QUOTE(Dorifore @ 2012 01 18, 20:37)
Nereikia taip pataikauti savo trūkumams
.Su "Knygų vagile" blogai. Padėjau perkaičius ketvirtadalį ir nebenoriu imti atgal. Visai neįdomu sužinot kas ten toliau bus...
Nereikia taip pataikauti savo trūkumams
.Su "Knygų vagile" blogai. Padėjau perkaičius ketvirtadalį ir nebenoriu imti atgal. Visai neįdomu sužinot kas ten toliau bus...
Labas vakaras
Na va, perskaičiau Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino". Sunku taip iš karto po knygos užbaigimo dėlioti mintis, bet žinau, jei dabar neparašysiu bent kažką, tai vėliau galiu iš vis nieko nebeparašyt. Trumpai - patiko. Savotiškai gal netgi kažkiek pakratė, ne tai, kad sukrėtė ar pribloškė, bet būtent pakratė. Tas žmonių žiaurumas ir skubėjimas teisti, vadovaujantis kažkokiomis paviršutinėmis prielaidomis ir išvadomis, mane kaskart pašiurpina. Vaikai, vargšiukai mažučiukai naivuoliukai vaikai...gaila man jų, kiekvieną kartą papuolančių į labai nevaikiškas situacijas. Nors kartais tas jų žiaurumas atrodydavo ne toks jau ir vaikiškas. Nors, iš kitos pusės, gal kaip tik netgi labai vaikiškas, sąlygotas dūšios skausmo, mamos meilės, artumo, švelnumo, apkabinimo trūkumo. Savo keistumu, šiurkštumu, šaltumu jų motina man kėlė asociacijas su Wassmo Dina. Menkas malonumas turėti tokią mamą, negauti būtinos dozės to mamiško lipšnumo, dėmesio. Vien tik pyktis, priekabės, šaukimas, šaltumas ir kažkoks atsiribojimas. Negalėčiau net tiksliai pasakyti apie ką ši knyga, kiekvienam turbūt apie skirtingus dalykus. Man ji apie vaikus, tokius laukinukus susivėlusiais plaukais, paliktus savo valiai, priimančius sprendimus, sąlygotus vaikiško smalsumo, užsispyrimo ir maksimalizmo. Knyga ir apie draugystę, ir apie pirmą vaikišką meilę, apie pavydo jausmą, apie netektis, apie atradimus. Vėlgi, tiesiog knyga apie gyvenimą, nelengva gyvenimą.
Sveikos,
Tiesiog drauge
o dabar lėksiu dar ir filmo pažiūrėt. noriu mirtinai dasimušt su savo vienišumais
Tiesiog drauge
o dabar lėksiu dar ir filmo pažiūrėt. noriu mirtinai dasimušt su savo vienišumais
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2012 01 18, 21:25)
Labas vakaras
Na va, perskaičiau Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino". Sunku taip iš karto po knygos užbaigimo dėlioti mintis, bet žinau, jei dabar neparašysiu bent kažką, tai vėliau galiu iš vis nieko nebeparašyt. Trumpai - patiko. Savotiškai gal netgi kažkiek pakratė, ne tai, kad sukrėtė ar pribloškė, bet būtent pakratė. Tas žmonių žiaurumas ir skubėjimas teisti, vadovaujantis kažkokiomis paviršutinėmis prielaidomis ir išvadomis, mane kaskart pašiurpina. Vaikai, vargšiukai mažučiukai naivuoliukai vaikai...gaila man jų, kiekvieną kartą papuolančių į labai nevaikiškas situacijas. Nors kartais tas jų žiaurumas atrodydavo ne toks jau ir vaikiškas. Nors, iš kitos pusės, gal kaip tik netgi labai vaikiškas, sąlygotas dūšios skausmo, mamos meilės, artumo, švelnumo, apkabinimo trūkumo. Savo keistumu, šiurkštumu, šaltumu jų motina man kėlė asociacijas su Wassmo Dina. Menkas malonumas turėti tokią mamą, negauti būtinos dozės to mamiško lipšnumo, dėmesio. Vien tik pyktis, priekabės, šaukimas, šaltumas ir kažkoks atsiribojimas. Negalėčiau net tiksliai pasakyti apie ką ši knyga, kiekvienam turbūt apie skirtingus dalykus. Man ji apie vaikus, tokius laukinukus susivėlusiais plaukais, paliktus savo valiai, priimančius sprendimus, sąlygotus vaikiško smalsumo, užsispyrimo ir maksimalizmo. Knyga ir apie draugystę, ir apie pirmą vaikišką meilę, apie pavydo jausmą, apie netektis, apie atradimus. Vėlgi, tiesiog knyga apie gyvenimą, nelengva gyvenimą.
