Ir pagaliau privaziuojame
Haleakala National Park at Kipahulu. Tai yra antroji to paties Haleakala parko, kuri lankeme vakar, dalis. Tiesiogiai is vienos sio parko puses privaziuoti antraja neimanoma. Patogiausias kelias patekti i Kipahulu zona yra butent garsiuoju Hanos keliu. Si teritorija yra visiskai skirtinga nei vakar matytoji parko dalis. Joje nerasime krateriu, vietoj to Kipahulu mums pasiulys atograzu miskus, bambuku giraites, ivairiausiu dydziu krioklius ir ju baseinus
Sioje vietoje tinka tas pats stovejimo aiksteles bilietas, kuri jau gavome vakar, tad dar karteli uz parka moketi nereikia
Kadangi mes atvykome i Kipahulu tik apie 5 val dienos, o saule leidziasi 6-ta, mums lieka visiskai nedaug laiko istyrineti aplinka. O veikti cia tikrai yra ka! Visu pirma, turime apsispresti i kuria parko puse keliausime. Turime 2 pasirinkimus:

Eiti i kaire puse, kur yra misko kelias, vedantis i krioklius; arba Sukti i desine, kur trumpas keliukas veda i garsiuosius sventus baseinus

Renkames miska
Pasuke i kaire ir siek tiek paeje randame uzrasa, kad iki Waimoku krioklio 4 mylios kelio (t.y. 6,5 km). Vyras pradeda ikalbineti neit

As net nesiklausau ir pradedu spartinti zingsni. Iki saulelydzio lieka 50min. Skaicius 4 skamba juk kaip vienas niekis

Vyras is paskos bamba, kad as turbut nezinau kiek yra 4 mylios

Ir as tikrai nezinau

Tik suprantu, jog reikia skubeti, kol dar nesutemo.
Prieiname
Banyan medi (apie ji dar papasakosiu kiek veliau)


Takelis, kuriuo zygiuojame ganetinai nepatogus: turi atidziai ziureti po kojomis, kad neuzkliutum uz medziu saknu, grumstu ar akmenu. Jis veda i kalna ir yra labai nelygus. Tad reikia buti atsargiems. Salia sniokscia kriokliai, taciau juos pilnai isvysti labai sunku, nes uzstoja medziu sakos:



Matome kaip i sona nuo kelio zemyn link vieno is kriokliu pradeda leistis viena pora. Mes kelio nemetam ir skuodziam tolyn. Miskas vis gileja ir tamseja. Darosi nejauku, po truputi jauciu kaip pradedame begti.
Sekunde atokvepio isnirus i sviesa: (Aiskiai matyti issigandes zvilgsnis

)


Papildyta:Perejus du tiltelius prasideda tikras "smagumas"

Istisos ir ilgos bambuku giraites

Ju ispudi, kelianti nemalonia ir nerimastinga nuotaika tuoj pat galesite patys ivertinti

Iejus i sia giraite mane apima rimta panika. Visu pirma, mes randames pusiaukelej, sunku viska mesti ir grizti atgal, taciau tuo paciu kirba abejone, kad nera tikslo jau eiti iki galo, nes vis tiek nusileis saule ir galbut nieko nepamatysim. O tikra baime apima tada, kai pradedi galvoti, o kas bus kai saule nusileis ir visai greit nuo to momento visiskai sutems

Kaip tada teks grizti toki pati ilga kelia namo visiskoje tamsoje, kai nepazisti apylinkiu ir net neturi zalio supratimo apie cia gyvenancius gyvunus ar zveris

Nuo tokiu minciu darosi vis baugiau ir baugiau, o kojos ima vis greiciau ir greiciau nesti i prieki. Pasiguodziu vyrui, kad bijau

O tas man atsako, jog jis irgi bijo

Paskutinis lasas! Jei jau taip pasako vyras, tai tada pasidaro dar trigubai baisiau

