Globėjai plepa toliau, tęsiam

pelytė ryyyškiai žaislo nepaneštų ypač jeigu vėl visi keturi per mėnesį iškris

Aš tai galvoju - įsimaišė į vaiko aplinką rimta grėsmė




Man tai jau daug metų šitie klausimai yra vieni esminių. Vidumi suvokiu, kad biologiniai ir globojami ar įvaikinti vaikai kaip ir skiriasi, bet dar kažkas viduje sako dar kažką kita... Pati nežinau - ką. Kiekvienu konkrečiu atveju pasakyčiau vis kitaip.

Apie išskirtinumą... Labai seniai nešiojuosi a.a. Mstislavo Rostropovičiaus mintis. Kodėl jos manyje - nežinau, jeigu tiek laiko išliko, vadinas turėjo man jos likt. Ne dėl autoriteto, aišku, bet negaliu jų savintis, todėl su pagarba miniu tą žmogų.

Jo paklausė ką jis mano apie gabius vaikus - apie pagalbą jiems. Rostropovičius susimąstė ir pasakė, kad jis norėtų atsakyt dvejopai.

Viena vertus, reikia padėt gabiesiems "prasimušt". Jeigu jie neturi pinigų, galimybių ir pan...

Kita vertus - kas gimdo kūrybą? Kūrybą gimdo išgyvenimai. Kurie nėra iš dyko buvimo, gero gyvenimo, visų gerų gyvenimo sąlygų. Kūryba gimsta iš kita ko...


Taigi šiuo momentu mes irgi išgyvenam. Tiksliau išgyvenu aš. Vyras jau gal man duos į kailį (nu, sapnuose gal )

Mūsų vaikis aštuntokas. Kitais metais eis į gimnaziją. Prieš kelias dienas abu su vyru apsilankėm susirinkime. Tiesa, čia prie progos noriu užduot retorinį klausimą: ar kam nors iš jūsų kyla klausimai dėl dalyvavimo susirinkimuose ar bendravimo su mokytojais??? Klausiu todėl, kad statistiškai į susirinkimus beigi tėvų dienas eina tie tėvai, kurie galėtų ir neiti (statistiškai - aboliuti dauguma mokinių - yra biologiniai savo tėvų vaikai ). Aš tai kaskart tai girdžiu, žinau viską iš vidaus, bet vis viena einam . Galėtumėm ir neiti, nes didesnių problemų kaip ir nėra, bet labai rūpi pasikalbėt su mokytojais... Nes tikrai išgirstu ko nesitikėjusi...

Štai pvz praeitą savaitę vykęs susirinkimas. Tiek išgirdom, kad mano galvoj viskas susimaišė, iki šiol sunkiai atrenku. Vaikis totaliai ginčijasi su kai kuriais mokytojais. gina savo tiesas (tai girdėdama, šalia manęs sėdinti mama, kužda man į ausį, kad mūsų vaikis nerealus, bet aš klausausi toliau, nepeniu savęs migdolais).

Toliau auklėtoja (ačiū jai už įvairiapusiškumą), išdėsto, kad mūsų vaikis yra išskirtinių gebėjimų. Klasėje vyrauja griežta nuomonė: "kažko nežinom? Palaukim, ateis V... ir viską pasakys". Vaikis gali ginčytis apie politiką (pareiškė, kad gal studijuos politologiją), geografiją, tropinius augalus ir pan. Mokykloje vyrauja nuomonė, kad jis labai apsiskaitęs. O jis... Nu nieko neskaitęs, bet labai gerai apsižiūrėjęs Diskavery ir kitų mokslo populiarinimo kanalų, kurie jam labai patinka.

O, bet, tačiau - tas mūsų "vunderkindas" yra totalus tinginys. Aš nuolat kaltinu save, kad kažko nesugebėjau, negalėjau, nepajudėjau ir jo nepajudinau. Aišku, gulėjimas prie teliko ir žiūrėdamas Diskavery, vis tiek parodė savo gebėjimus. Bet... Ko aš nepadariau, kad vaikis toks totalus tinginys? Jeigu tik mokytoja ramesnė - tai ir veja virveles... Ir iš manęs paskutinius syvus sunkia tingėdamas... Nuolat turiu jį dubasint, kad eitų dirbt... nueina penkioms minutėms ir vėl mano syvus sunkia... Kaskart ginčijasi, kodėl jis turi mokytis, jis jau penkias minutes! pasimokė, jis nori miego, žaist su kate, valgyt ir visko, ką tik gali sugalvot...

Taigis. Dabar aš turiu visų klasės tėvų prašymą dėl mokytojų gimnazijoje. Aš pati joje dirbau ir pažįstu viską iš vidaus. Ir... Aš, visa šlapia, skambinu buvusiems kolegoms, kalbuosi, prašau ir galvoju: ar gerai darau, ar reikia taip, jeigu vaikis guli ant sofos su smirdančių kojinių pora palovėj? Ko aš nesugebėjau, kad gabus vaikas šitaip nenori judintis? Kas jam negerai? Kas su manim negerai? Bet nenoriu praleist galimybės praskint tą kelią, kurį žinau. Kurio nežinau, nemoku, to ir neskinsiu... gal gyvenimas man davė galimybę suvokt, kad šitoj vietoj ir aš kažką galiu? Kad pažįstu aplinką iš vidaus, žinau ir turiu galimybę rinktis? Nors ta galimybė nėra tokia jau lengva ypač dabar...

