QUOTE(alfija @ 2011 12 07, 12:21)
Perduosiu. Ačiū
apie naminį tai ir kalbos nėra, maniškis dar visai ne mano, ką jau ten. Tiesiog jis labai labai bijo istorijos pasikartojimo. Vat aš galvoju, kažin kada vaikui gyvenime Kalėdos bus susijusios su šventės laukimu. Ne baimės ir pergyvenimo periodu, ne skausmo išgyvenimo- o džiaugsmo. Jis kalba, kad ruošis, kad kambarį puoš, kad atvirukus rašys, mokykloj piemenuką vaidins. Ir tiesiog pats tuo viskuo netiki. O čia dar ir poliklinikoj psichologė apie tą VRC klausinėjo, ir jo galvoj negeros mintys užsiveisė. Kūnu jaučiu.
Kiek gyvenimą apgadino, vis vien pataisysim, bet va to vaikystės Kalėdų Senio laukimo, to džiaugsmo tai jau ne- nes vaikystė tai dalykas laikinas...

apie naminį tai ir kalbos nėra, maniškis dar visai ne mano, ką jau ten. Tiesiog jis labai labai bijo istorijos pasikartojimo. Vat aš galvoju, kažin kada vaikui gyvenime Kalėdos bus susijusios su šventės laukimu. Ne baimės ir pergyvenimo periodu, ne skausmo išgyvenimo- o džiaugsmo. Jis kalba, kad ruošis, kad kambarį puoš, kad atvirukus rašys, mokykloj piemenuką vaidins. Ir tiesiog pats tuo viskuo netiki. O čia dar ir poliklinikoj psichologė apie tą VRC klausinėjo, ir jo galvoj negeros mintys užsiveisė. Kūnu jaučiu.
Kiek gyvenimą apgadino, vis vien pataisysim, bet va to vaikystės Kalėdų Senio laukimo, to džiaugsmo tai jau ne- nes vaikystė tai dalykas laikinas...
Liūdna, bet manau, kad per Kalėdas visada turės apie ką mąstyti. Atety, tikriausiai, tie pamąstymai nebebus tokie slogūs ir baimių pilni. (Juk jei ne tos nelemtos kalėdos, gal tikrų namų net ir buvę nebūtų).