Tyliai pradedu kukcioti ir verkslenti. Klupdama begu bambukiniu takeliu, isvagotu laipteliu aukstyn ir zemyn. Stai iamzinta mano baimes kupino begimo scena siuo keliu (daugelis zmoniu net nepastebi tenais manes

)

Iki siol atsimenu ta jausma. Nieko dar taip nesu bijojus gyvenime

Sutinkam pakeliui du zmones, kurie jau keliauja atgal. Paklausiam ar mums dar toli iki galo, o jie sako: gal koks 15 min ar net maziau. Begam toliau, kol pamatom mazus mazus ciurlenancius kriokliukus ir stai cia man truksta kantrybe. Pagalvoju, kad is tikro mes net nezinom ko tiketis is sio kelio ir gal mes juo einam tik veltui. Gal cia paciam gale jokio krioklio net nera, tik siaip padarytas pasivaiksciojimo takelis. Ir kaip cia gali buti kazkur didelis krioklys, jei paziurejus i tuos du vandens lopinelius (sunku ir pavadinti kriokliukais) neimanoma patiketi, kad cia netoli yra kalno virsune

Tad pasitare su vyru (daug cia ir nebebuvo ka tartis kai abu stovim issprogusiom akim) nusprendziam suktis atgal

Dabar as jau zinau, kad ten paciam gale tikrai buvo krioklys, didelis ir grazus (Waimoku falls), bet kita vertus nereik liudeti, nes kitaip nebutume speje pamatyti kito izymaus objekto.
Papildyta:Kagi, atgal leidziames dar didesniu greiciu, aisku net neturedami ko atsigerti

Is vyro pasigirsta priekaisto gaidele, kad su manimi atostogos tai neduokdie: begti, kopti, lipti, jokio poilsio

Skundziasi: "O sakei, kad i Havaju plezus vaziuojam paatostogauti"

Pakeliui dar sutinkam grupele jaunimo, nuo kuriu akivaizdziai dvelkia alkoholiu ir jie patekinti eina dar tik i prieki siuo keliu

Persimetam pora zodziu, o man jau mintyse piesiasi banaliu siaubo filmu vaizdai, kaip i miskus isvaziuoja 8 jaunuoliai, is kuriu kaip taisykle grizta tik vienas
Parbegam daug greiciau nei tikimes, taciau jau po saulelydzio. Eidami link antrojo sio parko keliuko pasivejam jau pries tai matyta pora, kurie ejo prie kriokliu. Susipazistam, porele is Vokietijos. Isklause musu pasakojima apie taip ir nepasiekta tiksla, apsidziaugia, kad nerizikavo ir nejo. Kartu su jais leidziames misko takeliu prie Ohe'o Gulch.
Ohe'o Gulch arba Seven Sacred Pools (Septyni Sventi Baseinai) yra laikomi paciu zymiausiu naturaliu gamtos stebuklu visoje Maui saloje. Tai gelavandeniai baseineliai (beje zmones sako, jog yra daugiau nei septyni), kuriuos kartu su keliais nedideliais kriokliukais galima rasti Kipahulu parko pakranteje. Jie issideste tarpeklyje ir galiausiai jais tekedamas vanduo issilieja i vandenyna. Sia vieta havajieciai laiko sventa, kadangi jie tiki, jog gelas vanduo yra tiesioginis rysys su gyvenimu. Baseinu dydis ir gylis gali pastoviai kisti, atsizvelgiant i oro salygas ir lietaus stipruma. Si vieta megiama ne tik turistu, bet ir vietiniu gyventoju, kurie cia suplusta atsivesinti ir issimaudyti gelame baseinu vandenyje.
Mes (kartu su vokieciu porele) garsiuosius baseinus pasiekiame sutemus, tad apie maudymasi saltame vandenyje kalbos net nera svarstomos. Tikiuosi bent kazka iziuresite nuotraukose:


