O man saremiu skausma lengviau istverti padejo nugaros masazavimas ir sedejimas ant kamuolio
[quote=labailabai,2008 12 02, 00:45]
su kvepavimu (ismoke broliene telefonu) dukrele gime be jokiuteliu nuskausminamuju.
Gal papasokosite ir mums kaip taisyklingai kvepuoti....
Aciu labai labai
su kvepavimu (ismoke broliene telefonu) dukrele gime be jokiuteliu nuskausminamuju.
Gal papasokosite ir mums kaip taisyklingai kvepuoti....

Aciu labai labai

QUOTE(oxxik @ 2008 12 06, 22:15)
Man irgi kvepavimas buvo issigelbejimas. Su juo ir pagimdziau. O per joga taip ismoke: iskvept per dvigubai ilgesbni laika, nei ikvept. PVZ, ikvepiat skaiciuodami iki keturiu, tai iskvept reikia skaiciuojant iki astuioniu. Kuo ilgiau - tuo geriau. Iskvepiant stenkites isstumt skausma. Sunku man paaiskint kaip, bet man tai puikiai pavyko, nors per pamokeles irgi neisivaizdavau kaip tai padaryti.

Sveikos mamytės! Savo gimdymui ruošiausi visaip. Ne tik rūbelius lyginau ar lovelei užvalkaliukus pirkau. Pasisekė gauti perskaityt Frederick Leboyer knygą Birth without violence (Gimimas be prievartos). Užhipnotizavo mane šita idėja, visas požiūris i kūdikio jausmus. Pradėjau pati svajoti apie tokį savo kūdikio gimimą. Visgi turiu pripažinti, kad atėjus rimtiems sąrėmiams, aš, nors ir spėjau pagalvot, kaip norėčiau, kad viskas būtų, bet kažko neišdrįsau garsiai pasakyt. Viena laimė, kad man pakliuvo super akušerė. Ir kaip ji be žodžių suprato, ką aš mąstau? Nenoriu nieko, nei vienos įžeisti, noriu pabendrauti, pasidalyti žiniom su tom, kuriom baisūs tokie youtube video, kur prieš kelias sekundes užgimęs kūdikėlis padėtas ant stalo klykia tarsi už visą savo gyvenimą kol akušerė jį šluosto, pati su guminėm pirštinėm, o mama pakėlusi galvą visa laiminga žiūri i vaikeli ir džiaugiasi, jog šis taip klykia, jog atrodo, kad jam ką tik nutiko kažkas ypač baisaus. Norėčiau pabendraut su Leboyerio fanem, ar šiaip tom, kurios prijaučia šiai idėjai, ar nori sužinoti daugiau. O gal kuri taipogi gimdėte kiek įmanoma be prievartos ir bandysit tai daryti dar kartą?
Knygą paskolinau vienai nėštukei, taigi, pacituoti negaliu, bet radau nuorodą. Daugiau paskaitysit CIA. O čia tos eilutės, kurios privertė mane i gimdymą žiūrėti kitaip:
2
O gal riksmas reiškia kančią?
O gal gimimas mažyliui suteikia tiek skausmo, kiek gimdymas motinai?
Jeigu ir taip. Kam tai rūpi?
Kaip jis gali liūdėti? Jis tik rėkia, jis klykia. Apskritai jis - daiktas.
3
Ką tik gimė mažoji būtybė.
Tėvas ir motina susižavėję apžiūrinėja ją.
Ir jaunas akušeris džiaugiasi kartu.
Visi švyti iš pasitenkinimo.
Visi, išskyrus vaikelį.
Vaikelis, koks vaikelis?
Tai begalinio liūdesio kaukė, rankos pakeltos prie galvos... Taip atrodo mirtinai sužeistas karys, kuris po akimirkos parkris ant žemės.
Argi tai gimimas? Tai žudymas!
Ir šitokios kančios akivaizdoje - susižavėję tėvai!
Neįtikėtina!
Taip, tai neįtikėtina.
Bet taip yra.
4
Naujagimis aklas, jis negirdi ir nejaučia. Jis dar neturi sąmonės. Ir ko jūs norite, kad tokiame amžiuje... Taip sakyti šioms atidžiai žvelgiančioms ir klausiančioms akims tiesiog juokinga. Ir gėda!
/..... Atgyja, atsigniaužia ir vėl susigniaužia vienas delniukas. Pamažu jis iškyla iš vandens. Ranka tiesiasi į viršų. Delnas glosto dangų, čiupinėja erdvę, vėl nugrimzta. Ir kita rankutė išnyra iš vandens, pakyla ir vėl grimzta į vandenį. (...)
Kojos iš pradžių suriestos ir drovios, nedrįstančios tyrinėti naujojo pasaulio, staiga atgyja. Išsitiesia viena kojytė, po to kita, kuri paliečia vonios kraštą, ir visas mažylio kūnelis ima plaukti į priekį. Vaikutis pajuto malonumą (ir tai tas, kuris neturi jausmų? - Th.) nuo prisilietimo.
Jis žaidžia!
