Natūralus nuskausminimas gimdymo metu

#157
Žilvinė, mano pirmas gimdymas toks pat buvo fear.gif o kaip vaikelis, ar leido palaikyti iš karto po gimimo? Nes kiek nereikėjo iškentėt, tas momentas, kai gavau sūnelį, labiausiai įstrigo, iki šiol (praėjo 9metai) atsimenu tą jausmą, jo dideles akys...
biti atskrend
Mano paskutinis gimdymas buvo taip pat vertikalus, kūdikis buvo iš karto padėtas man ant krutinės, aš ją laikiau visą laiką kol gimė placentą, manę sutvarkė ir dar valandą kol ilsėjausi. Atidaviau pasverti ir aprengti tik po 2 val. Bet aš buvau iš anksto susitarus su gydytoja, kuri yra būtent tokio gimimo šalininkė. Mažoji buvo tokia... rami.... wub.gif
user posted image
va čia
pirmą valandą po gimimo - dar neaprengta ir nepasverta mergytė biggrin.gif
Atsakyti
#158
Kai laukiausi pirmo vaikelio skaiciau sita knyga (gimimas be prievartos), net verkiau skaitydama. Jau praejo 3 metai, tai nelabai atsimenu sita knyga, tik istrigo momentas apie pulsuojancios virksteles kirpima (knygoje parasyta, kad labai vaikeliui daug zalos padaro). Prasiau gydytojos nekirpti pulsuojancios, bet ji jau po keliu minuciu pasake, kad nebepulsuoja g.gif Idomu, ar kas nors dar turejo toki pageidavima per gimdyma ir ar atsizvelge gydytojai? Kada nukirpo virkstele?
Atsakyti
#159
as tik siandien parsinesiau sita knyga is bibliotekos, bus idomu apskaitinet... tiesiog norisi perskaityt, suzinot kuo daugiau ta tema, nes gimdymas dar laukia pavasari... wub.gif

o del gimdymo plano as vis suku galva, daugelis merginu jau mane 'nusodino' kad niekas i mano plana neatsizvelgs, tuo labiau jeigu vaziuosiu gimdyt su niekuo nesitarus, mat nesinori kazkam pinigeliu moket... del to skaudu siek tiek, nes noretusi kuo geresniu emociju, kuo priimtinesnes gimdymo aplinkos ir pan. unsure.gif
Atsakyti
#160
QUOTE(bim-bam @ 2009 01 26, 17:15)
as tik siandien parsinesiau sita knyga is bibliotekos, bus idomu apskaitinet... tiesiog norisi perskaityt, suzinot kuo daugiau ta tema, nes gimdymas dar laukia pavasari...  wub.gif

o del gimdymo plano as vis suku galva, daugelis merginu jau mane 'nusodino' kad niekas i mano plana neatsizvelgs, tuo labiau jeigu vaziuosiu gimdyt su niekuo nesitarus, mat nesinori kazkam pinigeliu moket... del to skaudu siek tiek, nes noretusi kuo geresniu emociju, kuo priimtinesnes gimdymo aplinkos ir pan.  unsure.gif


