lipisinas tu pats kurei runas ?zinok jei pas kuri runas tai geriau nerodik ju kitiem nes kas pamato tavo sukurtas runas tas kazkaip igauna tavo galias.
Na juk šito neišvengsi, nes Runomis buri kažkam, ne tik sau. Aš žinau, kad negalima kortų, runų duoti kitam burti, nes tada energija išeina. Taip pat jei tu buri kokiu būdu ir jį perduodi tada tas būrimo būdas pereina tam žmogui, man taip draugė, atidavė savo probobutės burimą. kai mane išmokė pati negalėjo burt, tuo budu, nors tu ką...
Nesenai išleido knygelę ir lietuvių kalba. Tikrai mačiau centriniam Kauno knygyne ir taip pat ezoteriniam knygyne, jos kainyte kažkur 14-15Lt. Nežinau ar ten labai daug info yra, bet ji nėra labai plonytė. O rusų kalba tai tikrai daug literatūros ezoteriniam knygyne aptikau.
va įsigijau tokias. Jos palyginti daug paprastesnės nei kitos.Bet ganėtinai įdomios. Pagamintos iš molio (o molis kaip žinia kaip ir šilumos ženklas, norėjau pasakyti šiltesnis nei akmuo).
taip pat knygyne mačiau fainas medinukes runas. čia jau turbūt tokios paie kurias čia nemažai kalbėta.Man jos labai patiko, tokios mažutės.Žodžiu man jos patiko, tik kolkas dar nespėjau jų sau įsigyti, bet tikiuosi dar suspėsiu.
Aš tiksliai net nežianu kaip skandinaviškos atrodo. Nesu šioje srityje labai patyrusi, aš tik labai nesenai pradėjau jomis domėtis. tai va pirmosios runos, kurias įsigijau yra lietuviškos runos.
Jei kas nors galėtų įdėti nuotraukytę (nes aš vis dar nemoku čia nuotraukų įkelti), tai nufotkinčiau kaip jos atrodo.
Ženklai lietuviškose runose labai paprasti (brūkšniukas, taškeliai, rodyklė, kryžiukas). Tokie ženklai dažnai buvo naudojami senosios lietuvos tekstiliniuose audiniuose.
Dabar truputi parašysiu iš knygelės apie tas lietuviškas runas: "Ornamentinis lietuvių menas per šimtmečius išsaugojo daugelį senovės lietuvių kultūros elementų. Ornamentai - lyg savotiškas raštas, kurį paprasčiausiai reikia mokėti perskaityti, todėl lietuviškas runas vadina lietuvių tautos kultūros mertaščiu. Lietuviški puošybos elementai dažniausiai sudaryti iš geometrinių formų ir artimi archeoleginių metalo radinių puošybai, kurioje buvo itin mėgiami saulės bei žvaigždžių motyvai. Manoma, kad tai gamtos kulto atgarsiai. Įsigalėjus krikščionybei Lietuvoje, atsirado naujovių ir lietuvių ornamentikoje, tačiau senoji simbolika vis teik išliko. Daugeliui, matyt, kilo klausimas, kodėl lietuviškus ornamentus vadiname runomis. Domėdamasi skandinaviškomis runomūis,radau daug panašumų su lietuviškais ornamentais. Keisčiausia, jog panašus yra ne tik ženklas, bet ir pats jo aiškinimas. Ieškojau analogijų ir artimiausių lietuvių kaimynų: latvių, lenkų, vokiečių, ukrainiečių, rusų, baltarusiu ženklouose.Visos šios tautos naudojo puošyboje panašius elementus."
Čia parašiau ištrauka iš runų autorės knygelės.Gal kam įdomu bus pasiskaityti.
Beje, žodis "runa" nėra atsitiktinis: vokiečių "runen" - šnekučiuotis, šnibždėti; latvių "runat" - kalbėti; "runa" - kalba.