Na va, perskaičiau Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino". Sunku taip iš karto po knygos užbaigimo dėlioti mintis, bet žinau, jei dabar neparašysiu bent kažką, tai vėliau galiu iš vis nieko nebeparašyt. Trumpai - patiko. Savotiškai gal netgi kažkiek pakratė, ne tai, kad sukrėtė ar pribloškė, bet būtent pakratė. Tas žmonių žiaurumas ir skubėjimas teisti, vadovaujantis kažkokiomis paviršutinėmis prielaidomis ir išvadomis, mane kaskart pašiurpina. Vaikai, vargšiukai mažučiukai naivuoliukai vaikai...gaila man jų, kiekvieną kartą papuolančių į labai nevaikiškas situacijas. Nors kartais tas jų žiaurumas atrodydavo ne toks jau ir vaikiškas. Nors, iš kitos pusės, gal kaip tik netgi labai vaikiškas, sąlygotas dūšios skausmo, mamos meilės, artumo, švelnumo, apkabinimo trūkumo. Savo keistumu, šiurkštumu, šaltumu jų motina man kėlė asociacijas su Wassmo Dina. Menkas malonumas turėti tokią mamą, negauti būtinos dozės to mamiško lipšnumo, dėmesio. Vien tik pyktis, priekabės, šaukimas, šaltumas ir kažkoks atsiribojimas. Negalėčiau net tiksliai pasakyti apie ką ši knyga, kiekvienam turbūt apie skirtingus dalykus. Man ji apie vaikus, tokius laukinukus susivėlusiais plaukais, paliktus savo valiai, priimančius sprendimus, sąlygotus vaikiško smalsumo, užsispyrimo ir maksimalizmo. Knyga ir apie draugystę, ir apie pirmą vaikišką meilę, apie pavydo jausmą, apie netektis, apie atradimus. Vėlgi, tiesiog knyga apie gyvenimą, nelengva gyvenimą.
Geras atsiliepimas
Po jo užsinorėjau knygą perskaityti dar kartą (anksčiau ar vėliau tai tikrai nutiks). Man dar labai įstrigo svajonė apie žuvį ir kuo visa tai baigėsi... Liūdna knyga ir asmeniškai man palikusi labai gilų pėdaką.
QUOTE(Gegytė @ 2012 01 19, 09:08)
Sveikos,
Tiesiog drauge
o dabar lėksiu dar ir filmo pažiūrėt. noriu mirtinai dasimušt su savo vienišumais
Tiesiog drauge
o dabar lėksiu dar ir filmo pažiūrėt. noriu mirtinai dasimušt su savo vienišumais
Nuomonė dėl šios knygos sutapo
Jauki knyga, sukelianti šiltas emocijas. Ir jos pagrindiniai herojai labai mano skonio, va būtent tokius personažus ir mėgstu.
Tas Frankas man labai pasirodė... mano skonio... mane visada pasikėlę menininkai traukia. Arba šiaip gaminantys vyrai O Kamilėje daug savęs atradau.
Šiaip labai gera knyga. Iš dalies nedrįsau imti, nes su prancūzišku menu nelabai draugauju, bet šita buvo gera. Tik pradžioj sunkoka skaityt buvo.
Čia jau antra perskaityta knyga iš iššūkio
O Kamilėje daug savęs atradau. Šiaip labai gera knyga. Iš dalies nedrįsau imti, nes su prancūzišku menu nelabai draugauju, bet šita buvo gera. Tik pradžioj sunkoka skaityt buvo.
Čia jau antra perskaityta knyga iš iššūkio
QUOTE(Gegytė @ 2012 01 19, 09:33)
Tas Frankas man labai pasirodė... mano skonio... mane visada pasikėlę menininkai traukia. Arba šiaip gaminantys vyrai O Kamilėje daug savęs atradau.
Šiaip labai gera knyga. Iš dalies nedrįsau imti, nes su prancūzišku menu nelabai draugauju, bet šita buvo gera. Tik pradžioj sunkoka skaityt buvo.