o as abu vaikus gimdziau nesusitarius ir pinigu nemokejau. Bet negaliu pasakyti, kad mano pageidavimai visai gydytojai nerupejo blush2.gif Ir abu gimdymai buvo super , beveik, kaip pagal knyga smile.gif Manau, jeigu nusiteiksi gerai, tai ir bus viskas gerai, labai daug nuo taves priklauso.
Atsakyti
#161
Prieš antrą gimdymą ir man kaip tyčia pateko daug knygų apie švelnų gimdymą. Taip liūdna buvo skaityti, nes pirmo gimdymo metu ir skatino panašu, kad be reikalo ir ant krūtinės nepadėjo mažiuko...ir savijauta po gimdymo buvo kraupi, kirpta, plyšus ir kažkokia nelaiminga... Ačiū Natukei, kad nukreipė mane tinkamu adresu mirksiukas.gif Viskas buvo tiesiog taip, kaip turėjo būti: jokio streso, viskas tyliai ramiai gražiai. Visą gimdymo laiką buvau su savo vyru, o gimdžiau ant kėdutės atsirėmus į jį 4u.gif Gimdykloje nebuvo ryškios šviesos, tik gimęs mažiukas iš kart buvo mano glėbyje, akušerė net įtikino mano vyrą nukirpti virkštelę, kai ši nebepulsavo, o po kiek laiko pati pagimdžiau ir placentą. Apie dvi valandas mažiukas buvo ant mano krūtinės, pavalgė pirmą kartą wub.gif ir tik po to buvo sveriamas ir t.t. Mudviem su vyru atrodo, kad geriau ir nebūna. Ir pačios savijauta po gimdymo kitokia, laisvai sėdžiu (niekaip negaliu patikėt, bet apsiėjau be plyšimų), vaikštau... bet svarbiausia, daug ramiau širdelėj kažkaip, mano vyras sako, kad jam atrodau daug kantresnė ir švelnesnė biggrin.gif Esu labai dėkinga gydytojai Bangai ir tuo metu dirbusiai akušerei. Auksinių širdelių ir rankų žmonės wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Puccha: 26 sausio 2009 - 18:36
#162
Puccha, dideliausi sveikinimai 4u.gif
Atsakyti
#163
QUOTE(Puccha @ 2009 01 26, 19:32)
Prieš antrą gimdymą ir man kaip tyčia pateko daug knygų apie švelnų gimdymą. Taip liūdna buvo skaityti, nes pirmo gimdymo metu ir skatino panašu, kad be reikalo ir ant krūtinės nepadėjo mažiuko...ir savijauta po gimdymo buvo kraupi, kirpta, plyšus ir kažkokia nelaiminga... Ačiū Natukei, kad nukreipė mane tinkamu adresu  mirksiukas.gif Viskas buvo tiesiog taip, kaip turėjo būti: jokio streso, viskas tyliai ramiai gražiai. Visą gimdymo laiką buvau su savo vyru, o gimdžiau ant kėdutės atsirėmus į jį  4u.gif Gimdykloje nebuvo ryškios šviesos, tik gimęs mažiukas iš kart buvo mano glėbyje, akušerė net įtikino mano vyrą nukirpti virkštelę, kai ši nebepulsavo, o po kiek laiko pati pagimdžiau ir placentą. Apie dvi valandas mažiukas buvo ant mano krūtinės, pavalgė pirmą kartą wub.gif ir tik po to buvo sveriamas ir t.t. Mudviem su vyru atrodo, kad geriau ir nebūna. Ir pačios savijauta po gimdymo kitokia, laisvai sėdžiu (niekaip negaliu patikėt, bet apsiėjau be plyšimų), vaikštau... bet svarbiausia, daug ramiau širdelėj kažkaip, mano vyras sako, kad jam atrodau daug kantresnė ir švelnesnė biggrin.gif Esu labai dėkinga gydytojai Bangai ir tuo metu dirbusiai akušerei. Auksinių širdelių ir rankų žmonės  wub.gif

reiškia stebuklas įvyko wub.gif wub.gif
gaudyk daug balionų 4u.gif 4u.gif 4u.gif
dėl savijautos pritariu, man buvo lygiai taip pat - po gimdymo jokios "postresinės" būsenos, ramybe, kažkaip akyse pašvesėjo, sakyčiau blush2.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(Jelena.R @ 2009 01 26, 15:22)
o as abu vaikus gimdziau nesusitarius ir pinigu nemokejau. Bet negaliu pasakyti, kad mano pageidavimai visai gydytojai nerupejo  blush2.gif  Ir abu gimdymai buvo super , beveik, kaip pagal knyga  smile.gif  Manau, jeigu nusiteiksi gerai, tai ir bus viskas gerai, labai daug nuo taves priklauso.


as irgi manau, kad vidinis nusiteikimas daug ka reiskia, tad kol kas esu nusiteikus optimistiskai ir tikiu, kad viskas bus gerai, bent jau is dalies taip kaip noreciau ax.gif

QUOTE(Puccha @ 2009 01 26, 17:32)
Prieš antrą gimdymą ir man kaip tyčia pateko daug knygų apie švelnų gimdymą. Taip liūdna buvo skaityti, nes pirmo gimdymo metu ir skatino panašu, kad be reikalo ir ant krūtinės nepadėjo mažiuko...ir savijauta po gimdymo buvo kraupi, kirpta, plyšus ir kažkokia nelaiminga... Ačiū Natukei, kad nukreipė mane tinkamu adresu  mirksiukas.gif Viskas buvo tiesiog taip, kaip turėjo būti: jokio streso, viskas tyliai ramiai gražiai. Visą gimdymo laiką buvau su savo vyru, o gimdžiau ant kėdutės atsirėmus į jį  4u.gif Gimdykloje nebuvo ryškios šviesos, tik gimęs mažiukas iš kart buvo mano glėbyje, akušerė net įtikino mano vyrą nukirpti virkštelę, kai ši nebepulsavo, o po kiek laiko pati pagimdžiau ir placentą. Apie dvi valandas mažiukas buvo ant mano krūtinės, pavalgė pirmą kartą wub.gif ir tik po to buvo sveriamas ir t.t. Mudviem su vyru atrodo, kad geriau ir nebūna. Ir pačios savijauta po gimdymo kitokia, laisvai sėdžiu (niekaip negaliu patikėt, bet apsiėjau be plyšimų), vaikštau... bet svarbiausia, daug ramiau širdelėj kažkaip, mano vyras sako, kad jam atrodau daug kantresnė ir švelnesnė biggrin.gif Esu labai dėkinga gydytojai Bangai ir tuo metu dirbusiai akušerei. Auksinių širdelių ir rankų žmonės  wub.gif



kaip puiku, tokia grazi patirtis 4u.gif o apie gydytoja Banga ir as esu girdejus nemazai geru atsiliepimu wub.gif
Atsakyti
#165
QUOTE(Jelena.R @ 2009 01 26, 15:08)
Prasiau gydytojos nekirpti pulsuojancios, bet ji jau po keliu minuciu pasake, kad nebepulsuoja  g.gif  Idomu, ar kas nors dar turejo toki pageidavima per gimdyma ir ar atsizvelge gydytojai? Kada nukirpo virkstele?


