Tai kad toj institucijoj su visais globėjais taip.Jau vien socės pasakymas "kada galiu
apklausti" kiek pasako.O ta apklausa standartinė.Pupa jau 5,5 m pas mus,o kas kart klausia:ką mėgsti valgyt,ką žaist,kokį lankai būrelį,kurį iš šeimos narių myli labiausiai,o kurį mažiausiai?(šitas man aplamai nekorektiškas)Socė supyko iki drebulio,kai pasakiau,kad ji formalistė.O man už vaikus skaudu.Klausia ką mėgsta,bet niekad nepaklausė,ar gauna.Vyšnios paprašė,kad apibūdintų "kaip įsivaizduoja džiaugsmo sampratą" tai ta tik nuleido galvą ir ėmė sijoną pašiot.O socė:mhm,niekaip neįsivaizduoji...Taigi ne su psichologijos studente kalba,su pradinuke,kurios socialinė raida atsilikus,tai gal galima paprasčiau,negąsdinant vaiko aukštom frazėm?
Ko kabinėjasi?Ogi jos rajone per daug vaikų.Vis skundžiasi,kad ji ir kita tarnybos socialinė turi po 40 vaikų(o gal šeimų?)Ir čia dar aš apsiėmiau tiek...Todėl bando apsimažint piršdama man chronišką nuovargį ir aiškiai išreikštą suicidą.
Gyvenimo sąlygos?Nugis susidėliojam viską į vietas ir telpam.O ateity gal pasididinsim.Iki brendimo dar yra šiek tiek laiko
Papildyta:
QUOTE(Vistik @ 2011 11 19, 17:57)
sakai-kontroliuoja. Na bet ką galima kontroliuoti? Suku galvą pagal save, nežinau. Mes
gyvenam normalų šeimos gyvenimą, nieko pas mus nei išskirtinio, nei keisto.
Tai va ir pas mus normalus gyvenimas.Mokykla,darželis.Laisvalaikiu būreliai,baseinas,sodas.Užsigrūdinom,imunitetą sustiprinom,nebersergam ištisai(tfu tfu tfu)Vaikai gražiai,broliškai sutaria,pasiilgsta vieni kitų,tai vakare žaidžia neatsižaidžia.Jokių isterikų dėl pamokų ruošos,kaip pernai buvo.Rūbeliai tvarkingi(na,tik pirštinės lobius renkant kenčia)Priemonės visos saugomos,knygos gražiai sudėtos.Iš mokyklos vieni pagyrimai ir padėkos.Po pernykščių mokslų tai stebuklas,ne kitaip.
O kad buvo sunkumų pradžioje,tai normalu-šeima padvigubėjo.Prie kiekvieno reikėjo priėjimą rast ir kiekvienam vietą toj mažoj erdvėj.Bet kai įsiūlė tris vietoj vienos mergaitės,niekam neužkliuvo nei vietos stoka,nei kita lytis...O dabar mes susigyvenom,suaugom vieni su kitais.Pajutau,kad jie - "mano" vaikai.Nebenoriu laikinos globos.Nors su dviem iš trijų laikinų globotinių dar ir dabar palaikom ryšius.
Mano charakteris auksinis - todėl toks sunkus