Įkraunama...
Įkraunama...

Bulimija & Anoreksija

QUOTE(tta @ 2012 03 07, 12:07)
Sorry, kad išsiplėčiau, bet kažkaip norėjosi išsikalbėti, man ši tema kaip grupinė psichoterapija smile.gif


tta, gerai, kad issipletei, nes jeigu neatsiversim, viskas viduje tik toliau kunkuliuos, kol galiausiai bus nepakeliama. Reikia tuos jausmus isgyventi vel, bet save stebint is suaugusiojo puses. Reikia vel tai patirti, kad galetum suprasti, jog tai ne tavo kalte-kas buvo. Reikia atleisti ir sau ir savo artimiesiems uz tai, kad nemokejo patys savo jausmu reiksti, Ju teva, t. y. musu seneliai matyt taip pat nemokejo savo jausmu deramai jiems parodyti.Tas pyktis, kuri laikome savo viduje tik nuodija gyvenima.

Labai tave suprantu ir sie visi jausmai pazystami man. Manau ir daugeliui kitu. Dabartini mano gyvenima labai itakojo suvarzyta vaikyste. Kartais jauciuosi lyg ta deformuota geisos peda, kuria vaikysteje igrudo i remus, kad ji augtu tik tiek kiek norisi kitam. Bet stengiuosi issivaduoti, reikia pagaliau prisiimti atsakomybe uz savo gyvenima, nes taip ir nugyvensim tik dejuodamos. Sekmes ryt, tta mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(tta @ 2012 03 07, 11:07)
Man galbūt sunku dėl to perfekcionistinio mąstymo, arba juoda, arba balta, arba esu superpupermoteris, arba lūzerė, vidurinio varianto mano smegeninė nenumačiusi.


Perskaiciau ir atpazinau save smile.gif Man lygiai tas pats.
Is tiesu tas laikotarpis, kai normaliai valgiau, man buvo labai geras, nes buvau pati savim patenkinta, jog taip sauniai laikausi, nors per daug del to nesistengiau ir per galva tikrai nesiverciau. Nezinau, kas buvo uzeje, nu bet dzin tas maistas buvo. O dar kai maciau, kad svoris krenta, isvis smagu buvo. Pavalgydavau tuos tris kartus ne itin daug, uzkasdavau ka nors lengvai ir viskas. O dabar jau atkritus atrodo, "ai, vis tiek jau figura sugadinta, ka pakeis dar ta viena sokolado plytele sukista per puse minutes".
Atsakyti
QUOTE(Cukruota_mania @ 2012 03 07, 16:20)
Reikia tuos jausmus isgyventi vel, bet save stebint is suaugusiojo puses.
Reikia atleisti ir sau <...>

Sutinku. Visų pirma reikia išmokti atleisti sau, nes ta saviplaka tokia sekinanti ir tokia į niekur vedanti...
Carlota, reiškia, mes likimo sesės friends.gif Normali reakcija į persivalgymą gi būtų kokia? Kitą dieną natūraliai mažiau valgytum ir daugiau judėtum, nes kūnas būtų apsunkęs. O čia kaip koks alkoholikas po ilgų blaivybės metų taurelę paragavęs doh.gif Kažkada net svarsčiau, jog jei aš saikingai nesveiko maisto valgyt negaliu, reiškia, turiu jį apriboti visai, kad atprasčiau. Va per tą programą ir buvau apribojusi, ir ką, atkrytis. Man atrodo, jog reikia kažkaip pasitikėti savimi, savo kūnu ir savo gebėjimu sustoti pasisotinus, o ne tada, kai suvalgai kažkieno tau suplanuotą maisto kiekį.
Atsakyti
stiprybes merginoms 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo wanile: 08 kovo 2012 - 14:45
O jus savo vyrui, draugei, artimiesiems sakot, kad sergat? Ar verta atsiverti? Ar nebus taip, kkad jautiesi stebima lyg per padidinamaji stikla?
Atsakyti
QUOTE(Cukruota_mania @ 2012 03 08, 21:16)
O jus savo vyrui, draugei, artimiesiems sakot, kad sergat? Ar verta atsiverti? Ar nebus taip, kkad jautiesi stebima lyg per padidinamaji stikla?

