Bulimija & Anoreksija

as negalejau nieko pakeisti 2 metus... valgydavau nuo 13 val iki 21 val praktiskai be tarpu... ir turbut tiek pat laiko vemdavau... nebeliko nei draugiu nei draugu... veidas istines nuo vemimo , gerkles skausmas pastovus visiskas organizmo issibalansavimas ir nerviniai priepoliai... kai db pagalvoju tai apima siaubas... sportuodavau kiekviena ryta nuo 8.30 iki 10.00. negalejau ramei praeiti pro maisto parduotuve... 2011 geguze pradejau dirbti... dirbau grafiku 2 dienas dirbu 3 laisva.. tai 2 dienas kaip ir nepavykdavo labai daug persivalgyti... o tuo labiau apsivalyti... bet 3 iseigines atsigriebdavau... ir tai iki gruodzio 1 dienos gyvenau... savaite iki gruodzio pirmos kaliau sau i galva kad nuo gruodzo pirmos viskas pasikeis ... atsikeldavau su ta mintim ir miegoti eidavau su ja... gruodzio 1 prasidejo tai ko labai senei norejau... mano tikslas nebuvo nevalgyti ir numesti svorio turejau tiksla tik nebevemti... nebuvau nusistaciusi laiko kiek tai turetu trukti... kiek tureciau prasilaikyti . eigoje jau atsirado ribos. po 10 dienu atsirado 30 dienu tikslas po 30 atsitado 60 dienu o po 90 dienu 10 dienu finalas... sendien 104 diena bet jau dienu skaiciuokle pradeta nauja... zinoma sitos neuzmirstu ir neuzmirsiu... dabar nauji tikslai ir nauji troskimai... dar vienas pastebejimas kad niekam nesigyriau kiek dienu ir ka veikiau... skaiciavau sau ir dziaugiausi viena ... vyras nezino ir sendien draugei pasakiau kai suejo 60 dienu... nesidalinu su niekuo dziaugiuosi viskuo viena ir planus rezgu viena... na zodziu db as 100 kartu laimingesne negu buvau pries 100 dienu... negalvoju kad pasveikau negalvoju kad dabar jau ramu... bet pasakiau sau kad daugiau nevemsiu niekada niekada... kaip ir nusprendziau saves daugiau nebeapgaudineti

midnightlady, tas 100 dienu- didziausias zingsnis i laisve, isties, kad esi saunuole! Ir as tik dabar pradedu suprasti, kad as turiu LEISTI sau valgyti, nes esu zmogus kaip ir visi kiti. Valgyti reikia, kad gyvenciau, kad mastyciau, kad butu gera nuotaika. Visada maniau, kad pirma noriu suliekneti, o tuomet jau gydysiuos, dabar nusprendziau gydytis. Daugiau nebedrausiu sau nieko. Savo brangiems zmonems pasakiau kas darosi su manimi, pokalbis su psichologe nueme lyg sunkia nasta nuo peciu. Jauciu, kad tai pirmieji zingsniai.



Kas supranta angliskai, verta pasiziureti:
Ikvepianti pasveikimo istorija!

Va sita mintis visagale,taip niekad ir neateina laikas gydytis

Super gera pasveikimo istorija

vakar issityriau pas echoskopu vidaus organus... mano neismanimas ir visu nesamoniu su savo kunu ir siela darymas privede prie sveikatos problemu... turiu skandzio ir inkstu problemu... ir neturiu imuniteto ligoms... na ka padarysi db jau teks salinti problemas... blin db galvoju kokia as kvaisa kad uzleidau dalykus kurie turetu buti svarbiausi...
Papildyta:
http://www.sveikadie...tu-poveikis/28/

midnightlady, viskas bus gerai, svarbu, kad neuždelsei su gydymusi, pagalvok, blogiau nei buvo juk tikrai nebebus Šaunuolė, kad žengi į priekį!

Cukruota_mania, džiaugiuosi dėl tavęs ir palaikau, kaip reagavo tavo artimieji?

Aš nesulaukiau tokio palaikymo, kokio galbūt tikėjausi, ir, tiesą sakant, net pradėjau abejoti, ar ne per daug sureikšminu savo problemą, gal visiems taip būna, sustresuoji prisivalgai, gal tik ieškau ligų ir t.t., ir pan., kam man tas dienos stacionaras, pavaikščiosiu pas psichologą ir praeis. Nes na nėra pas mane tų vėmimų, ekstremalių badavimų, bet gal jei VSC specialistai siūlo dienos stacionarą, gal vis tik tas mano požiūris į maistą iškreiptas Nežinau. Jau vien tas faktas, kad reikia laikytis 1800-2000 kcal plano svoriui stabilizuoti, kuriuo nesu patenkinta, man sukelia baimę, vėl norisi riboti, kūdintis.
Šiaip ar taip, objektyviai žiūrint, nenormalus tas nutrūkimas nuo grandinės, kai svoris svyruoja 10-čia kg...

