Vyras jau 4 metus turi meilužę

ne, kiek as supratau ji suzinojo ne taip seniai, max puse metu. (as skaiciau tik Autores postus, i diskusija isijungiau ne nuo pradzios). Daug ar mazai puse metu- man sunku sprest. Man uzteko 2 val po PILNO situacijos issaiskejimo ir jau buvau pas advokata, kaip rasiau, bet iki tol buvo beveik metu laikotarpis (is kurio gal 8 men negyvenom, bet nuolat buvo kalbama apie susitaikyma), kai sirdis sake kad kazkas negerai, bet nei menkiausio irodymo neturejau. Klaikus periodas: visi tave smerkia, aiskina koks tavo vyras geras, protu tai supranti, bet sirdis plysta, nors pagrindas tik vienas trupmpas vienos moters sakinys, daugiau nič nieko pries ji neturi, diena dienon tau aiskinama, kad tu sizofrenike, tau vaidenasi, ttt Klaiku. Jau geriau zinot.

laumupe, dabar kalba ėjo apie Paradoksualės vyrą
Gal ir mano jau visas kuilys, bet apie tai dar nieko nežinau

Dar Paradoksualei parasysiu. Yra ne taip lengva isiskirt, kaip atrodo. Jei nera bendro sutarimo, tai procesas trunka metu metus (gali buti ir 5 ir daugiau). Kiekvienas veiksmas kainuoja. Kiekvieas popieriukas kainuoja. Kalba eina ape tukstantines islaidas. O isgyvent turi, dazniausiai su vaikais, daznai nuomojamam bute. Kuri motris tiek uzdirba ir gali sau leist tokia prabanga? Skirtis gali TIK del triju priezasciu:

a) benras sutarimas
kalte (kuria butina irodyti, bla-bla neztenka)
c) "dinges be zinios" daugiau nei metus arba yra kalejime (del sito irgi kazkokiu apribojimu yra, nesigilinau).

jei kaltes irodymu neturi- o jis skirtis nsutinka- esi teisineje akavieteje ir yra tikrai labai sunku, skiriami begaliniai "susitaikymo laikotarpiai", vilkinamas procesas...

Mergiona, kodel jus lendat i teisinius dalykus? Gyventi su vyru nebutinas popieriukas, kaip ir nebutinas nusprendus santykius baigti.

to, kad "negyvent kartu" moteriai labai retai uztenka finansu- nei alimentu gauna (o vaikai nori valgyt), nei gyvent yra kur (kaip padalint santuokoje igyta busta? ji nenori gyvent- iseina i gatve). Vyras pridarys skolu- zmonai teks moketi, nes santuokoje padarytos skolos dalinamos pusiau, na, ne vien popieriukas yra santuokos liudijimas.

O atveju "gyvent kartu nebutinas popieriukas"... tai ji sugulove kita sugulove... niekas niekam nieko nezadejo. Kaip gali vyras buti neistikimas eilinei sugulovei? Ji jam kas, kad istikimam but? Jis jai ka zadejo? isipareigojo? Tai nera ir ko rekaut.

gal ir nelengva,sutinku,skiriasi aplinkui kas netingi dabar..
bet kalba eina ne apie skyrybas ir teisinius dalykus,o apie tai kaip moteris susitaiko su vyro issidirbinejimais..
zodziu kol tokiu nemeta patys vyrai,tol jos gyvena su jais ir taikstosi.. ir nereik dangstytis neisskirimu,vaikais ir treciu ketvirtu nuo kisieliaus..
kad ir isskirtu,turbut rastu desimt priezasciu kodel negali iseiti gyventi kitur..