Mano zino visi-artimi ir ne,nes per tiek metu ligos nebuvo imanoma ir nuslept tiek laiko...pradzioj slepiau,bet neilgai truko,kad pradejo aisket kad kazkas ne taip.Ar taip buvo geriau ar blogiau nezinau...bet kad labiau stebedavo,tai yra tiesos.Dar ir dabar stebi,ir komentaru klausimu susijusiu su liga sulaukiu palyginus nemazai.Ir pacia klausineja,ir artimuju klausineja...tikrai noreciau kad niekas nezinotu,bet neislaikysi kates maise amzinai ax.gif
Atsakyti
Mane ir anksčiau pvz. vyras pastebėdavo, tarkim, vėl valgant po normalaus valgio, ir atitinkamai pareplikuodavo, ne piktybiškai, tiesiog taip iš vyriškos varpinės, jam tai buvo nesuprantama, yra ir dabar, vakar kalbėjomės apie tai. Man ne tiek svarbu, kad suprastų apie VS nuo...iki..., man svarbu, kad palaikytų, reikia artimam tai išsakyti, nes būtent mane tas užsidarymas ir davedė iki VS. Man taip atrodo.

Matrem, o ar jauti artimųjų ir ne tik palaikymą? Ir koks VS pas tave?
Atsakyti
QUOTE(tta @ 2012 03 09, 12:54)
Mane ir anksčiau pvz. vyras pastebėdavo, tarkim, vėl valgant po normalaus valgio, ir atitinkamai pareplikuodavo, ne piktybiškai, tiesiog taip iš vyriškos varpinės, jam tai buvo nesuprantama, yra ir dabar, vakar kalbėjomės apie tai. Man ne tiek svarbu, kad suprastų apie VS nuo...iki..., man svarbu, kad palaikytų, reikia artimam tai išsakyti, nes būtent mane tas užsidarymas ir davedė iki VS. Man taip atrodo.

Matrem, o ar jauti artimųjų ir ne tik palaikymą? Ir koks VS pas tave?

schmoll.gif jokio palaikymo.Isskyrus vyro smile.gif su artimaisiais dar is pradziu kazka snekedavom,dar tipo kazka bandem aiskintis ir daryt,bet kai viskas uzsitese,"nesugebejau susimt"ju akim ziurint,tai taip viskas ir baigesi.Tiesiog nutilau ir viskas.Visi patenkinti-ramybe ir tiek unsure.gif bulimija.Istorija tokia kad seima nesuprato,pirmas vyras paliko nes serganti buvo per sunku,visi suprato JY ir t.t.ir panasiai...tylet sunku bet man jokios naudos nedave ir visu zinojimas kad sergu
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Matrem*: 09 kovo 2012 - 11:05
QUOTE(tta @ 2012 03 05, 09:30)
lemouriuk, visų pirma nuoširdžiai užjaučiu Tave dėl mamos netekties console.gif Laikykis ir stiprybės Tau. Tačiau, ką padarysi, bet gyvenimas eina toliau, kreipkis nedelsdama į VSC ir neleisk ligai pasiglemžti gražiausių Tavo gyvenimo metų. Tavo mama juk norėtų, kad Tu būtum laiminga... Sėkmės!
Beje, ar turi Ch. Fairburn knygą apie nuolatinį persivalgymą? Ją galima iš neto atsisiųsti.



Ačiū už palinkėjimus. Ne dėl mamos mirties susirgau. Tam buvau pasiruošus nuo mažumės, šiuo atveju aš stipri. Tik sunku nes tėtė užsienį dirba o man mažesnę sesę prižiūrėti reikia ir vidurinės egzai ant nosies... Bet ką aš su savo bedom. Kreipsiuosi po egzaminų manau, nenoriu pamokų praleidinėti. O be to pernai taip pat abiturientė gydėsi VSC tai labai daug apkalbų už jos akių buvo, net mokytojai... Nenoriu to.
Knygos neskaičius, bet būtinai parsisiųsiu, man labai aktualu.

Merginos, o kokios jūsų susirgimo priežastys, jei ne paslaptis? Įdomu, nes pati savosios dar tiksliai neatradau, na žinoma noras sulieknėti, tačiau dar kažkas viduje vis tiek turi būti nutikę. Su mamos mirtimi negaliu sieti nes pradėjau sirgti prieš tai...
Atsakyti
QUOTE(tta @ 2012 03 08, 08:41)
Sutinku. Visų pirma reikia išmokti atleisti sau, nes ta saviplaka tokia sekinanti ir tokia į niekur vedanti...
Carlota, reiškia, mes likimo sesės friends.gif Normali reakcija į persivalgymą gi būtų kokia? Kitą dieną natūraliai mažiau valgytum ir daugiau judėtum, nes kūnas būtų apsunkęs. O čia kaip koks alkoholikas po ilgų blaivybės metų taurelę paragavęs doh.gif Kažkada net svarsčiau, jog jei aš saikingai nesveiko maisto valgyt negaliu, reiškia, turiu jį apriboti visai, kad atprasčiau. Va per tą programą ir buvau apribojusi, ir ką, atkrytis. Man atrodo, jog reikia kažkaip pasitikėti savimi, savo kūnu ir savo gebėjimu sustoti pasisotinus, o ne tada, kai suvalgai kažkieno tau suplanuotą maisto kiekį.


