Globėjai plepa toliau, tęsiam

Liūdna, bet manau, kad per Kalėdas visada turės apie ką mąstyti. Atety, tikriausiai, tie pamąstymai nebebus tokie slogūs ir baimių pilni. (Juk jei ne tos nelemtos kalėdos, gal tikrų namų net ir buvę nebūtų).

Alfija, o tu padejai jam ivardinti ta baime, parasyti popieriuje, o tuomet perskaityti ir issakyti ja tau? Profilaktiskai bent trumpam pageretu.
O gal vertetu jam padaryti dideli Kaledu siurpriza- kazka nuveikti labai ispudingo, ko jis visai nesitikejo (tik kaip pvz -nakti pakelti, o namie pilna pilna zvakiu ir tyli kaledine muzika tuomet eiti nykstuku ieskoti i miska, su saltomis ugnelemis ir zibintais, kur ju lauks dovanos (na tie vadoveliai ir pratybos - tuomet ne vietoj ir ne laiku), nuotykiai. Tik tas planas chuliganas atims laiko ir jegu. Bet pasistengti verta.

Anu kčiortu... net skaityt skauda

Alfija, o tai jį per Kalėdas įmotė paliko? Ar kaip ten? Nesupratau

Alfija - mano vaikystės labai svarbus žmogus - senelis - mirė per mano (ir savo) gimtadienį. ir ilgam laikui liko 'nelaukiu gimtadienio, nenoriu gimtadienio, visos nelaimės per gimtadienį'. Pirmasis susitikimas su mirtimi...

tai tų pratybų ir vadovėlio žinoma kad nedovanos Senelis. Vakar pyktelėjus ėmiau ir parašiau. Kaip ant to lapelio.
Jurgaite, ačiū už pasiūlymus būtinai ką nors sugalvosim.
Papildyta:


taip. Įmotė jį pirmiausia išvežė į VRC. Prieš Kalėdas. Kalėdas praleido VRC. O paskui jau į globos namus. Žiauriau nebūna.
Tai kai aš klausau jo , kaip jis Dusiui pasakoja, kaip jam ten buvo gerai tam VRC, kai jis gerai elgėsi tai jį į Katedrą nuvedė ir prie eglutės. Kad Kalėdų senis neatėjo ten, nes kelio nerado, ir kaip jis neturi supratimo kas tas Advento kalendorius. Ką norit, mergaitės, tą sakykit, bet aš niekaip nesuprantu kaip ten su tuo gyvenimu buvo.

Papildyta:


Labai liūdna...kai tokiom dienom atsitinka tai, kas niekaip nepakeičiama...

Už nieką taip nepykstu, daug visokių aplinkybių ir niuansų sužinojau, kažkaip viskas aiškiau- motyvacija daugiau mažiau gražinimo aiški, bet už tas Kalėdas- pavogtas, atimtas- tai labai. Velykas tėvas atėmė iš vaiko- Kalėdas motina(įmotė). Visiškai ir visiškai iš pamatų.
Papildyta:


Sunute, kaip aš noriu, kad ta ateitis bent kiek prašviesėtų...mažai ko noriu labiau...

[quote=alfija,2011 12 07, 14:44]
tai tų pratybų ir vadovėlio žinoma kad nedovanos Senelis. Vakar pyktelėjus ėmiau ir parašiau. Kaip ant to lapelio.
Papildyta:

vat gal ir nieko būtų , kad padovanotų. Gi Kalėdų senelis viską sužinojo ir ...suprato, kad nelengva buvo, nori, kad išmoktum pamoką ir saugotum dovanotas mokymo priemones, daug išmoktum. Juk iš tikro labai jų reikia. Žinoma dar ir kažką papildomai, laabai malonaus.

Man visai nieko toks senis, visi jie truputį moralistai: ar buvai geras? ko išmokai? ką gero parodysi - gal eilėraštį...

vienintelis dalykas, ką galma padaryti su tom pavogtom šventėm - grąžinti ir grąžinti iš naujo tą šventę. kad taptų tik viena nelaiminga diena, o ne žyme.

Tai aš taip suprantu, jie jį įsivaikino, mažiuką, paaugino, iki 6 m., ir atidavė, atsisakė. Teisiškai. Ar taip. Prieš Kalėdas atsisakė. Ir ta šeima visiškai juo nesidomi? Visai? O jis kaip suprantu ilgisi tos mamos? Ar ne?

