QUOTE(Niuta @ 2012 10 09, 20:54)
merga,2012 10 08, 19:32]
Man ir sakė,kad
kaip jum sekasi ?
Sveikos ir sveiki

(jei yra tokių

).
Antradienį 10-10 operavo.

Operacija vyko 3 val,10 min. turiu plokštelę ir varžtus.Operacinėje sušaliau beprotiškai ,tad pasigavau dar gerą slogą.

Narkozė- epidūrinė-pusinė. Kai parvežė į palatą man taip buvo šalta,kad net dantais kalenau Morzės abecėlę. Seselės atvillko 3 pūkines kaladras,bet nepadėjo. Gulėti ant nugaros negaliu visai,o čia teko išgulėti 7 val.nejudant ant nugaros
Per tą laikotarpį buvo atėjęs princas-orotpėdas-technikas,kuris išmatavęs sveiką koją atnešė visai nestiklinę kurpaitę,o monstrą batą

Vakare apie aštuntą pradėjau jausti kojas. Galiu pasakyti tiek- esu kantri boba pernešusi labai sunkias 3 sunkias stuburo operacijas ir ne tik,bet tokio skausmo dar neteko pajusti. Teko savu kailiu išbandyti frazę " Skauda iki apsim..." Nuskausminami "Ketanovas","Naklofenas" leidžiami buvo kas 3 val,bet be efekto tik kai naktinis gydytojas liepė suleisti "morfijų"šiek tiek atlėgo.
Ryte savijauta buvo nieko,bet kojos-lyg pervažiavo traukinys su 10 vagonų sąstatu.
Apie 10 val. atėjo gydytojas perrišimą daryti ir tada pamačiau savo kojytę. Turiu 4 siūles ant pėdos iš abiejų pėdos pusių ir 5-oji susiūtas su kyšančiomis vielomis iš piršto antrasis kojos pirštas. Žo koja -frankenšteiniška

.
Vyras nupirko ramentus,nes ligoninė neduoda(skyriuje sakė turi tik keletą ir jie visi padalinti laikinam naudojimui ligoniams)). Po pietų išvežė daryti rentgeną. Vakarop jau su ramenetais turėjau šokinėti nuo palatos durų iki lango. Vakare pakilo šiek tiek temperatūra.
Į trečią dieną išrašė su dideliu tolimesniu planu. Po 3 sav. ims siūlus po 5-6 sav. vielas. Kas 3 d.perrišimus,(bet kad paleido ketvirtadienį,perrišimas bus rytoj),po po 10 sav.galėsiu jau pradėti minti koją su batu.
Prieš piet išvežė mane MB namo. Kaip ėjau iki mašinos nepasakosiu,nes jau gautusi feljetonas
Praktiškai ištisai guliu(nušokinėju tik į WC ir apsiprausti). Koja ištinusi kaip Stelmužės ąžuolas iš visų pusių, nors vaikai sukrovė pakilą vos ne Eifelio bokšto dydžio

. Kad ne taip žiauriai atrodytų styrantys kabliai iš piršto,dukrytė apklijavo juos pleistrais

.Iš didžiosios siūlės vis kraujuoja. Šiandien jau sekmadienis,bet maudimas ir aptirpimas vis dar juntamas.Suprantu,kad ant pirmų dviejų pirštų taip turėtų būti,bet kiti

ko apmirę

?
Tvarstis nuo kraujo sukietėjo, ir per siūlę ėmė temti, tad nusprendžiau persirišti pati. Labai laukiu kol grįš MB iš darbelio,kad padėtų. Viską kas reikalinga supirks ir tada jau imsiu vadovavimą į savo rankas.
Žinoma yra pliusų: galvoju taip: kol šokinėsiu gal mažu nuo pilvo visi lašiakai nusipurtys

.
Žodžiu ir neramu ir bijau ir tikiu. Vienintelis kuo džiaugiuosi,tai kad ir subintuota mano pėda ,bet lygi be jokių iškilimų .O neramina,tai,kad po 6-8 mėn. gydytojas patarė operuotis kitą koją