QUOTE(Ingėnas @ 2011 12 08, 21:24)
Skaitant tą knygą manes visą laiką neapleido klausimas, ar tik nebus čia tie sovietų žiaurumai gerokai sutirštinti ir perdaug koncentruoti

Na bet gal čia man tik taip pasirodė

, nes visgi neturiu su kuo sulyginti. Amžino įšalo žemė skaičiau dar paauglystėje, taigi nebelabai ką iš jos jau tepamenu. Tik tiek, kad lyg ir nebuvo joje šitiek nežmoniškumo vienoje vietoje, lyg ir mažiau sukrečiančių scenų bei šiurpinančių detalių. Kita vertus net skaitant knygas apie konclagerius daugelyje jų , rodos, buvo netgi žymiai geresnės kalinių gyvenimo sąlygos, nei kad šioje knygoje tremtinių. Kas man būtų keista
Tai va likau nesupratusi, ar iš tiesų viskas panašiai ir buvo, ar autorė kiek perspaudė
O rašymo stilius tai silpnas, paprastas. Iš pradžių jis man labai kliuvo. Bet vėliau įsitraukiau, ir jis manęs jau nebetrikdė. Labiau sutelkiau dėmesį ties pačia istorija.
Mano nuomone, tie ziaurumai apkalbamoje knygoje akcentuojami ne paciais itikinamiausiais ir subtiliausiais budais
Kartais isileidziama i visokias smulkmenas, o tokie gan svarbus dalykai, pvz., is kur jie gavo paltus ir t.t., neminimi.
Del spalvu sutirstinimo tai irgi sutinku. Pvz., raso, kad kelias dienas veze be maisto (atsimenu, kad prisiminimuose aiskiai buvo rasyta, kad maitindavo stotyse vietiniu verdama sriuba bent jau), kita vertus, tuoj atrodo, apie tai pamirstama -kazkaip didelio alkio nesijaucia, toks ispudis, kad nieko cia nuostabaus, visai iskenciama kelias dienas be maisto buti...Atvaziavus i "vieta" daug visokiu reikalu, dziaugimasis vasara ir grynu oru, jokio bado
Nu cia tokie neesminiai pastebejimai, kazkaip man siandien nesigalvoja