*MERGIONA, tu pati sau priestarauji
Is kur tu, moteris, gali zinoti, kad vyrams yra kitaip?
Jau n kartu mums pakartojai, kad kol pats ko nors nepatyrei - tol nesuvoksi...
Tai gal praeitame gyvenime buvai vyru, kad taip uztikrintai uz juos sneki?
Ar tik moteris moters negali suvokti/suprasti, o vyru jausmus ir poelgius visos moterys kaip ant delno mato?
**Na jooo... Arba balta - arba juoda, arba neatleidi vyrui net flirto vakarelyje - arba susitaikai net su gyvenimu hareme...
***Paprastas pavyzdis: zmogus, kuri tu labai gerbi, susirgo sunkia liga/patyre netekti/prarado pinigus... Ar siuo atveju pagarba ir gailestis tikrai nesuderinami? Ar jei zmogaus del ko nors gaila, jo jau neimanoma gerbti?
****Mes su tavim kaip skirtingom kalbom snekam
Prie ko cia "čužuju bedu rukami razvedu"? Su savo bedom kiekvienas susidoroja pats ir nei vieno patarimo as niekam sioj temoj nedaviau.
Bet net nepatyrusi vyro isdavystes moteris supranta/suvokia, ant kiek tai skaudi ir baisi situacija (ypac jei myli vyra ir esi su jo laiminga).
Tas gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, suprasti kito jausmus vadinasi empatija, ir dauguma moteru ji turi. Tik ta as ir turejau omeny, kalbedama apie suvokima.
Ta proga pamasciau apie save : man asmeniskai mylimo vyro isdavyste lygi musu bendro pasaulio griuciai, ir nemanau, kad as sugebeciau ja atleisti ir gyventi su juo toliau. O vat jei ir toliau gyvenciau su pirmu vyru, kuriam po 20 bendro gyvenimo metu jauciau jau tik draugiskus jausmus, manau, kad galeciau atleisti net nuolatine meiluze (jei tai nekenktu musu seimos gyvenimo kokybei ).

Atleisk, MERGIONA, bet man atrodo, kad tu iki siol esi soko busenoje, todel ir visi tavo issireiskimai tokie kategoriski: "nezinot, akla esat, nieko nenutuokiat, suprasit, iseisit plika-basa"...
Visas pasaulis tau matosi per savo isgyvenimu prizme, ir tu negali daleisti minties, kad jei taip nutiko tau - visai nebutinai ir visoms kitoms moterims analogiskoj situacijoj pasikartos toks pats skyrybu scenarijus.
Vel gi pasakysi: nepatyrei - nesuvoki
Skyrybas patyriau, tai kad net pagal tavo standartus turiu teise apie jas sneketi
Nejaugi, tavo manimu, pasauly yra tik 0,01 proc.padoriu vyru, kurie sugeba oriai issiskirti ir nebando apiplesti savo vaiku motinos? As tokiu vyru savo aplinkoj pazystu minimum 5. A vat tokiu, kurie per teismus dalinosi turta ir bande issisukti nuo alimentu - tik 2. Ir tai jiems nenuskylo, nors buvo ir nedurni ir pinigingi...
Tai kad tavo karti skyrybu pairtis - ne priezastis daryti isvadas, kad taip buna/bus visoms (oj, sorry, ne visoms, o tik 99,9 proc.moteru )

Tu visai uzsiciklinai ant "nepatyret - nesuprantat"?

Sutinku su kiekvienu zodziu ir irgi baigiu diskusijas sioj temoj

Ne, nu paskaicius tai susidaro vaizdas, kad skirtis neimanoma. Cia zinot kaip ieskoti priezasciu, kodel negali kazko padaryt, nes giliai sirdyje to nenori paprasciausiai. Draugiu tarpe turiu ir tokiu, kurioms jau ir netoli 50, daug moteriskes mate, bet visus savo diedus nevykusius (kurios tokius turejo) sutvarke kaip reikalas. Ir pacios susitvarke gyvenima. Del atleidimo. Esu gyvenime atleidus karta, po sekancio karto viskas baigta buvo. Nes jau matesi, kad sistema pas zmogu. ir neklydau. Kiek zinau ta pati jau oficialiai zmonai daro. O vyrui savo irgi manatkes sukrauciau. Ir negalvociau, kad va, vaikas yra, reikia saugot seima bet kokiu atveju. Visgi nusiverkusi motina ir nezinia kur besitrankantis tevas nelabai koks pavyzdys butu.
Papildyta:
Bet cia isvis---vaikas kitas, meiluze rasinejanti zmonai Kazkoks kosmaras. Is kur tiek jegu tokia itampa atlaikyt, gi nuolatinis emocinis diskomfortas turetu but.

