ziurint kokio amziaus vaikas ir kaip jis supranta ta zmogaus mirima ,kai mano tetis mire man buvo 2,4metu ir iki siol atsimenu akimirkas kai jis buvo gyvas ir kaip jis gulejo karste ir tikrai nieko neigiamo nera ,prisimenu su begaline meile,jei mirsta zmogus su kuriuo vaikas nebendravo tai zinoma neverta jo vestis ,bet jei tai is artimu zmoniu tai nieko cia tragisko,zinoma kiekviena savo vaika pazystame ir zinome kaip reguoja vienoj ar kitoj situacijoj
O aš už tai, kad vaikai turi matyti visas gyvenimo spalvas 
mane tėvai veždavosi visur - ir į laidotuves, ir į vestuves Mano teta mirė, kai man buvo 5 metukai - viską puikiai pamenu, bet jokių baisių prisiminimų neliko. Nors laidotuvės tikrai buvo baisios (tetai tebuvo 24) Rudenį morė mano močiutė, važiavom kartu su sūneliu (tada jam buvo 4,5 mėn.), atbuvom visas 3 dienas - aišku naktį miegodavom, išeidavom į lauką ir pan.
mane tėvai veždavosi visur - ir į laidotuves, ir į vestuves Mano teta mirė, kai man buvo 5 metukai - viską puikiai pamenu, bet jokių baisių prisiminimų neliko. Nors laidotuvės tikrai buvo baisios (tetai tebuvo 24) Rudenį morė mano močiutė, važiavom kartu su sūneliu (tada jam buvo 4,5 mėn.), atbuvom visas 3 dienas - aišku naktį miegodavom, išeidavom į lauką ir pan.
Oi,kokia niuri tema...bet..yra kaip yra..As taip pat pries pora savaiciu su tuo susiduriau...Mire mociute,vaiko nebuvo kam palikti todel vezemes kartu.Nors mano zirniukas dar mazas,net nebutu turbut suprates kas vyksta,bet mes vistiek net nevedem i ta kambari kur buvo pasarvota...Kazkaip nesinori vest vaika ten kur mirties tvaikas..Tad visa laika jis buvo su kuo nors kitam kambary. O laidojimo diena paprasem draugu kad pasaugotu...
atsimenu, kaip mano pusseserę vežėsi į laidotuves, vienas vargas... jai buvo 8 metai beveik, kadangi negyvenu kartu, tai nežinau, bet man atrodo, kad klausimų apie mirusįjį nekilo, tačiau šarvojimo salėj tėvam sukėlė nemalonumų: labai judri mergaitė, ejo ratais aplink karstą, stovėjo prie pat (smalsumas graužė), paskui pradėjo vaikščioti, duris darinėti, vos ne trankyti, garsiai šnekėti... tėvam turbūt buvo nepatogu prieš visus ten esančius, nes ta mergytė drumstė ramybę 
žinoma, tai priklauso nuo pačio vaiko, jo charakterio, bet jei energija liejasi per kraštus, tokiam amžiuj geriausia palikti namie...
na čia tik mano nuomonė...
žinoma, tai priklauso nuo pačio vaiko, jo charakterio, bet jei energija liejasi per kraštus, tokiam amžiuj geriausia palikti namie...na čia tik mano nuomonė...
manau, kad vaika vesti i laidotuves, nera dideles butinybes.
As pries bent jau iki kokiu 7-8 metu tai tikrai.
As pries bent jau iki kokiu 7-8 metu tai tikrai.
Mirtis yra tokia pat naturali kaip ir gimimas, tik vakaru visuomeneje suformuotas neigiamas mirties ivaizdis, zmones bijo mirties ir turi daugybe ivairiu prietaru.
Palaidojau mociute pries puse metu ir veziausi dukryte, kai vaziavom i laidojimo rumus. Ji buvo labai mazyte, bet jos buvimas salia man dar karta atskleide visa tiesa apie gyvenimo rata - vieni gimsta, kiti mirsta ir tai yra naturalu. Tapo ramiau, suvokiau, kad viskam yra savas laikas.
Zinoma, mazas vaikas ir mirtis - du priesingi dalykai, bet palaikau nuomone kad vaikas turi matyti visas pasaulio spalvas. Jei suvoki dalykus naturaliai, daug lengviau priimti skausma arba megautis sekme. O to vaikas turi ismokti. Be to tevams net nesuvokiant vaikai aplinkui mato daug mirties formu (nuo televizijos laidu iki prispaustos skruzdelytes), tai slepti artimo zmogaus laidotuves, manau, nelogiska.
Palaidojau mociute pries puse metu ir veziausi dukryte, kai vaziavom i laidojimo rumus. Ji buvo labai mazyte, bet jos buvimas salia man dar karta atskleide visa tiesa apie gyvenimo rata - vieni gimsta, kiti mirsta ir tai yra naturalu. Tapo ramiau, suvokiau, kad viskam yra savas laikas.
