą "eigą".Dekada liko iki pirmųjų mūsų šeimos metinių-švęsim:gimtadienis Keista,bet nors jie visi trys parėjo kartu,buvo lengviau.Gal kad patirties turėjau?
Sėkmės Tau ir visai tavo šeimai Viskas bus gerai

Aciu uz grazius zodzius

Be abejo viska atperka momentai, kai pamato mane atejusia pasiimti is darzelio ar atsikelus ryte, paimu i rankas, o ji sypsosi kaip angeliukas ir tiesia rankutes, arba rekia - mama atejo . KAi tik parsivezem toki zodyna buvo mergina atsivezus, kad ausys raitojosi, ir atrodo is sterilios aplinkos atvaziavusi, ....dabar tu zodziu jau nebegirdziu, nors ir supyksta.
Supykusi nunarina galvyte ir atrodo kokonu apsigaubia - nepralausi, neprakalbinsi. Arba nakti eilinio migdymosi metu, jau kai man ateina kantrybes galas, rekia- as pavargau. Nors tokios busenos bunam jau abi Sneka pagrinde isakinejimo tonu ir rekdama , Nors jau ipratinom sakyti visur zodi - prasau . Ir viskam priesgyniauja.

ramybės, tikai ramybės!!! sakau kaip Karlsonas.
iš patirties - per mėnesį vaikas dar visai žalias namuose. Pas mus kažkokie lūžiai įvyko po 2 mėnesių, po pusmečio, po dviejų metų.
Nusiramino po dviejų mėnesių, gal sutapo, kad buvome prie jūros, kaip jai tai buvo pakankamai dideli krūviai, gerasis stresas... ir išsuitrynė kai kas iš atminties.

Ir iš tieų visai nesvarbu kiek tam vaikui metų. Žodynus atsiveža tikrai...mano septynmetis, ar trimetis. Suprantu, kad dabar yra nelengva. Įdomu yra tai, kad vaikai myli iš karto, o patikėti ir priprasti iš karto negali. Ir pjaunasi viduj tos katės pas vaikus. Kažkaip labai gerai matosi. Tonasm riksmas, garsus kalbėjimas, baimė...O ir šiaip visai nesvarbu kelių metų tie mūsų naujagimiai , visiviena naujagimiai. Mes juos irgi tyrinėjam, nepažįstam jų. Neretai pasakytus jų žodžiu primam taip, tarsi pagal protą juos būtų pasakęs mums lygus žmogus, ar paauglys. Kai mane labai nervina- aš išeinu. Išeinu iš kambario ir viskas. O labai norisi kartais ausį nusukti. Aprėkti. Paskui išėjus greit susivokiu, kad vaikas, na mažas vaikas ir tiek. Ir jam būna pamoka. Jis supranta, kad ne šiaip čia jį paliko vieną staugti. Nėra klausytojo, reiškia ir nebeįdomu. Ir tenka priimti tai- kas pasakyta. Tvarka nekintanti- jų pačių saugumo garantas. Va taip ir tyrinėjam vieni kitus.

Alfija - gerai, jeigu jie iš to kambario neina. Braškę, kai ji supykusi arba suirzusi kraštutinai pasiusti į kambarį ar ant suoliuko neišeina, ji teisiog prisiklijuoja prie žmogaus. ir rėkia. taip rimtai, su pasiklykimais. Reikėjo, kad praeitų beveik du metai, kad pradėtų viena, o ne greta manęs (su ausų kamštukais ) Galų gale žalodavo save - tai susidrąskydavo, tai kažkur lipo - knygas užsivertė, o kai jau isterika - nebepamena ir buvusių "pamokų".
o šiaip pradėjom kalbėti apie spec. pedagogą matematika - miškas, į kurį eiti jai baugu, sudėtinga ir nenoras ddžiulis. dabar dar kažkokia antimotyvacija gavosi Žodžiu - pasako, namuose padaro, o kai reikia vienai - rašo bile tik rašytų Žinau, kad ant pirštų moka suskaičiuoti, bet neskaičiuoja net ir to

Mano Klaidas irgi prilipdavo, jetau, kaip vesdavo iš proto, kai jau kas negerai ir norisi staugti, tai eina iš paskos ir staugia Paskui išmoko kovot su psichais ir negera nuotaika savo kambaryje, nesidalindamas Dar tie išsišokimai prie svečių būdavo, rodos puikiausią nuotaiką pakeisdavo visų senų skriaudų ištraukimas lauk, ne vieną kartą teko atsisveikinti su svečiais, nes nebuvo įmanoma ramiai vakarot Ai, auga, keičiasi, stengiasi, va dar pagarbą suaugusiems išmušti ir bus tobulas vaikis