Tai va kaip. Tai čia kol vaikis jaunas ir dar tikrai labai geras. Suaugus būna ir kitokių problemų. Nors mūsų vaikinukas atrodytų, sudėtingesnio charakterio, bet su juo tikrai mums paprasčiau ir aiškiau, nei su vaikystėje geriete buvusia dukra dabar...

To knygoj " vaikų seksulumas' rašo,kad paaugliai pradeda nesiprausti ir smirdėti- tai vidinė agresijos išraiška- taip jie atstomia nuo savęs, nu čia Freudo teorijos pagrindu samprotavimai. Taip jie maištauja. Kai pradeda praustis, skalbtis kojines- tas tarpsnis praėjo.

Man išvis atrodo,kad dauguma tėvų ir vaikų santykiai pagrįsti tik peticijų išnešimu ir jų nagrinėjimu. Kartais išneša vaikai peticiją tėvams, kartais tėvai vaikams. Ir jos nagrinėjimas- visas bendravimas. Pvz. tėvai sako -tu turi susitvarkyti kambarį, daiktus, rūbus, nusiprausti ar pan( čia jau kelios peticijos) Kartais vaikai išneša peticiją- aš ne vaikas, turiu teisę tą ar aną daryti, aš noriu ir pan. Va tokio bendravimo pas mane niekada nebuvo. Mano vaikų amžius matosi. Tai va su dainium tikri stebuklai vyksta, nes jis irgi auginamas pagal tuos pačius dėsnius. Pvz. šianak jis apsivėmė. naktį jam pagalbą suteikė sūnus ir vyras o aš nesikėliau nes nebuvo reikalo. Ryte jis bandė sulaukti mano užuojautos, tačiau matyt nesulaukė kokios tikėjosi ( ketvirtadienį Rugilę toks pats visrusas kaip reikalas pakankino ir vėme 10 kartų o penktadienį buvo tempa) Tai jis išsiaiškinęs ,kad į mokyklą neis- pykšt broliui šviesą kambaryje, tipo jam rūbų reikia, apsirengti( buvo perkeltas į kitą kambarį naktį miegoti). Girdžiu brolis jau riaumoja, tas mat-" man apsirtengti reikia". Greičiausia tai peticija, tačiau aš jos nenagrinėju- už škavrniko ištemtas iš kambario, užgesinta šviesa, nutemtas į virtuvę, pakištas kumštis po nosim ir pasakyta, kad kiaurai perprantu jo kėslus- DĖMESIO TRŪKUMĄ ir tai paprasčiausias parazitizmas nepaisyti arba leisti sau nepagalvoti apie kito poreikius ir pagrąsinu taip kad jis tikrai supranta kad neturi jokių šansų į savo teises" apsirengti" tokiu būdu ir tokiu momentu pareikštas.Atrodo gi vaikas turi teisę apsirengti. Prakaituokim čia liežuviu jam aiškindami kad jo teisė netinkamai čia iškilo nors pati teisė kaip ir teisėta.

O savo vaikus auginau vadovaudamasi tokia teorija- vieni žmonės priėję šūdo krūvą per tam tikrą atstumą sugeba suvokti kad tai šūdo krūva ir ją apeina o kiti susivokia tik įlipę. Tėvų pareiga ir atsakomybė-tą suvokimą suformuoti. Kaip tą padaryti-išmonės reikalas. Nepavyko suformuoti, būkit šalia,kad galėtumėt padėti iš to šūdo išlipti kai kiti bijos susitepti ir nenorės prieiti.Su vyriausiais pavyko, Dainiui irgi jokių šansų išsisukt.