Tiktai dešimt minučių praėjo nuo jo gimimo! (...)....../
Knygą paskolinau vienai nėštukei, taigi, pacituoti negaliu, bet radau nuorodą. Daugiau paskaitysit CIA. O čia tos eilutės, kurios privertė mane i gimdymą žiūrėti kitaip:
2
O gal riksmas reiškia kančią?
O gal gimimas mažyliui suteikia tiek skausmo, kiek gimdymas motinai?
Jeigu ir taip. Kam tai rūpi?
Kaip jis gali liūdėti? Jis tik rėkia, jis klykia. Apskritai jis - daiktas.
3
Ką tik gimė mažoji būtybė.
Tėvas ir motina susižavėję apžiūrinėja ją.
Ir jaunas akušeris džiaugiasi kartu.
Visi švyti iš pasitenkinimo.
Visi, išskyrus vaikelį.
Vaikelis, koks vaikelis?
Tai begalinio liūdesio kaukė, rankos pakeltos prie galvos... Taip atrodo mirtinai sužeistas karys, kuris po akimirkos parkris ant žemės.
Argi tai gimimas? Tai žudymas!
Ir šitokios kančios akivaizdoje - susižavėję tėvai!
Neįtikėtina!
Taip, tai neįtikėtina.
Bet taip yra.
4
Naujagimis aklas, jis negirdi ir nejaučia. Jis dar neturi sąmonės. Ir ko jūs norite, kad tokiame amžiuje... Taip sakyti šioms atidžiai žvelgiančioms ir klausiančioms akims tiesiog juokinga. Ir gėda!
/..... Atgyja, atsigniaužia ir vėl susigniaužia vienas delniukas. Pamažu jis iškyla iš vandens. Ranka tiesiasi į viršų. Delnas glosto dangų, čiupinėja erdvę, vėl nugrimzta. Ir kita rankutė išnyra iš vandens, pakyla ir vėl grimzta į vandenį. (...)
Kojos iš pradžių suriestos ir drovios, nedrįstančios tyrinėti naujojo pasaulio, staiga atgyja. Išsitiesia viena kojytė, po to kita, kuri paliečia vonios kraštą, ir visas mažylio kūnelis ima plaukti į priekį. Vaikutis pajuto malonumą (ir tai tas, kuris neturi jausmų? - Th.) nuo prisilietimo.
Jis žaidžia!
Tiktai dešimt minučių praėjo nuo jo gimimo! (...)....../
tai gi, kaip verta papildyti gimdymo planą, norint savo kūdikiui švelnesnio gimimo?
QUOTE(biti atskrend @ 2009 01 24, 13:36)
Sveikos mamytės! Savo gimdymui ruošiausi visaip. Ne tik rūbelius lyginau ar lovelei užvalkaliukus pirkau. Pasisekė gauti perskaityt Frederick Leboyer knygą Birth without violence (Gimimas be prievartos). Užhipnotizavo mane šita idėja, visas požiūris i kūdikio jausmus. Pradėjau pati svajoti apie tokį savo kūdikio gimimą. Visgi turiu pripažinti, kad atėjus rimtiems sąrėmiams, aš, nors ir spėjau pagalvot, kaip norėčiau, kad viskas būtų, bet kažko neišdrįsau garsiai pasakyt. Viena laimė, kad man pakliuvo super akušerė. Ir kaip ji be žodžių suprato, ką aš mąstau? Nenoriu nieko, nei vienos įžeisti, noriu pabendrauti, pasidalyti žiniom su tom, kuriom baisūs tokie youtube video, kur prieš kelias sekundes užgimęs kūdikėlis padėtas ant stalo klykia tarsi už visą savo gyvenimą kol akušerė jį šluosto, pati su guminėm pirštinėm, o mama pakėlusi galvą visa laiminga žiūri i vaikeli ir džiaugiasi, jog šis taip klykia, jog atrodo, kad jam ką tik nutiko kažkas ypač baisaus. Norėčiau pabendraut su Leboyerio fanem, ar šiaip tom, kurios prijaučia šiai idėjai, ar nori sužinoti daugiau. O gal kuri taipogi gimdėte kiek įmanoma be prievartos ir bandysit tai daryti dar kartą?
Knygą paskolinau vienai nėštukei, taigi, pacituoti negaliu, bet radau nuorodą. Daugiau paskaitysit CIA. O čia tos eilutės, kurios privertė mane i gimdymą žiūrėti kitaip:
2
O gal riksmas reiškia kančią?
O gal gimimas mažyliui suteikia tiek skausmo, kiek gimdymas motinai?
Jeigu ir taip. Kam tai rūpi?
Kaip jis gali liūdėti? Jis tik rėkia, jis klykia. Apskritai jis - daiktas.
3
Ką tik gimė mažoji būtybė.
Tėvas ir motina susižavėję apžiūrinėja ją.
Ir jaunas akušeris džiaugiasi kartu.
Visi švyti iš pasitenkinimo.
Visi, išskyrus vaikelį.
Vaikelis, koks vaikelis?
Tai begalinio liūdesio kaukė, rankos pakeltos prie galvos... Taip atrodo mirtinai sužeistas karys, kuris po akimirkos parkris ant žemės.
