QUOTE(sweet_dreams @ 2011 11 15, 14:40)
Aš atsitraukiau, o ne pabėgau.. Noriu laiko ir sau, ir jam.. Noriu atsigauti visų pirma fiziškai, kad galėčiau blaiviai mąstyti.. Dabar esu pasimetus visame kame...Žinau, kad problemos niekur nedings, bet man reikia naujų jėgų jas spręsti...
Tik jūs pati žinote, kas šiuo momentu jums geriausia

Gal bandykite dar kartelį su juo pasikalbėti, ar laišką parašykite. Kad vertas pagarbos yra tik drąsus žmogus, kuris nebijo tiesos. Kad jo atvirums jums ne tik labai padėtų, bet ir jam pačiam "duotų taškų", tai jau būtų garbingas poelgis. Kad bet kuriuo atveju nepriekaištausite, kad suprantate, jog kartais nutinka ir taip, kad žmonės suvokia gyvenantys "ne su savo žmogumi" ir skiriasi, kad jums bus sunku, bet tokioje situacijoje, kuri yra dabar, jums šimtąkart sunkiau ir jo atvirumas jums gerokai palengvintų gyvenimą. Kad šiaip ar taip, dabar viskas bus kitaip net jei jūs liktumėt kartu, bus ir sunkiau, ir skaudžiau, todėl būdamas atviras su jumis jis jau niekuo neberizikuoja.
Na, kažką į tą pusę. Tuo atveju, jei jūsų vyras iš tiesų BIJO staigiai išsiskirti, bijo "būti niekšas, paskutinis kiaulė" ir laukia, kol jūsų bendravimas savaime nutruks - tokia prakalba galėtų padėti.