Zinoma, mazas vaikas ir mirtis - du priesingi dalykai, bet palaikau nuomone kad vaikas turi matyti visas pasaulio spalvas. Jei suvoki dalykus naturaliai, daug lengviau priimti skausma arba megautis sekme. O to vaikas turi ismokti. Be to tevams net nesuvokiant vaikai aplinkui mato daug mirties formu (nuo televizijos laidu iki prispaustos skruzdelytes), tai slepti artimo zmogaus laidotuves, manau, nelogiska.
Turiu karčią gyvenimo patirtį,todėl aš už tai kad vaikai nedalyvautų laidotuvėse nors ten kur įmanoma išvengti.Be abejonės pačių artimiausių žmonių laidotuvėse jų dalyvavimas taip pat būtinas,nes vėliau jie gali papriekaištauti kad neleidome jiems artimo žmogaus pamatyti-atsisveikinti paskutinį kartą 
Aš atsimenu pirmąsias laidotuves, kuriose dalyvavau - tada man buvo 4 metai. Darželio griupokas mirė apiplikytas vandeniu
Bet jokių neigiamų emocijų man tai nesukele. Atsimenu, kad viskas buvo juoda, tamsu ir degė žvakės.
O pradinėse klasėse mokytoja visa\ą klasę tampydavo į kiekvieno klasioko giminaičių laidotuves
Bet jokių neigiamų emocijų man tai nesukele. Atsimenu, kad viskas buvo juoda, tamsu ir degė žvakės.
O pradinėse klasėse mokytoja visa\ą klasę tampydavo į kiekvieno klasioko giminaičių laidotuves
Manau vaikus reikia vestis į artimų žmonių laidotuves.
Neseniai palaidojau senelį, ir abu vaikus 6 ir 5 metų vežiau į laidotuves, kad jie žinotų, kad toks jau tas gyvenimas.
Galiu pasakyti, kad vaikai visai kitaip suvokia ir priima mirtį. Jie smalsavo, kodėl žmogus miršta, ir uždavinėjo labai daug klausimų. Tiesa pasakius gelbėja tikėjimas, nes ką aš jiems galėčiau atsakyti jei bučiau netikinti??? Maždaug gyvenai gyvenai ir numirei
O taip paaiškinau, kad gyvenimas yra Dievo dovana, kad mes galėtume patirti, pajausti, įvairiausius jausmus, galbūt būt gyvenime kuo norime, arba kažko siekti.
Ir būtinai palikti po savęs kažką gero, kad žmonės kurie atėjo mus išlidėti, prisimintų mus geru žodžiu.
Neseniai palaidojau senelį, ir abu vaikus 6 ir 5 metų vežiau į laidotuves, kad jie žinotų, kad toks jau tas gyvenimas.
Galiu pasakyti, kad vaikai visai kitaip suvokia ir priima mirtį. Jie smalsavo, kodėl žmogus miršta, ir uždavinėjo labai daug klausimų. Tiesa pasakius gelbėja tikėjimas, nes ką aš jiems galėčiau atsakyti jei bučiau netikinti??? Maždaug gyvenai gyvenai ir numirei
O taip paaiškinau, kad gyvenimas yra Dievo dovana, kad mes galėtume patirti, pajausti, įvairiausius jausmus, galbūt būt gyvenime kuo norime, arba kažko siekti.
Ir būtinai palikti po savęs kažką gero, kad žmonės kurie atėjo mus išlidėti, prisimintų mus geru žodžiu.
QUOTE(gerlenda @ 2006 06 16, 09:39)
Manau vaikus reikia vestis į artimų žmonių laidotuves.
Neseniai palaidojau senelį, ir abu vaikus 6 ir 5 metų vežiau į laidotuves, kad jie žinotų, kad toks jau tas gyvenimas.
Galiu pasakyti, kad vaikai visai kitaip suvokia ir priima mirtį. Jie smalsavo, kodėl žmogus miršta, ir uždavinėjo labai daug klausimų. Tiesa pasakius gelbėja tikėjimas, nes ką aš jiems galėčiau atsakyti jei bučiau netikinti??? Maždaug gyvenai gyvenai ir numirei
O taip paaiškinau, kad gyvenimas yra Dievo dovana, kad mes galėtume patirti, pajausti, įvairiausius jausmus, galbūt būt gyvenime kuo norime, arba kažko siekti.
Ir būtinai palikti po savęs kažką gero, kad žmonės kurie atėjo mus išlidėti, prisimintų mus geru žodžiu.
Neseniai palaidojau senelį, ir abu vaikus 6 ir 5 metų vežiau į laidotuves, kad jie žinotų, kad toks jau tas gyvenimas.