Argi tai gimimas? Tai žudymas!
Ir šitokios kančios akivaizdoje - susižavėję tėvai!
Neįtikėtina!
Taip, tai neįtikėtina.
Bet taip yra.
4
Naujagimis aklas, jis negirdi ir nejaučia. Jis dar neturi sąmonės. Ir ko jūs norite, kad tokiame amžiuje... Taip sakyti šioms atidžiai žvelgiančioms ir klausiančioms akims tiesiog juokinga. Ir gėda!
/..... Atgyja, atsigniaužia ir vėl susigniaužia vienas delniukas. Pamažu jis iškyla iš vandens. Ranka tiesiasi į viršų. Delnas glosto dangų, čiupinėja erdvę, vėl nugrimzta. Ir kita rankutė išnyra iš vandens, pakyla ir vėl grimzta į vandenį. (...)
Kojos iš pradžių suriestos ir drovios, nedrįstančios tyrinėti naujojo pasaulio, staiga atgyja. Išsitiesia viena kojytė, po to kita, kuri paliečia vonios kraštą, ir visas mažylio kūnelis ima plaukti į priekį. Vaikutis pajuto malonumą (ir tai tas, kuris neturi jausmų? - Th.) nuo prisilietimo.
Jis žaidžia!
Tiktai dešimt minučių praėjo nuo jo gimimo! (...)....../
Knygą paskolinau vienai nėštukei, taigi, pacituoti negaliu, bet radau nuorodą. Daugiau paskaitysit CIA. O čia tos eilutės, kurios privertė mane i gimdymą žiūrėti kitaip:
2
O gal riksmas reiškia kančią?
O gal gimimas mažyliui suteikia tiek skausmo, kiek gimdymas motinai?
Jeigu ir taip. Kam tai rūpi?
Kaip jis gali liūdėti? Jis tik rėkia, jis klykia. Apskritai jis - daiktas.
3
Ką tik gimė mažoji būtybė.
Tėvas ir motina susižavėję apžiūrinėja ją.
Ir jaunas akušeris džiaugiasi kartu.
Visi švyti iš pasitenkinimo.
Visi, išskyrus vaikelį.
Vaikelis, koks vaikelis?
Tai begalinio liūdesio kaukė, rankos pakeltos prie galvos... Taip atrodo mirtinai sužeistas karys, kuris po akimirkos parkris ant žemės.
Argi tai gimimas? Tai žudymas!
Ir šitokios kančios akivaizdoje - susižavėję tėvai!
Neįtikėtina!
Taip, tai neįtikėtina.
Bet taip yra.
4
Naujagimis aklas, jis negirdi ir nejaučia. Jis dar neturi sąmonės. Ir ko jūs norite, kad tokiame amžiuje... Taip sakyti šioms atidžiai žvelgiančioms ir klausiančioms akims tiesiog juokinga. Ir gėda!
/..... Atgyja, atsigniaužia ir vėl susigniaužia vienas delniukas. Pamažu jis iškyla iš vandens. Ranka tiesiasi į viršų. Delnas glosto dangų, čiupinėja erdvę, vėl nugrimzta. Ir kita rankutė išnyra iš vandens, pakyla ir vėl grimzta į vandenį. (...)
Kojos iš pradžių suriestos ir drovios, nedrįstančios tyrinėti naujojo pasaulio, staiga atgyja. Išsitiesia viena kojytė, po to kita, kuri paliečia vonios kraštą, ir visas mažylio kūnelis ima plaukti į priekį. Vaikutis pajuto malonumą (ir tai tas, kuris neturi jausmų? - Th.) nuo prisilietimo.
Jis žaidžia!
Tiktai dešimt minučių praėjo nuo jo gimimo! (...)....../
na tu tikriausiai ne daug turi žinių apie gimdymą, gimstančio kūdikio psichologiją , kad cituoji tą vieną knygą, kuri medicininiu požiūriu yra ne visai pasiteisinanti. Yra daugybė būdų gimti kūdikėliui ligoninėje, medikų priežiūroje ir jam visiškai nepakenkti .Atmink, kad žmogus yra sausumos gyventojas, ne delfinas, ir yra daug saugesnių būdų kūdikiui gimti sausumoje o ne vandenyje. Svarbiausiai yra saugi ir teigiamai nusiteikusi aplinka, gerai gimimui pasiruošusi motina( nes motina gimsta iš naujo su kiekvienu savo kūdikiu). Ką mes kalbam apie natūralumą, jei atsiradus pirmam sąrėmiui iš karto siūlomas epidurinis nuskausminimas, kai būsimoji mamytė iš karto rėkia-OPERUOKIT, AŠ DAUGIAU NEKENTĖSIU. Reikia gimimui ruoštis,-ne tada kai jau esi nėščia, o tada kai tu svajoji turėti kūdikį, kai jo tau ima reikėti kaip oro, kaip geriamo vandens, kai tavęs jis neapleidžia tavo sapnuose, kai jauti, kad štai dabar yra ta pradžia ir dabar tas mano pradėtas vaikelis bus tas mažas žmogutis, kuris pakeis pasulį, ir tu jau subrendai tapti MOTINA. Tai ir viskas

