Sveikos!
diskutuojate apie depresijas?

tikiuosi įnešiu šiek tiek pozityvumo

neįsižeiskite

bet tikrai nereikia labai įsijausti į ligonių statusą, pagalvokite, kaip žmonės kovoja su onko ligomis, kenčia, paskaitykite jų temas, kiek jose optimizmo, stiprybės, palaikymo viena kitos, šilumos...
Mūsų atveju, tiesiog reikia susidraugauti su liga, nors TR mano kasdieninė duona

daugiau negu 10m, savo optimizmu aplinkinius kartais netgi erzinu

Aukštyn nosytes, tai tiesiog toks gyvenimo būdas, susireguliuoja hormonai, ryte 0,5val iki pusryčių tabletėlė TR ir kimbi į dienos darbus, tarsi nieko nebūtų.
Problemėlė yra, to nepaneigsi, bet viskas priklauso nuo požiūrio ar dejuosime, pulsime ieškoti antidepresantų ( Nieko neturiu prieš juos, bet manau nereikia ieškoti lengviausio kelio + prie jų priprantama, o tada reikės didesnės dozės arba stipresnių ) ar ieškosime išeities, nusiraminimo, kaip kam priimtina. Vienos džiaugiasi gamta, pramogomis, kitoms gal priimtina pozityvioji/psichologinė literatūra, tikinčiąjai gal malda, bendravimas su mielais maloniais žmonėmis, 1 recepto nėra, kiekvienas atranda savo kelią. Labai linkiu jį rasti
Hormonai, kartais linkę išsiderinti, bet juk ir tai praeina
Beja, TR skeptikės,

anksčiau kol nebuvo pakaitinės hormonų terapijos, žmonės, kurių skydliaukės negamina/nustoja gaminti hormonus paprasčiausiai mirdavo, abejoju ar būdavo nustatoma tiksli mirties priežastis. Dabar yra išeitis, tuo verta pasidžiaugti

kiek prirašiau

Visoms didelės sėkmės, optimizmo! Šypsokitės, šypsenos šildo pasaulį, nemokamai

Sveikatytės visoms!!!!!!!!!!!
P.S. TR - tiroxinas
Žmogui, kuris žino kur eina, pasaulis duoda kelią. D.S.Džordanas