Labas, #ta, as manau, kad tu pati atsakei i savo uzduota klausima. O dienos stacionaras tam, kad pakeistum poziuri i save. Juk tas maisto ribojimas yra tik pasekme visos nemeiles sau. Pabandyk pavaikscioti, juk neprarasi nieko O kad poziuris iskreiptas tai yra faktas

MB labai palaiko, net nesitikejau. Pasipasakojau jam viska, ka isgyvenau, dabartine savijauta- kad bijau sustoreti dar labiau, kad rodos zmones snibzdas uz nugaros, kad va koookia stora ir t.t., kad ta nesveikoji mano puse ragina vel kudintis, kad visai jau nukvakau, nes nereikia man jokiu gydymusi, kad cia tik mano paiki issigalvojimai.. MB drasina, praso papasakoti kasdieni meniu, sako, kad jeigu tik noriu i jis gali valgyti pagal VSC planeli
Nors nereikia noreti, kad visi pultu ir klausinetu kaip, kas , kodel..Gal tiesiog ne visi ir ta supratinguma moka parodyti, o galu gale nereikia ir taip susireiksminti, nes juk mes, turincios vs labai ta megstam ir esam siek tiek egoistes, paskendusios tik savo pasauleliuose.


Papildyta:


midnightlady, svarbu, kad atsikvosejai laiku-tas yra svarbiausia.
As po paskutinio karto, kuomet nusikudinau-pradanginau menesines, dabar geriu vaistus ir meldziuosi, kad viskas susitvarkytu

Kazin, tos kurioms B arba P ar nesusiduriate su skausmu kairiajame sone, po sonkauliais, po persivalgymu, nes man paskutinius kartus buvo nezmoniskas skausmas. Matyt kazka prisidirbau su savo nesamonemis.

Pas mane analogiškai. Džiugu dėl TB palaikymo

Man atrodo, kad nueisiu ir pasakys, kad issigalvoju, susireiksminu. Mano svoris svyruoja, keicias, bet ne drastiskai. Kad butu +-10kg, tai nebuvo dar tikrai...

Bet gali būti, jei liga įsisenės. Jau vien tai, kad lankaisi čia, rodo, kad įtari turinti VS. Pasiskaityk tą Ch. Fairburn knygą, jei dar neperskaitei, pasidomėk VS požymiais ir jei kažkas vistik atitiks, eik į VSC, nemanau, kad ten gydytų nesergančius, netrūksta tikrai sergančių, va ir į dienos stacionarą eilėj tenka laukti.
Kaip kitoms merginoms sekasi?

Sveiki, as dar naujoke, bet uzsukau i sia tema sudominta sios problemos sprendimo budu. Mano drauge serga nervine bulimija. Liga, po keliu apsilankymu pas psichologa, diagnozavo jai pati psichologe. Nuolatine paranoja, kad jos svoris per didelis (anaiptol, sveria ir atrodo ji gerai). Gerdavo net ir vidurius paleidziancius vaistus. Ir apskritai - betkokio gabalelio isidejimas i burna sukeldavo mintis, kad priaugs svorio.
Mano manymu, svarbiausia sios ligos isisaknijimo problema - musu paciu saviitaiga. Esame nuostabios, grazios ir nepakartojamos, ir tik mes pacios, gerai apie save galvodamos galime sia liga nugaleti.

Labas rytas,
ATB, dėl saviįtaigos sutinku, bet, deja, ne viskas taip paprasta. Daugeliu atvejų reikia mokytis valgyti normaliai, reikia psichologo/psichoterapeuto patarimų, kaip susidoroti su problemomis, be to, būna ir hormonų sutrikimų, kurių saviįtaiga neišgydysi. Kad ir pvz. ta sutrikusi serotonino funkcija, kuri gali sukelti depresiją ir VS, mano sesuo turi depresiją, o aš neatmetu galimybės, kad dėl to paties pas mane VS. O AD, kurie palaiko didesnį serotonino kiekį, tikrai veikia, nors pasitaiko persivalgymų, bet tikrai ne tokių, tą nenugalimą norą apsiryti akivaizdžiai nuslopina.
Šįryt pasisvėriau ir nusprendžiau nuosekliai laikytis VSC plano, atsisiunčiau mėgstamos trenerės naujausią treniruočių DVD, vakarais pasportuosiu, kai didžiausia tikimybė persivalgyt. Tikiuosi, viskas bus gerai, tik reikia turėti kantrybės ir tikėti savimi

Na, matai, turincios vs apie save galvoja priesingai, nesijaucia nei nuostabios, nei grazios, nei nepakartojamos. Ir juos tuo yra itikejusios, tai yra tokia tiesa, kad yra tik taip ir ne kitaip.




O as kartais galvoju, ar vs kyla is depresijos ar depresija is vs O kaip tau, #ta, sekasi? Ar jauti pagerejima, kaip vaistukus toleruoji, ar nuotaikos geresnes? Plano laikytis pradedi tik dabar?

Atsargiai su sportu, nes skaiciau, kad galima ir taip atkristi. Nebuk sau per griezta

As vsc plano laikausi jau savaite ir galiu pasakyti, pavyksta tikrai ne viskas, bet labai dziaugiuosi, kad valgau 5 kartus dienoje, kas man pries kelias savaites atrode neimanoma. Dar tik mokausi sau leisti ir atleisti. Bet jauciu, kad mastymas pasidare greitesnis, lyg migla nyksta nuo akiu.

Noriu issivaduoti is poziurio 'viskas arba nieko'