ištraukoje nieko nėra nei apie naminius gimdymus, nei apie gimdymus į vandėnį

QUOTE(Natuke @ 2009 01 24, 17:08)
tai gi, kaip verta papildyti gimdymo planą, norint savo kūdikiui švelnesnio gimimo?
As gimdymo plano taip ir nepasirasiau




QUOTE(augmina @ 2009 01 24, 17:13)
na tu tikriausiai ne daug turi žinių apie gimdymą, gimstančio kūdikio psichologiją , kad cituoji tą vieną knygą, kuri medicininiu požiūriu yra ne visai pasiteisinanti. Yra daugybė būdų gimti kūdikėliui ligoninėje, medikų priežiūroje ir jam visiškai nepakenkti .Atmink, kad žmogus yra sausumos gyventojas, ne delfinas, ir yra daug saugesnių būdų kūdikiui gimti sausumoje o ne vandenyje.
Na taip, as dar tik viena vaikuti pagimdziau, dar tikrai truksta tu ziniu. Tik dalykas tas, kad as savo gimdymu likau be galo patenkinta, nieko nieko nenoreciau daryti kitaip. pakolkas... apie vandeny gimdyma as nesneku, ar butent tik namie. as sneku apie streso kudikiui sumazinima kiek imanoma. kad jis negimtu i rysku, rekianti pasauli, kur ji kazkas ima saltom rankom, valo sluosto, neduok dieve dar iskelia uz koju, kad suverktu.. kur nera jam pazistamo mamos sirdies plakimo. Apie tai as sneku. O kokiu dar knygu rekomenduotum? Viena sauni mamyte man patare pasidometi Inos May Gaskin knygomis, bet dar neskaiciau

gimdžiau prieš 5 metus. atsiminimai apie gimdyma baisūs
na skausmas ir ir visi kiti nepatogumai nublanko.... bet laaaaaaaaaaaaabai įstrigo, kai pasakė, kad 10 val išgimdo mae, o 11 val kita laukia..... na dozė skatinamųjų, skausmas baisus... išgimdė, bet br............ nenorėčiau pakartoti. gimdžiau VGM. pas Razumą. nekartosiu


QUOTE(biti atskrend @ 2009 01 24, 22:03)
Zilvine, liudna del tokios patirties
as mazai zn apie tai, ar gyd Lietuvoj atsizvelgtu i gimdymo plana, mamytes pageidavimus kiek leidzia situacija?
gal antra planuojat? 



na neturėjau plano... kažkaip info prisiskaičius buvau, tai tikėjausi geriau, nei buvo...
anrto.. niu ne
