QUOTE(Piene123 @ 2006 06 12, 23:40)
As dirbu per dvi istaigas, tai kol kas pinigu uztenka kaip tik, taciau nuo rudens is vienos vietos iseinu ir pajamu neteksiu

Paskola reik moket, mokesciu nemazai, isikurt namu iki galo nepavyksta ir t.t. Pastebejau, kad darausi nervinga, pergyvenu del ateities, nenoredama bambu ir grauziu vyruka, kad jis nieko nedaro kad pajamos butu bendroj sumoj nepakitusios... Jis jau 2 metus dirba uz 1000 lt, o dirba tikrai labai gerai ir daug, juo gali darbdavys pasitiket. Taciau nesileidzia su manim i kalbas ir neina prasyt, kad keltu alga. Sako, kad ji dar mokslo nebaigusi (studijuoja priespaskutiniam kurse) gali visai ismest jei ko reikalaus, tai yra kaip yra ir bijo prasyt. Taciau pergyvena del to ka as sakau. Kito darbo irgi nenori. Visus pinigus isleidzia sportinei masinai, benzui, telefonui, pietavimui mieste ir savom smutkem, kartais man koki daikteli nuperka ar suorganizuoja. Nesusitaupo nieko ir gale menesio sedi basas. As moku paskola ir buto mokescius, bet masinos neturiu, tai nepravazineju brangiai, baruose nepietauju. Tai va, neisivaizduoju kaip rudeni, ziema gyvent teks, jei taip ir toliau niekas nastos nepades tempt. Mastau, negi antro darbo man ieskotis teks

Pavydziu ambicingu ir tiksla uzsibrezusiu vyru...
Gal ir nerimta mano problema is salies atrodo, bet labai kankina psichologiskai, kad turesiu verztis dirza, ir galvot kaip suktis, nes neisitikinus kad kas pades pinigais. Baisu, kad nereiktu i skolas list. Dar taip neatsitiko, bet labai bijau ateities. Vis tikiuosi, kad vyrukas, tokiai situacijai istikus, susimastys ir isdris kokiais nors budais pasididint pajamas...
Liudna aišku

Bet manau, kad tai nėra padėtis be išeities...Tavo juk vyrukas ne tik kad uždirba mažai ir jam to užtenka, bet jis ir leidžia tuos pinigus tik SAU

Tame pats ir blogumas. Nemanau,kad kai jis net uždirbs daugiau, padengs nors kažkiek Jūsų išlaidas. Turbūt jisai dar neišsilakstęs
Tai va, dėl tos išeities- pasidairyk kito vyruko

(neįžuliai, bet pasidairyk)...Jei problema kankina psichologiškai, anksčiau ar vėliau pratrūksi...
Papildyta:
QUOTE(Muse @ 2006 06 12, 15:36)
As buciau linkusi geriau pradeti nuo maziau ir palaipsniui igyti verte, uz kuria tave darbdaviai pirktu, o ne rodyti isdiduma kur to nereikia daryti.
O aš manau geriausia yra pradėti nuo NORMALAUS atlyginimo (ne mažo)
(nors, prisipažinsiu, ir pati pradėjau nuo mažo, bet kad tuo metu niekas nepaprotino manęs

)
Ir išdidumas irgi reikalingas- nebusi išdidi, išdidūs bus darbdaviai

Kuo save geriau vertinsi, tuo geresnį atlyginimą pasiūlys darbdavys poklabyje.Todėl šiek tiek "pasikėlimo" tokiose situacijose dar niekam nepatrukdė.
(nors ir pati anksčiau galvojau, kad tai darbdavys renkasi, o ne aš juos)
Ir dėl to "palaipsniui" tai čia irgi labai didelis klausimas-tai labai priklauso nuo pačio darbo. Kai kada sutinku, kad palaipsniu- tai gerai (pvz juristai, auditoriai), bet kai kada yra rizika "užsisėdėti" vienoj vietoj už mažą atlyginimą kai jau nėra ko sedėti toje vietoje