Vyras jau 4 metus turi meilužę

as nesikarsciuoju, ramiu tonu mano postus skaityk.

gerbi bet tau jos gaila? Ar tai suderinama?

zinai, man atrodo priklauso nuo to, kas isaiskejo, labai priklauso. Pvz buvo tos 4 metus su vyru laimiga, geras seksas, palaikymas is jo puses, mylincios akys (tik nesakyk kad tai neimanoma, imanoma ir dar kaip), ir vat, isaiskejo. Ar ne kvaila pykt? Kaip jau klausiau kas OBJEKTYVIAI pasikeite? Taip, turbut bus ir skausmo ir nusivilimo laikotarpis, bet, galiausiai viskas grys i vezias ir gyvens kaip gyvene. Beja tik perpasakoju kas man buv sakyta, nes MAN tai yra nesuvokiama. Bet galiu pripazinti, kad sprenimas skirtis su tobulu bet neistikimu vyru butu sunkesnis, nei mano situacijoje.

P.S. savo postuose sioje temoje kalbu tik apie ta atveji, kai be neistikimybes vyras daugiau nuodemiu neturi.

P.P.S. tai, ko zmogus nepatyres- jam nesuvokiama. Visi teoriniai pamastimai yra nieko verti kai realiai reikia primt sprendima (nebutinai del istikimybes, seimos ar dar ko...) kol nepatyrei- niekada negali buti garantuotas kaip reaguosi, ka darysi. As, pvz esu labai pries abrtus. Jei pastociau dabar- nepaisant nieko gimdyciau, bet o jei pastociau su dvynukais? na, zinok, tikrai nezinau ka daryciau... ir tokiu situaciju, kai net ir tvirciausias poziuris bent ja persvarstomas (o reiskia jo suabejojama)- aibes.

*Gal ne ta zodi panaudojau - turejau omeny, kad labai emocingai rasai
**O tavo manimu, jei gerbi zmogu - tai jokiu kitu jausmu jam tureti negali?
***Idomus derinys: tobulas bet neistikimas...
Kas liecia objektyvumo: jei zmones galetu vertinti savo gyvenima objektyviai, jie butu ne zmones, o kompiuteriai. Objektyviu jausmu nebuna.
****Mano nuomone, nezinojimas, kaip pats pasielgsi tam tikroj situacijoj, kol jos nepatyrei, ir tos situacijos suvokimas(t.y.supratimas) - du skirtingi dalykai. Nejaugi zmogus yra toks primityvus padaras, kad gali suprasti tik tuos dalykus, kuriuos pats patyre?

Labai gaila, kad kai kuriu gyvenimai tokie priklausomi nuo vyru. Mane mama ir tevas beje nuo mazumes moke, kad nesvarbu kas ir kaip, visada reikia siekti savo, laikytis savo istikinimu ir niekada nepamirsti ledi S. As nuosirdziai negaliu suprasti, kaip galima bijoti prarasti vyra, juo labiau taikstytis su tuo, kas skaudina. Nesuprantu tu uzsimerkimu, apsimetinejimu, kad nu jis geras is principo, o tos mazos nuodemes (ilgametes meiluzes) tai cia tik siaip, nu kam nepasitaiko:) Man seima yra be galo svarbu, tikrai, todel nesuprantu, kaip galima apsimesti ir ja vaidinti, kai is tikruju nera jokios seimos. Dar galima atleist kazkoki vienkartini nuotyki, bet kai gyeni su ta pacia mintim kelis metus ir niekas nesikeicia, ir pradedi tokius argumentus deliot vietoj pliusu, kad nu va, jis grizta, vadinasi vistik mane myli, tai cia komedijos moterys. Ir dar kazkuri rase, kad vo, gerai cia jaunom kalbet, o kai tau per 40 ir dar 2 vaikai ant nosies, tai jau viskas. Moterys ir 50 gyvenimus suitvarko, metai cia reiksmes neturi. Svarbu, kad kai kurios nemoka saves apgaudinet arba nemato tikslo to daryt. Per daug pasaku prisiskaitet apie princus, be kuriu neimanomas princeses gyvenimas.
Papildyta:



Zinot, cia ir yra didziausia jo nuodeme, kad faktiskai visi jo zodziai yra melas. Istisinis. Cia su gelem eina ant keliu, bet negali nutraukt bendravimo su ana. Beto, bendravimas buvo dar iki santuokos. tai cia dvigubas melas. O kaip Jums vaikai oficialioj ir neoficialioj seimoj? Irgi norma? Kiekvienas zmogus turi savo normas ir ribas. Man nebutina, kad taip atsitiktu realybej. Niekada su tokiu negyvenciau, man tokie dalykai priestarauja viskam, kuo tikiu. A jeigu Jums meile reiskia tik pinigu nesima namo ir islaikyma, ka gi, buna ir taip.

cia labai moteriskas poziuris, vyams yra kitaip.