Pritariu Mergionai, kad moteris, laimingai gyvenanti su savo vyru, negali pasakyti, kaip elgsis, netiketai suzinojusi apie jo neistikimybe. Gryna tiesa, kad soko busenoje elgesys yra neprognozuojamas. Viena diena ismes jo smutkes pro langa, kita diena su juo mylesis. Tai reikia patirti. Antra karta viskas butu paprasciau, bent as taip manau.
Skyrybos is tiesu ne visada lengvos, bet galima issiskirti fiziskai. Gal as per didele optimiste, bet esu isitikinusi, kad dauguma vyru nera nieksai ir nesistengs suzlugdyti moters, kuria mylejo. Kitas dalykas, jei moteris yra absoliuciai finansiskai nuo vyro priklausoma. Iseiti i gatve su vaikais tikrai nera paprasta.

sužinočiau. pabliaučiau. atleisčiau. Jei to jam reikėtų.

Saziningai skaitau sia ema, bet nelendu i diskusija, o is tiesu ka paskysi daugiau nei jau yra pasakyta ivairiom variacijom.

Zmones su mumis elgiasi taip, kaip mes jiems leidziame.

Mergiona cia dau pateike savo izvalgu. Apie sugyventines ir t.t. patylesiu, nors galeciau parasyti, bet tiek to, o va apie principus nesusilaikysiu. Sansa reikia duoti ne kiek del kito, kiek del saves brangutes, kad veliau negrauzti sau nagu, jog nepasinaudojai galimybe, nekankintu mintis - kas butu jei butu. Siuo gi atveju, 4 metai vyksta "kates tasymas uz uodegos". Sorry, bet jau cia ne vyras kaltas, o pati moteris uzsitarnavo toki su ja elgesi.

Galimos baigties versijos (gal kas daugiau sugalvos)

1. Meiluze skambineja, siuncia nuotraukas, nes vyras grizta pas zmona, ji nori uzimti jos vieta, ji jo atsizadeti nenori. Elementaru kaip du kart du. Na neatlaikys zmona, pasiduos, issiskirs, "atiduos" vyra meiluzei. Meiluze nugalejo. Kita vetrtus anokia cia pergale, tik rokiruote, apsikeis pozicijom, dabar jau vyras lankys buvusioje seimoje likusi vaika, net gali bandyti tapti buvusios zmonos meiluziu (teko ir tokios istorijos tesini stebeti is salies), tuomet jau nervinasi kita "zmona".

2 variantas, meiluze neistveria isvaro vyra.
3. Abi isvaro vyra.
4. Visi ir toliau gyvea si "linksma" gyvenima.
5. Vyras apsisprendzia mesti kuria nors.
6. Vyras meta jas abi, pasirenka visai kita moteri.

Sia grandine gali nutruakti tik vienas is ju.

O musu temos autorei galiu tik pasakyti. Norite aukoti savo gyvenima siam vyrui, jusu valia. Jei tik jums del to gerai, ir jus tai tenkina. Tik niekada veliau, net dabar, jam nepriekaistaukite, cia jusu pasirinkimas, nuo tada kada suzinojote visa tiesa ir galejote daryti savo sprendimus. 4 metai ilgas laiko tarpas, pasiruosti baze isejimui, skyrybom. Aukotis del vaiku... Kad jie uzauga, o mes senstame, ypac moterys, kiekvienais metai joms pasirinkimo kiekis, galimybes mazeja, kai vyrams tik dideja. Pagalvokite apie tai.

Visiskai pritariu Paradoksualei.

Ai, ner cia ka daug sneket Kai nori - randi galimybiu, kai nenori - randi pasiteisinimu.