Galiu pasakyti, kad vaikai visai kitaip suvokia ir priima mirtį. Jie smalsavo, kodėl žmogus miršta, ir uždavinėjo labai daug klausimų. Tiesa pasakius gelbėja tikėjimas, nes ką aš jiems galėčiau atsakyti jei bučiau netikinti??? Maždaug gyvenai gyvenai ir numirei
O taip paaiškinau, kad gyvenimas yra Dievo dovana, kad mes galėtume patirti, pajausti, įvairiausius jausmus, galbūt būt gyvenime kuo norime, arba kažko siekti.
Ir būtinai palikti po savęs kažką gero, kad žmonės kurie atėjo mus išlidėti, prisimintų mus geru žodžiu.
o as papriestarauciau,nors aisku tai priklauso nuo pacio vaiko ir jo suvokimo.bet manau kad jiems dar visas gyvenimas pries akis,dar spies jie suzinot ir apie mirti, ir apie kitus negerus dalykus.
Pries menesi palaidojau savo teva, tai butu vaiku seneli.Buvo sunku neverkt prie ju, bet stengiausi neivaryt vaikams to nerimo,nervu,pergyvenimo. Vyresnelis 3 m. mate tik zmones juodais drabuziais,pacio lavono ne, neilgai, bet to jam uzteko kad nakti neramiai miegotu ir dabar ciut sto,klausiu ko verki,o jis tete ar mama (pagal aplinkybes) mire...nesupranta jie dar tokiu dalyku ir gerai kad nevedziau ju net i kapines kai laiduojo.Buvom po to jau,sutvarkyt kapa,tai klausinejo kas cia, o ko jis ten.bet mes-uzmigo senelis,arba isejo pasivaiksciuot
Ir tikrai reikia daug pastangu kad neisgasdint vaika.Buna verkiu,o jis- ka skauda ranka, galva... arba pats pradeda verkt o labiau nepasiseke dukrytei-po laidotuviu dingo pienas,tai j i tuo atzvilgiu liko nuskriausta 
per pacias laidotuves net nemaitinau savo pienu,ispildavau,nes tikiu kad nerimas,tas nervingumas persiduotu ir jai.Taigi kolkas (3-5 m) vaikai yra per mazi sitam mirties pazinimui.Papildyta:
QUOTE(*ramunė* @ 2006 06 15, 19:25)
Turiu karčią gyvenimo patirtį,todėl aš už tai kad vaikai nedalyvautų laidotuvėse nors ten kur įmanoma išvengti.Be abejonės pačių artimiausių žmonių laidotuvėse jų dalyvavimas taip pat būtinas,nes vėliau jie gali papriekaištauti kad neleidome jiems artimo žmogaus pamatyti-atsisveikinti paskutinį kartą
pilnai su tavim sutinku,bet apie papriekaistavima ateityje ne gali but ir kalbos..jo tiesiog nebus,nes vaikas tiesiog neprisimins nei to zmogaus,nei ju laidotuviu.taip zinos kad buvo senelis (kaip musu atveju),is nuotrauku,pasakojimu,kad mire kai jam buvo 3 m.,ir tai viskas......ju pasaulyje bus daug kitu zmoniu,draugu kad jie dar save kankintu situo "jie gali papriekaištauti kad neleidome jiems artimo žmogaus pamatyti-atsisveikinti paskutinį kartą"... pvz. mano prosenele mire kai man buvo 10m,nedalyvavau laidotuovese,bet tikrai kazkokio priekaisto ar sazines grauzimo nejauciu...nes as miglotai ja ir teprisimenu,o ka kalbet apie mazesnius vaikucius...jie tikrai to neprisimins
Kaip visada,priklauso nuo asmenybes.Maniskis dabar beveik 8-niu ir puikiai prisimena mano mociutes laidotuves ir nieko cia tokio.kazkada kalbejom apie mociutes ir seneliu ir jis (primirses) uzklause kur mano mociute,atsakiau,kad jau numirus,o jis visai ramiai pakomentavo,kad prisimena kaip ji gulejo karste ir kaip ja veliau palaidojom.Ir dar jis puikiai zino,kad nieko amzino nera,kaip kazkada suluzta zaislas taip ir zmogus.Apie Dievo dovanas mes seimoj nesnekam.Mokykloj mokosi tikybos,o as namie nezadu jam "kalti i galva" neirodytu dalyku.
Tada kyla dar vienas klausimas
Kaip jums atrodo, nuo kada jau galima vaiką vežtis į laidotuves, maniškiai dar nebuvo nė karto, nors ir ne tokie maži 9 ir 7 metų...
Taigi kaip jums atrodo: kokio amžiaus vaikai jau galėtų tai priimti daugmaž normaliai...
Kaip jums atrodo, nuo kada jau galima vaiką vežtis į laidotuves, maniškiai dar nebuvo nė karto, nors ir ne tokie maži 9 ir 7 metų...
Taigi kaip jums atrodo: kokio amžiaus vaikai jau galėtų tai priimti daugmaž normaliai...