Čia jau antra perskaityta knyga iš iššūkio
O Kamilėje daug savęs atradau. Šiaip labai gera knyga. Iš dalies nedrįsau imti, nes su prancūzišku menu nelabai draugauju, bet šita buvo gera. Tik pradžioj sunkoka skaityt buvo.
Čia jau antra perskaityta knyga iš iššūkio
Vat šios knygos savitas prancūziškumas tai man labai labai patiko, manau, kad čia jau knygos vinis, pakelianti jos literatūrinę vertę.
Ekranizaciją ir aš užsinorėjau pažiūrėti. Bet peržvelgiau filmo anotaciją , tai užmačiau, kad Frankas jame ne visai toks, kokį buvau susikūrusi savo vaizduotėje (mano vaizduotėje jis atrodė kietesnis ir įžūlesnis, o aktorius nuotraukose tai labiau gerietis)
Na gal čia tik toks pirmas įspūdis, gal žiūrint filmą pasirodytų visai kitaip. O Kamilė idealiai parinkta. Kaip nebūtų keista, nors skaitydama šią knygą nieko nežinojau apie jos ekranizaciją, Kamilę įsivaizdavau panašią būtent į Audrey Tautou . Šiaip šitą knyga mielai perskaityčiau dar kartą. Tik va konkrečiu atveju matyt labai trukdytų tai, kad jau žinau istorijos vingius (kol nežinojau, tai buvo įdomu spėlioti, kaip viskas išsirutulios). Bet kažką panašaus, jaukaus ir nebanaliai romantiško norėtųsi turėti savo knygų lentynose.
O dar man labai patiko ir tos pačios autorės apsakymų rinkinukas
"Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų". Manau, kad literatūrine prasme ši knyga stipresnė už "Tiesiog drauge", gal net ir gerokai. Apsakymų rinktinėje nuotaikos jau visai kitokios, nei romane. Jie liūdnoki ir aštrūs, paliekantys erdvės pamąstyti. Na ir turintys kažkokio šarmo, savitų gyvenimo prieskonių.
QUOTE(muminukas @ 2012 01 19, 10:06)
startavo projektas apie vardus - gal norit papasakoti savo istorijas. gal pavadinote vaiką pagal kokio nors kūrinio veikėją ar mėgstamą autorių? 
Netyčia tame psl. krito akis į šį straipsnį:
http://www.lrytas.lt...nius-vardus.htm
Tai koks nusivylimas
Pasirodo, pastaruoju metu taip pat padaugėjo pagoniškų vardų. Mergaitėms tėvai duoda Ugnės, Rusnės vardus Kai savąjai išrinkau tokį, šis vardas dar buvo labai labai retas, žinojau tik du žmones, pavadintus šiuo vardu. O mano mama iš pradžių net suabejojo, ar apskritai toks vardas egzistuoja 
O dabar Man visgi priimtiniau, kai vardas nėra madingas ir dažnai sutinkamas.Knygos (ar juo labiau filmo) herojau vardu sąmoningai matyt niekada vaiko nepavadinčiau. Tiesiog nenoriu asociacijų.
Ingėnai, nenorėjau stipraus off topico daryti, dėl to ir pritempiau tą veikėjo vardu 
nors žmonės ne taip jau retai pagal knygą pavadina.
nors žmonės ne taip jau retai pagal knygą pavadina.
QUOTE(muminukas @ 2012 01 19, 11:33)
Ingėnai, nenorėjau stipraus off topico daryti, dėl to ir pritempiau tą veikėjo vardu nors žmonės ne taip jau retai pagal knygą pavadina.
nors žmonės ne taip jau retai pagal knygą pavadina.Pvz. vardas Asta, kiek žinau, iš Bieliausko knygos "Rožės žydi raudonai".
Gavau šiandien dovanų iš Trigramos: Skrydis virš gegutės lizdo, Meistras ir margarita, Sidharta. Sėdžiu dabar visa apsipatenkinus.
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2012 01 18, 22:25)
manęs ši knyga dar laukia
QUOTE(Gegytė @ 2012 01 19, 14:30)
Gavau šiandien dovanų iš Trigramos: Skrydis virš gegutės lizdo, Meistras ir margarita, Sidharta. Sėdžiu dabar visa apsipatenkinus.
kokia čia proga?