As irgi apie tai skaiciau, bet nesuprantu, kur dingo mano visa kalbejimo galia gimdymo metu-nei zodelio nepasakiau blink.gif gerai, kad mb jau buvo irgi praplauta galva nuo mano sneku, o dar ta akusere tokia kaip is pasakos, tai jie patys palauke keleta minuteliu, kol virkstele nebepulsavo, mazyle graziai ritmingai kvepavo ir nukirpo tada virkstele. Sita irgi reiktu irasyti i gimdymo plana kada nors, jei avdrug ir vel prarasciau kalbos dovana hihihi.gif

QUOTE(bim-bam @ 2009 01 26, 15:15)
as tik siandien parsinesiau sita knyga is bibliotekos, bus idomu apskaitinet... tiesiog norisi perskaityt, suzinot kuo daugiau ta tema, nes gimdymas dar laukia pavasari...  wub.gif

o del gimdymo plano as vis suku galva, daugelis merginu jau mane 'nusodino' kad niekas i mano plana neatsizvelgs


thumbup.gif saunuole, kad domiesi. Parasyk, ka manai apie sia knyga, ar tau priimtina, kas joje rasoma? Mane labai suzavejo, o svarbiausia, kad nekomplikuotogimdymo metu cia nera nieko ypatingo-tiesiog viskas taip, kaip ir turetu buti pasroviui, jokiu ypatingu pageidavimu rolleyes.gif

mane irgi zinok paveike tokios pat 'kolegiu' snekos lotuliukas.gif ir isvis dabar kai pagalvoju, nu tupa as, net ne lt gimdziau, o vistiek paveike tos kalbos doh.gif antram vaikuciui tikrai tikrai rasysiu gimdymo plana, kad ir vel viskas butu kaip svajoju. kitavertus, plana gali turet su savim ir ji duot gydytojui, arba ne, jei visgi paskutine minute persigalvoji mirksiukas.gif o jei kokios komplikacijos ar ka, tai niekas jau ir taip nebeziures i ta plana.
Atsakyti
#166
Labai ačiū už sveikinimus wub.gif
Atsakyti
#167
Sveikos,
prisidedu prie sveikinimu Pucchai!
Mano "detales" tinka siame pokalbyje:
Gimdyme man padejo puiki akusere/pribuveja. Visos sverimo ir apziurejimo proceduros buvo atliktos gerokai po gimdymo, man leidus, be verksmo (nelasino, neskiepijo, nedure). Buvo tamsu ir tylu - kaip Bitei. Dar man tiko tai, kad aplink nebuvo jokiu aparatu, nieko grubaus. Tik paprasti baldai. Kad kvepejo buitimi - ne ligonine. Kad po 6 val isleido namo. Kad leido valgyti, gerti, daryti, ka noriu. Visada klause - jei ka noredavo atlikt (paziuret kakleli atejo 3 kartus, rodos). Kad ir sunkus buvo gimdymas - jis mano geriausias patyrimas gyvenime.

As perskaiciau tik viena knyga - ir man jos pakako. Daugiau skaityti nebenoriu. Manau, kai kokia knyga/zmogus/filmas pazadina mus "kitokiam" gimdymui - tai to gali pakakti. Juk viska diktuoja moters/motinos instinktas. Svarbu leisti jam veikti.

As skaiciau - tiesiog papuole i rankas - lietuviskai, paprastai ir labai man itikinamai parasyta "gimdymas ir gimimas".
Ji uzgauna ir lietuviskasias saknis - senu iprociu primena, senu patirciu. rekomenduoju.

O del pasiruosimo, kuri cia raset...
manau svarbiausias pasiruosimas ir yra - vidinis zinojimas, kas yra prievarta ir kad tu jos nenori nei sau nei savo kudikiui. Ir kad kudikis lygiai tokia pati intiligentiska butybe kaip ir mes.


Tada randi reikiamus zmones, vietas, pozas.

Linkiu visoms sekmes isiklausant i save ir i pasauli aplink...


Atsakyti
#168
QUOTE(aldyte @ 2009 01 29, 07:51)
Kad ir sunkus buvo gimdymas - jis mano geriausias patyrimas gyvenime.



drinks_cheers.gif Kaip gera skaityti dar viena malonu gimdyma wub.gif Tada niekaip neiseina apie ji kalbeti su ironija, kazka kaltinant, gasdinant nestukes ir tt, nes visas patyrimas juk kitoks, ar ne?

Aciu uz knyga, kai ruosiuos kada nors antram gimdymui, prisiminsiu mirksiukas.gif 4u.gif
Atsakyti