as pirmakarta laidotuvese buvau mazdaug 5 metu, tada mire mano senelis. dar atsimenu kaip man pranese.. sese nusivede ir jai tada turbut pasake ir ji tada atejo ir labai verke, o as niekaip nesupratau, ji man pasake kad senelis mire ir as pagalvojau o ko ji verkia. nuejom prie karsto ir iskart i akis krito suristos kojos. as mamos paklausiau kodel jo kojos suristos, sakau jis nepabegs kam risti. man atrodo tas labiausiai man nepatiko, kad kojos suristos. o siaip viskas normaliai buvo tik per laidotuves kai ji uzkase man buvo labai idomu kaip jie issiaiskina kad ji mires, gal jis tik ilgai miega.
Nebuvau labai tikinti tokiais dalykais, bet skaiciau viename zurnale, kad vaikams nedera vaikstineti po kapines ir kuo maziau dalyvauti laidotuvese, nes pasak jo mirusiuju veles lengvai gali prisikabinti prie mazo vaiko ir pareiti i namus. Pati esu patyrusi kelis siurpius atvejus, kuomet maniau turiu reikalo su bildukais. Isgelbejo svesta zvake, tad vaika jei nera butinybes stengiuos nesivesti jei tai imanoma.
As i mociutes laidotuves saviskes vedziausi 5 ir 9m. Paklausiau, ar eis, bet net klausimu nekilo. Buvo kiek norejo, maziukei dar greiciau atsibodo sermenyse, o dicke po pusdieni buvo. Ir laidotuvese abi dalyvavo. Paprasciausiai jau buvom visi susitaike ir labai padejo "Liutas karalius" - ten taip graziai parodytas amzinas gyvybes ratas ir kad veliau galima danguje matyti savo artima. Aisku, buvo gaila, bet vaikai turi atsisveikinti.
O del triuksmo: vienu metu buvo 9 vaikai (0,4 - 10m. amziaus), niekam nekliuvo kad jie vaiksto, pasisneka, iseina i lauka... Jie vaikai. Gal kad musu giminej iprasta, kad vaiku visomis progomis (gera proga
)buna daug.
Ir dar uzkliuvo: desimtmetis pasake " mociute taip norejo pamatyti broliuka, tai nors dabar atvezem parodyti".
O del triuksmo: vienu metu buvo 9 vaikai (0,4 - 10m. amziaus), niekam nekliuvo kad jie vaiksto, pasisneka, iseina i lauka... Jie vaikai. Gal kad musu giminej iprasta, kad vaiku visomis progomis (gera proga
)buna daug.Ir dar uzkliuvo: desimtmetis pasake " mociute taip norejo pamatyti broliuka, tai nors dabar atvezem parodyti".
Mano šeimos vaikai visada dalyvavo laidotuvėse. Nors dukra buvo tik 3,5 metų, visiškai normaliai suvokė situaciją. Pamenu, mirus močiutei paklausė: ,,Seneli, kur tu dabar dingsi?" Jeigu kyla tokie klausimai, tai slėpti močiutės mirtį ar nesivesti į laidotuves būtų visai neprotinga. Dar atsimenu, kaip jau kiek didesnės anūkės atsisveikindamos su seneliu prikišo jo kišenes saldainių, nuotraukų. Aš už tai, kad vaikai pažintų gyvenimą, bet, žinoma, priklauso nuo to, kaip vaikas auginamas, kaip subrendęs. Reikia mokėti atsisveikinti, o kad to išmoktum, reikia ir mokytis. Iš kur tas jaunų žmonių ir vaikų abejingumas, neatsakingumas, įsitikinimas, kad viskas privalo būti gerai, nenoras suvokti, kad esti ir nepataisomų dalykų? Pasakojo, kad vaikų darželyje vaikai daužė į sieną vėžliuką, varlę. O paskui barami stebėjos: kas čia tokio, atsigaus... Filmukuose juk atsigauna, o gyvenime su tuo nesusiduria.
Man tai atrodo, kad vaikams perdidelis sukrėtimas yra laidotuvės, na, kiek teko matyti ir kiek pamenu laidotuves, kai pati maža buvau... Jeigu yra galimybė, manau geriau vaikučių ten nevesti - geriau paaiškinti vaikui situaciją, bet jos akivaizdžiai nerodyti, ypatingai to momento, kai artimas žmogus yra užkasamas į žemę... 