"niekada su tokiu negyvenciau"- pirmiausiai, nezinot, ar negyvenat su "tokiu" dabar, antriausiai niekada to nezinosit, treciausiai- jei ateis tokia situacija visai imanoma kad negalesit "negyvent su tokiu" del objektyviu priezasciu.
Papildyta:


pirmas zingsnis pries "savo isitikinimus" padarytas, antras buna lengvesnis. Cia "vienkartini atleidot, ryt- "dvikartini", po sav- jau ir antra seima gerai. Arba turi principus arba "tam tikrom aplinkybem gali pateisint".
Papildyta:


"kitus jausmus"- taip, bet pagarba ir gailestis nelaai derinasi, gal

kitais aspektais tobulas, ka negali buti? visai gali.

taip, toks primityvus, o visi kiti pamastymai tik "bla-bla" ir visiskai nieko verti. Isiskaityk i savo zodzius: uz save paciatu negarantuoji, tu pripazisti, kad negali 100% tegt kaip pasielgtum, bet KITO zmogas, kurio tu nepazisti, situacijos pilnai nezinai, jausmu, isitikinimo, auklejimo- nieko nezinai- bet tau aisku, suvokiama, suprantama. "čužuju bedu rukami razvedu".

Ania? Kiek man yra zinoma, tai butent vyrai zmonu neistikimybes visai netoleruoja.
Jeigu kazkam gerai salia saves turet rujojanti patina- prasom, i sveikata. Bet neaiskinkit ir neirodinekit visam svietui, kad cia norma ir viskas gerai.

Įdomu, kaip įžiūrėtum, jei būtų parašyta apie tavo šeimą toks "neutralus pasvarstymas". Juolab, kad su flight dažnai diskutuojame NT temose, kur kalba eina apie NT, ir visai kitose diskusijose, ir čia ji sugeba taip šlykštokai žiurkinėti. Kiek pavydo ir tulžies savyje reikia turėti, kad tokia forma neutraliai svarstyti Na nieko. Nurašysiu tai mėnulio pilnačiai ir užtemimui jos smegeninei, ir pasižiūrėsiu, kaip jos gyvenimas pakryps, kai reikės priimti tam tikrus svarbius sprendimus.

Bernsteine, tai ne norma ir ne viskas gerai, bet dabar va ekspromtu prisimink garsias moteris, kurios taikėsi, taikosi ir taikysis su viešai žinomu bledūnu. Pirmi du pavyzdžiai, visiems žinomi: suvirintojas ir kvepalų pardavėjas. Galima tęsti.

Manes tokie pavyzdziai visai neikvepia.

Neįkvepia, bet jie egzistuoja. O neviešų pavyzdžių, jų dar daugiau. Teisingai Mergiona parašė, kad realiai skyrybų dėl vyro neištikimybės mažiau, nei įsivaizduojama. Kad moteris (turinti vaikų) skirtųsi, turi būti daugiau papildomų faktorių, priežasčių rinkinys. Kita vertus, skiriasi tikrai ne silpnos moterys, o stiprios, nebijančios iššūkių. Juolab, kad vyrų procentaliai mažiau, nei moterų, tai gi, ir šansų naujiems santykiams proporcionaliai mažiau, dar ir nuo gyvenimo būdo priklauso. Gali taip ir likti vienišos iki gyvenimo galo.

o cia ka baisi nelaime

tradiciskai skaitos, kad moteriai meile ir seksas- du viename, vyrams vienas su kitu nebutinai susije. Visg vyrui tureti daug zmonu- daug kulturu praktikiuoja (ir preziumuojama kad jis MYLI, RUPINASI IR GERBIA visas savo zmonas- taigi dideles dalies zmoniu akse tai yra gerai ir normalu), o moteriai daug vyru? Ar yra tokiu? Nedristu teigt, nezinau, bet jei r yra tai kokia gentis mazyte.



kur as aiskinu "kad cia norma"? O kad "viskas gerai" ar "viskas negerai"- tik jie gali sprest.

Subjektyvi
Papildyta:


cia kiekvinos moters svajone tiesiog

a tai su bledunu gyventi tai cia laime jo?

stebiuosi jumis moteris,garbes zodis..

Viena pažįstama, jau perkopusi ketvirtą dešimtį, per savo gyvenimą neturėjo nei vieno normalaus ar apynormalaus vyro. Tai gi, nei šeimos, nei vaikų, vieniša. Lipa sienom, realiai. Nesuprantu tokios "laimės". Ar čia baisi laimė?