o aš tai manau, kad dauguma tėvų iš viso su vaikais nebendrauja. Vaidina bendravimą, arba atsiperka daiktais, arba nuolat maitina.
Mokyti reikia daug dalykų? ne tik gerbti ir sugyventi. Apskritai gyventi mokyti reikia.
O žinias iš kur gauna, nemanau kad esmingai svarbu, skaitė, matė girdėjo. Svarbu jos vertę turėtų ir įeitų į šeimos vertybių skalę. Nebūtų interneto ir televizoriaus mano vaikas žinotų mažiau. Visko pasakyt aš negaliu, nes nežinau, skaityti- yra labai sunku visą dieną sąmoningai mokintis kažko ir siekti žinių. TV pasakoja tarsi savaime.
Man nereikia, kad aplinkiniai žinotų mano vaikų išvirkčiąją pusę. Ko jie nenori skalbtis, ir ar kaip ir kokios žinios pas juos atkeliavo. Tai laikau kiekvieno net ne mažytėm ar didelėm paslaptim, o tiesiog asmeniniu gyvenimu, ta vieta, riba už kurios nuo pašalinių akių. Kur jie gali būti savimi. Kad suprastų kas yra namai, kas yra jaukumas, saugumas, artimieji, šeima. Kad mokėtų tai saugoti ir vertinti.
Užtai aš labai nemėgstu pasakoti apie tai, kas yra labai asmeninio, intymu. Gal tik apie mažiuką, tiesiog kad pasakyti garsiai jog yra ir didžiulės " elito" problemos. Bet man tai nėra malonu. Pasakoti.
Papildyta:
Paragintoji, ne gresme įsiveržė į vaiko pasaulį ar namus- o jis išgirdo reikalavimą gyventi pagal bendražmogiškąsias taisykles, visiems priimtinas. Maža kokių problemų turi, emocijas reikia mokintis reikšti tinkamu būdu.
Tos kitos instancijos reikalaujančios, įspėjančios apie nederamą žmogaus elgesį yra įvairios. Šeima, kaimynai, mokykla, policijos įgaliotinis, prokuroras ir kalėjimo prižiūrėtojas. Yra žmonių grupė, kuri pereina visas instancijas, yra kuriems užtenka pirmutinės- šeimos. Yra ir tiems, kuriems pakanka ir tų tarpinių tarp šeimops ir prokuroro ar įgaliotinio.

susidūriau ir galiu paskelbti informaciją:
informuoju kad nuo šių metų spalio 1 dienos įsigaliojo Civilinio Proceso Kodekso pakeitimai. Pagal CP Kodekso 739 straipsnį nuo 2011m. spalio 1 dienos negalima išskaityti jokių sumų pagal vykdomuosius raštus iš šalpos pensijos. Jus turite kreiptis į antstolius ir sutvarkyti dokumentus, kad negaunate alimentų ir kreiptis į vaikų išlaikymo garantinį fondą.

Alimentai neišskaičiuojami iš:
Pridedu CP Kodekso 739 straipsnio išrašą.

„739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.“

Pagal viską turėčiau kitą mėnesį (turi susidaryti skola nors už vieną mėnesį) surinkti reikiamus dokumentus, patvirtinti pas notarą ir siusti į Vaikų išlaikymo fondą.
matyt ši institucija neturi prieigos nei prie Sodros, nei prie gyventojų registro duomenų...

Įlysiu į jūsų temą Kadangi esat daug susidūrę su globos namais ir vaikais,tai gal galėsite ir man padėti,užvedžiau temą čia.
Ar mokytoja nieko nežino ir jai nerūpi dėl vaikų finansavimo ar globos namai kalti,kad pinigų nėra vaikų užklasiniam ugdymui?Tiesiog pikta yra,apie kokią tų vaikų integraciją sulaukus pilnametystės kalbėt,jei jau pirmoje klasėje jie yra kitokie

Man patiko šiandieninė šventė globėjams, pabuvom, pasilinksminom, vaikai mano į magų mokyklą užrašyti panorėjo būti. Apdovanojo, gavom kvietimus į lotynų šokius ir parėjom namo. Gilus klausimas vaikus tik vienas kamuoja- o meras tai iš kur sužinojo apie tai, kad mam tokia gera globėja, bet labai džiaugiasi...

Džiaugiuosi, kad Jums visiems gera buvo. Manau, kad tokie renginiai vaikams sustiprina įsitikinimą, kad globa yra laaabai geras dalykas, kuris jiems gyvenime nutiko. Lengviau atsilaikyti užkliuvus prieš bendraamžius, ar šiaip kikius niekšelius.

Kaip Tavo pirmokėliui jaukintis sekasi? KAip dičkiukui? Ar perklausos prasidėjo?

Pirmokui jaukintis sekasi visai ir gerai. Taip manau, kad jei nepaisant viso būdo per savaitėlę surenkam penkias žalias dieneles. Bet dvi iš eilės būtinai raudonos. O šiaip vaikštom į polikliniką, mankštinamės, šildomės, bandom nors kaip nors atsipalaiduoti, tuos įtemptus raumenis ir šiaip daug ten visokių dalykėlių. Šiandien vakare psichologo vertinimas, rytoj dar kartą cukrus ryte, vakare kardiologas. Ir gal jau kitą savaitę bus viskas čia, ir pradėsim vaikščiot į paramos centrą, ten pagalbas rinktis visokias. Raštą tarpininkavimo turim iš VTAT.

Kas yra paramos centras. Čia Vivulskio g?

Nea, žvėryne . Paramos ir pagalbos vaikams centras. Na mums ten reikia, dėl tam tikrų momentų buvusių jo gyvenime.

Buvom, tikrai mažiui padėjo. Gal net man labiau padėjo suvokti, ką ir kaip su juo.

Šiaip su tais momentais gyvenime labai sudėtinga: kada ir kokias pavidalais išlįs. dičkio akyse iki komos į sieną buvo pritrankytas brolis. Nieko jis realiai neatsimena (per mažas buvo), bet va kažkur užsirašė - paniškai bijo bet kokio smurto. Bandom įspudžius į karate įlieti.