Kai mirė mano tėtis mažei dar nebuvo dviejų, buvo tik 1.6 mėn. Tai ji nieko nesuprato. Iki 3 val. laikėm daržely, po to nueidavo pas tetą, netoli gyveno. Vakare atsivesdavom, bet tik todėl, kad pati nelabai pasėdėčiau ramiai, nes labai judri. Kai ateidavo tai prasidėdavo linksmybės. Ji labai mėgsta daug žmonių ir dideles patalpas. Tai lakstymo, laipiojimo laiptais, šokimo buvo. Aišku, prie karsto nevedėm, nes ir prižiūrėtoja sakė, kad negalima mat visokios bacilos ore sklando. Aš irgi pritariu tai nuomonei, kad vaikai turi žinoti apie mirtį. Kai mirė vyresniojo sūnaus tėvas tai būtinai vedžiau ir tik dėl jo ėjau, kad vaikas žinotų kas atsitiko. Juk negalima nuo vaikų slėpti tokių dalykų. O ir suaugusiųjų yra labai jautrių. Mano pusseserei po to spnuojas, vaidenas. Nuo to nepabėgsi.
Savo dukterėčią 2 metų buvau įpareigota atvežti į prosenėlės laidotuves. Tai jos reakcija buvo, kad baba miega su batais.
Savo dukrą vežiausi nuo mažens į visas giminių laidotuves į kokias ir pati važiavau. Neigiamos reakcijos nebuvo. Kažkaip visada buvo sakoma, kad žmogutis gimsta, auga, sensta, miršta. Tai natūraliai vaikai ir priima.
Savo dukrą vežiausi nuo mažens į visas giminių laidotuves į kokias ir pati važiavau. Neigiamos reakcijos nebuvo. Kažkaip visada buvo sakoma, kad žmogutis gimsta, auga, sensta, miršta. Tai natūraliai vaikai ir priima.
Atsimenu,kai dalyvavau prosenelės laidotuvėse...Man buvo kažkur 6-7 metai.Prisimenu įėjau į salę,visi tokie tylūs...Iš pradžių kokias 10 min. ir aš tyliai,ramiai stovėjau...kažkaip dar nesuvokiau kas ir kaip...o po to supratau,kad daugiau to žmogaus nepamatysiu ir t.t.,apsiverkiau......Po to tik sekė visokie sapnai,bet ne košmarai...
Palyginus viską priėmiau gana natūraliai.
O vat kitos savo prosenelės laidotuvėse nedalyvavau,nors buvau 10m.
Nuslėpė nuo manęs...Visą mėnėsį nežinojau...vis klausinėjau kada ją aplankysime ligoninėje...kol galų gale nesuradau mirties liudijimo...tada,tai isterika prasidėjo...ir iki šiol turiu nuoskaudą,kad neturėjau progos atsisveikint su ja... 
Manau,kad vaikai turėtų dalyvauti laidotuvėse,tik prieš tai žinoma psichologiškai nuteikti tokiam dalykui.
Žinau,kad artimieji nenorėjo,jog pergyvenčiau...,bet po to jaučiausi kažkiek kalta,kad nedalyvavau...
Palyginus viską priėmiau gana natūraliai.
O vat kitos savo prosenelės laidotuvėse nedalyvavau,nors buvau 10m.
Nuslėpė nuo manęs...Visą mėnėsį nežinojau...vis klausinėjau kada ją aplankysime ligoninėje...kol galų gale nesuradau mirties liudijimo...tada,tai isterika prasidėjo...ir iki šiol turiu nuoskaudą,kad neturėjau progos atsisveikint su ja... Manau,kad vaikai turėtų dalyvauti laidotuvėse,tik prieš tai žinoma psichologiškai nuteikti tokiam dalykui.Žinau,kad artimieji nenorėjo,jog pergyvenčiau...,bet po to jaučiausi kažkiek kalta,kad nedalyvavau...
as baisiai bijojau vaikysteje numireliu. Atsimenu, buvo gal 7 metai, ir mociute nusitempe i kaimynes sermenis. man buvo isterija. atsimenu, baisu labai buvo tame kambaryje prie veliones sedeti. tai sedejau pasislepus zmonems uz nugaru kad to vaizdo nematyt. o paskui sapnavosi nakti.
Gal pacios laidotuves, kai karstas kapinese uzkasamas, tai gal ir nieko baisaus. Nu bet vestis vaikus ziuret paties numirelio -- nu baisu.
nezinau, gal kai mirsta seimos narys ar artimas giminaitis, pvz. senelis, tai gal vaikas (jei nemazas) ir turetu dalyvaut laidotuvese. Bet kokiu nors ten pazistamu, kazkokiu vaikui mazai zinomu tetu ar kaimynu -- gal ir nereikia.