Alfija, dėl tų švenčių. Nesureikšmink tu jų, nesureikšmins ir jis. Nu jos ateina ir praeina. Daug svarbiau kasdienis gyvenimas, geras, ramus, pastovus ir saugus. Mes nesureikšminam tų švenčių. Daug svarbiau kasdienybė.

O kaip tas Velykas tėvas atėmė?

Mano Fėja netiki jau Kalėdų seneliu, sakė visi vaikai klasėje sako, kad dovanas perka tėvai.

Pas mus švenčių nebūdavo.Visai.Jokių.Na,nupirkdavo naujienėlės,obuolių,mandarinų.Tai tik iš to,kad maistas skanesnis,suprasdavom,kad ne eilinė diena.Apie šventes ėmiau suprasti ištekėjus-dovanos,bendras stalas,giminės.Iš pradžių bučiuojasi,paskui keikia vienas kitą Bet jei bėda,tai ir išsikeikę susitelkia į kumštį.
Todėl aš sureikšminu šventes.Noriu,kad mano vaikai visad turėtų šventę,tikėtų stebuklu,gautų daug dovanų,kad stalas būtų pilnas,o namai papuošti.
Ir vaikai pas mane ateina gruodį-Kūčių stalas vis pasipildo viena lėkšte.Manau,ne šiaip sau.Aš juk nelakstau gatvėm ieškodama beglobių
Alfijukas dar mažas.Daug švenčių dar jo laukia.Ir tikiu,kad tos gerosios,šviesiosios,užgoš tas nevykusias.Su širdies žaizdom sudėtingiau,bet ir tuos randus gali suminkštint meilė,pasitikėjimas ir namų šiluma

Tai be jokios abejonės būna ir stalas gražus, ir papuošti namai, ir maistas skanesnis, įdomesnis, tai nėra sureikšminimas.
Tačiau per visą tokį na bumą-dovanų, lakstymo, pirkimo, puošimo yra pamirštama, kas iš tikrųjų yra Šv. Kalėdos, Kalėdų senelis. Ir nuo dovanų kiekio laimė nepriklauso.

Jį įsivaikino dvimetį, paaugino iki šešių metų, tėvas pasirinko išeiti iš to pasaulio tuoj po Velykų. Įmotė juo nesidomi, ir man kaip ir aišku kodėl. Jis mamos ir ilgisi- bet kitaip, kaip raganos raudonos ir degančios liepsnose jis jokiam psichologui ir psichiatrui dar nepaišė. Jis žodžiais taip ir sako- visos mamos raganos. Iki manęs taip sakė. Dabar - visos nuryja.
Aš negaliu jų nesureikšminti daugiau, nei jos yra reikšmingos pačios savaime. Man patinka tuo tamsiuoju periodu pasipuošę ir pasitempę vaikai, degančios vaikų akutės, spektakliukai, eilėraštukai, dainelės ir senieji tarybiniai multikai apie Naujus metus. Man pačiai tai yra šventė- labai mėgstu pirkti, puošti, šurmulys parduotuvėse šituo periodu mane tenkina. Man labai gera nuo Kalėdų ir Naujų metų. Pas mus ir per Naujus metus ateina Senis, ir per Karalius po eglute palieka atsisveikinimo dovanėlę. Va tada, manau, ir atneš pratybas ir vadovėlį.
O tas rytinis bėgimas dovanų- su niekuo nesulyginamas. duksis kaip ir žino, kad dovanas dovanoja mam, bet dar labai tiki, kad Laplandijoje yra tas tikras Senelis, ir paslapčiom labai viliasi, kad tas dovanas jis ir neša. Va per tas šventes mes visi truputuką vaikiški.
Meduoliukų kepimas, namelio klijavimas, puošimas tų meduoliukų, kūčiukų lipdymas- šventė. Duksis padainuodavo dainelių betriųsdamas- dabar, manau, dainuos abu. Nežinau, bet man tai labai tokia šeimos ir namų šventė- tos Kalėdos.
Papildyta:


tai žinoma, kad ne kiekkyje laimė, o vatose bendrose, emocijose ir džaigsminguose išgyvenimuose kartu. Kartu namus puoši, kartu eglutę, kartu leki į parduotuvę kokio spalvoto popieriaus, ar blizgučių. Kartu gamini- tada labai labai linksma. Padarai daug dalykų, kuriems nėra laiko šiokiomis dienomis- kada viskas- greit greit, bėgam, bėgam...