Vat butent... Kazkuri laika, na, pora dienu, dar pavyksta laikytis, maziau valgyt, normaliais, zmogiskais kiekiais, primazint tu saldumynu ir siaip angliavandeniu, kuriu mano racione zenkliai per daug, bet paskui turiu atsiimt su kaupu. O kai atsiimu, tai nebezinau, kur galas. Jauciu, kad jau pavalgius, bet davai dar doh.gif


O susirgimo priezastis... na, visu pirma, net nesu tikra, ar sergu. Kazkoki valgymo sutrikima faktas, kad turiu, labiau linkstu, manau, i bulimija, nors ir badavimo periodu yra pasitaike... ir tos priezasties tai nezinau. Siaip apskritai neturiu pasitikejimo savim, visur ieskau tobulumo. Pries metus pradejau dometis mada, ziurineti visokius madu blogus, o ten tik plonos panos. Tada pastebejau, kad nesu tokia jau tobula, neturiu tokios grazios figuros, tai pradejau ta mityba ziurinet. Bet isties nezinau, ar vien tik sitas turejo itakos. Ir dar karta sakau - nezinau, kiek ta mano liga, jei ji yra, toli pazengus.
Atsakyti
as vyrui pasakiau gal po daugiau nei metu ligos... tiksliau uzsiminiau kad esu visiskai paluzusi ir nezinau uz ko kabintis. jis tai suprato kaip depresine busena... norejo padeti bet nemokejo... tik as viena nepamirsau ne minutes kad sergu. visi kiti kas zinojo tai pamirsdavo o as ir nesistengdavau priminti... tiesiog kai budavo labai blogai pratrukdavau ir vyras stebedavosi kad men ne kiek negeriau... pasidomedavo kartais kaip jauciuosi... db pastebiu kad jis lb idemei stebi laidas apie valgyo sutrikimus pasekmes ir visa kita kiek pastebejau ir apsisviete jis kas ta yra ... bet tam reikejo beveik 3 metu... tiesa nevemiau jau daugiau kaip 100 dienu. bet jis apie tai nieko nezino . nenoriu nieko jam sakyti nes dar niekas neaisku... kai jau busiu pati tikra ir rami kad sansu sugryzti labai nedaug tada pasidziaugsime visi kartu... o kolkas dziaugiuosi savo mazyciais pasiekimais viena... nors ir noriu sukusti ir negaliu kartais susilaikyti nesuvalgius viso sokolado iskarto... bet jauciuosi geriau ir zinau kad ateis tas laikas kai viskas bus jau praeityje ...
Atsakyti
QUOTE(lemouriukas @ 2012 03 10, 00:32)
1. Knygos neskaičius, bet būtinai parsisiųsiu, man labai aktualu.
2. Merginos, o kokios jūsų susirgimo priežastys, jei ne paslaptis?

1. Linkas pirmam šios temos puslapy.
2. Įvairios, bet greičiausiai įtakos turėjo perdėta tėvų kontrolė mano gyvenimo atžvilgiu, tai pradėjau kontroliuoti tą, ką galėjau, svorį. Ir susidėjo įvairiausios įtampos ir stresai per pastaruosius metus, nes būtent dabar kažkaip pastebėjau, jog mano požiūris į maistą sutrikęs, reiškia, VS kaip ir "bangom" pas mane.
QUOTE(Carlota @ 2012 03 10, 18:56)
Kazkoki valgymo sutrikima faktas, kad turiu, labiau linkstu, manau, i bulimija, nors ir badavimo periodu yra pasitaike...

Tai jei persivalgymo priepuolius keičia badavimo periodai ar griežta dieta, pilnai gali būti bulimija. O nenori pasikonsultuoti VSC? Užkirstum kelią ligai, kol ji dar neįsibėgėjo.
QUOTE(midnightlady @ 2012 03 11, 10:45)
tiesa nevemiau jau daugiau kaip 100 dienu.

Šaunuolė! Papasakok plačiau apie savo istoriją, kaip kovoji su VS. Sorry, kad klausinėju, bet aš čia naujokė, norisi žinoti kitų merginų istorijas.
Atsakyti