Gal pacios laidotuves, kai karstas kapinese uzkasamas, tai gal ir nieko baisaus. Nu bet vestis vaikus ziuret paties numirelio -- nu baisu.
nezinau, gal kai mirsta seimos narys ar artimas giminaitis, pvz. senelis, tai gal vaikas (jei nemazas) ir turetu dalyvaut laidotuvese. Bet kokiu nors ten pazistamu, kazkokiu vaikui mazai zinomu tetu ar kaimynu -- gal ir nereikia.
Pirma karta dukrai teko buti laidotuvese kai ji buvo penkeriu. Esame praktikuojantys katalikai, todel i dukros klausimus nebuvo sunku atsakyti, apsiejo be isgasciu, nors pati raudojau neuzsiciaupdama (mire mano mylima mociute), dar ji mane paskui guode, sake, neverk mama, mociute danguje susitiko seneli, jie gi daug metu nesimate... O poto vedziausi i laidotuves dar keleta kartu. Sakykit ka norit, bet laidotuves irgi yra svarbus seimos gyvenimo ivykis, nereikia vaiku nuo to atskirti, tegu suzino kas yra liudesys, gedulas, rimtis, ismoksta elgesio sermenyse, kapinese.
Vakar mirė vyro tėvas Aš savo trimetei dukrytei pasakiau, kad mirė diedukas, kad jo daugiau nematys. Nežinau ar ji dar tai suprato, bet vyrui apie tai pradėjo kalbėti. O jis pasakė, kad gal geriau į laidotuves jos nesivesti. Su savo mažaja buvau nuėjusi į šarvojimo salę, bet ji ten greitai muistytis ir zysti pradėjo. O dabar dar nežinau ar rytoj važiuosi aš į laidotuves nes mažąją maitinu, nėra kam palikti. Galiu aš ir su vežimėliu, bet jei ji pakeliui į kapines valgyt užsinorės. Blogai, kai negali net su vyru tokią sunkią dieną būti.
Aš savo trimetei dukrytei pasakiau, kad mirė diedukas, kad jo daugiau nematys. Nežinau ar ji dar tai suprato, bet vyrui apie tai pradėjo kalbėti. O jis pasakė, kad gal geriau į laidotuves jos nesivesti. Su savo mažaja buvau nuėjusi į šarvojimo salę, bet ji ten greitai muistytis ir zysti pradėjo. O dabar dar nežinau ar rytoj važiuosi aš į laidotuves nes mažąją maitinu, nėra kam palikti. Galiu aš ir su vežimėliu, bet jei ji pakeliui į kapines valgyt užsinorės. Blogai, kai negali net su vyru tokią sunkią dieną būti.
QUOTE(Ledas @ 2006 08 04, 15:46)
Vakar mirė vyro tėvas Aš savo trimetei dukrytei pasakiau, kad mirė diedukas, kad jo daugiau nematys. Nežinau ar ji dar tai suprato, bet vyrui apie tai pradėjo kalbėti. O jis pasakė, kad gal geriau į laidotuves jos nesivesti. Su savo mažaja buvau nuėjusi į šarvojimo salę, bet ji ten greitai muistytis ir zysti pradėjo. O dabar dar nežinau ar rytoj važiuosi aš į laidotuves nes mažąją maitinu, nėra kam palikti. Galiu aš ir su vežimėliu, bet jei ji pakeliui į kapines valgyt užsinorės. Blogai, kai negali net su vyru tokią sunkią dieną būti.
Aš savo trimetei dukrytei pasakiau, kad mirė diedukas, kad jo daugiau nematys. Nežinau ar ji dar tai suprato, bet vyrui apie tai pradėjo kalbėti. O jis pasakė, kad gal geriau į laidotuves jos nesivesti. Su savo mažaja buvau nuėjusi į šarvojimo salę, bet ji ten greitai muistytis ir zysti pradėjo. O dabar dar nežinau ar rytoj važiuosi aš į laidotuves nes mažąją maitinu, nėra kam palikti. Galiu aš ir su vežimėliu, bet jei ji pakeliui į kapines valgyt užsinorės. Blogai, kai negali net su vyru tokią sunkią dieną būti.UZUOJAUTA.ANALOGISKA SITUACIJA TUREJAU PRIES BEVEIK 3 MEN. MAN TAI PIENAS DINGO KAZKAIP MOMENTALIAI,GAL PER DIENA,NUO TU NERVU.NORS JEI AUKSCIAU PERSKAITYSI STENGIAUSI KIEK IMANOMA LABAI NESINERVUOT,BET...MAZE AISKU NIEKUR NEVAZIAVO,BUVO NAMIE SU VYRO MOTINA,VYRESNELIS TIK PIRMA DIENA BUVO NUVAZIAVES,BET I VIDU NELEIDOM,TIK KIEME PAZAIDE SU KITAIS VAIKAIS.I KAPINES IRGI JO NEVEZEM.LAIKYKIS!