Saugok save


Oi kaip prisimenu tas šypsojimasis, kai prisidirba, mane ir glumino, ir stebino, ir pykdė ir net pagalvodavau nu Fėja rimtai ,,durna''. Paskui pripratau. Dabar jau to nėra. Pranyko. Dabar yra kitų dalykų


Ir pasigirsiu. Mokytoja Fėją giria-gabi , mandagi, ne peštukė, gerai mokosi, tik skaitymas truputį sunkiau. Bet... Jeigu jai užeina , tai ji ir nedarys. Taškas. nedarys. Matematika sekasi puikiai, bet jei užėjo, tai ji tiesiog surašo visus atsakymus iš galvos, bet kokius skaičius. Mokytoja sako, jau matau, kad pas ją tas ,,užėjo'' buvo, nes žinau, kad ji žino atsakymus, jei bent į sąlygą pažiūrėtų.Nubraukiu. Susiraukia. Pasėdi. Nedaro. Paskui akimirksniu parašo viską gerai. Va taip va. ir namuos tas pats.

Žinai kaip yra- kol jis nukritęs valiojasi, tai jis už manęs ir nesilaiko. Ir svaidosi visokiom grožybėm(žodžiais), tai yra laiko ramiai išeiti. Jis kažkiek laiko dar parėkauja- ir ateina iš paskos. Nuteškia nelaimingiausią veidelį žemėje ir sėdi. Tai užima nuo mano išėjimo iki jo atėjimo nepilną minutę, bet oro aš įkvepiu, kažkaip taip. Tada aš jį apsikabinu, pasisodinu ant kelių ir jau raminamės. Būna prisiglaudęs, sako visokius niekus- bet niekur nesitraukia. Paskui kai jau visai nusiramina- tenka padarytai tai- dėl ko visas tas skandalas kilo.
Šita labai sunki savaitė jam. Pervargęs- ir vienos naujovės. Tai šventė, tai kineziterapija, tai fizioterapija, tai į polikliniką du kartus per dieną. Vakar buvom pas psichologę poliklinikos dar kartą, tai su siaubu konstatavau jog šalia visų savo lašiukų neišvengiamai gausim antidepresantus gerti. Piešinukai ir tai ką jis matė tuose rodomuose paveiksliukuose tai,...bet ko dar reikia jo atveju norėt. Belieka žiūrint į visa tai tik stebėtis, kad mokslai jam sekasi labai gerai, bet iš tiesų, ir kas visiškai stebina ir džiugina- tai kad niekaip tai nepaveikė miego. Na beveik. Užmiega puikiai ir lengvai, bet taip nuo penkių jau šokinėja- tikrinasi ar dar kas nors yra. Dabar nešokinėja, bet čia yra visokių vaistukų- lašiukų ir tablečių pasekmė. Ir aišku depresantai bus...bet be jų išjudėti iš mirties taško niekaip. Jis ir vaiknamy, bet ten aišku nebuvo jokių galimybių tikriausi, toks kaip iš kaulo. Ne tai kad nelankstus- ne. Tiesiog raumenys visi taip įtempti ir taip sutraukti. Nuo streso. Ne koks tonusas, ne kas- o stresas. Kineziterapeutė toj mankštoj sako- man jis toks pirmas. Va šitaip įsitempęs. Fiziterapijoj irgi klausinėja iš karto- kur važiuosit po pirminės pagalbos? Važiuosim, aišku...reiktų po pirminės pagalbos, kad efektas būtų didesnis, bet į paramos vaikams centrą mums irgi reikia labai labai...

Pupytė iš lietuvių k. testo surinko 27 iš 27 Bet va su anglų... Nuo rugsėjo tęsiasi tas ignoravimas Žinau,kad reikia iškentėt,kad praeis,bet...
Mane tiesiog žudo tas griežtas kontroliavimas,o tik atleidžiu vadeles,iš kart nuo E nusirita iki B
Ir žinot ką?Pradėjo pavyduliaut trynukams.Po metų Kalbamės,bandom išpiešt jausmus.Galvoju,ar ne Vyšnios šuolis moksluose tai iššaukė?Pernai buvo vienoj klasėj,ruošdavo tas pačias pamokas ir matė akivaizdų savo pranašumą.Šiemet to neliko
Mano vaikinas jau paskaito.Va padirbėsim su saviverte ir bus profesorius.Jis toks mielas ir švelnus,nesuprantu,kaip galima buvo nemylėt tokio vaiko?
Vyšnia nešėsi pas psichologę mylimą lėlę.Pakomentavau,kad nededu jai ant megztinio apatinių baltinių,kai kur veduosi.Žiūriu-verkia.Kol išsiaiškinom...Sako:aš galvojau,kad tu supykai...??????????
Pakomentuokit,ką galėtų reikšti virvės,diržai,kaspinai ant pilvo?Jei puošiasi žaisdama,būtinai kažką užsiriša.Ir lėlėms užriša.Kokios senos užuolaidos gabalą,šaliką,tasmelę...