Knygos, knygos, knygos...*69 Namučiai...

Dabar jau specialiai akylai stebėsiu vertimą Aš kažkaip susikoncentruoju labiau ties istorija, pačiu pasakojimu, tai į vertimą ne tiek kreipiu demėsio, nebent jau labai akis bado.

jūs ,lituanistės,gal labiau tai pastebit aš tiesiog skaitau,ir nesuku sau galvos,aišku,matau kartais visokių klaidų ir pan.,bet ką darysi ,noriu skaityti lietuviškai žinoma,viskas bus kitaip perteikta,bet esmę suprasi .

As irgi siaip nesu priekabi , bet tokio klaikaus vertimo dar nera teke skaityt Dar, atsimenu, Kaulu sodo pradzia baisiai akis bade...

Aš tai džiaugiuosi, kad jūs pavyzdžiais įrodėt vertimo kokybę

Tik kaip žinot (turbūt reiks pasižymėt užrašuose) kurie vertėjai - geri, o dėl kurių kaltės knygos tikrasis grožis nublanksta?
O kaip su kitom kalbom - kaip žinoti kokiais vertėjais galima pasikliauti ?

Aš nesu nei lituanistė, nei žinovė ir net nesu tokia stipri anglų kalboje, kad pagaučiau visus niuansus, kai tekstas išverčiamas į lietuvių kalbą.
Skaitau ir stengiuosi dalykų, kurių neišmanau (t.y. vertmo kokybės) išvis nevertinti.

Aišku, jei jau tas vertimas klaikiai banalus, primityvus, tai jau ir man kiltų įtarimas ar tikrai taip gaėjo parašyti pats autorius, jei apie jį kaip rašytoją - tik geri atsiliepimai..

Iš tikrųjų, kad knygas rinktis pagal vertimo kokybę, tai reikia bent žinoti tos srities profesionalus ir ieškoti pažįstamų pavardžių

Rasma, gali pradėti nuo vertėjų sąjungos tinklalapio

Aha...bet tai pažiūrėk, štai kritikuojama vertėja R. Zagorskienė: http://www.llvs.lt/?...ers=115&lang=lt
http://www.llvs.lt/?recensions=544

Man, kaip nieko neišmanančiai, paskaičius tikrai nekyla jokio įtarimo, kad galėtų būti prastas vertimas
To ir klausiu, kaip žinot kada tikėtis gero vertimo

Yra trumpas sąrašas, bet čia minimos konkrečios knygos, kurių nesirinkti (ir skalpuojami tik keletas vertėjų) ir tikrai nežinau ar tai jau yra visiškai objektyvu: http://www.llvs.lt/?...tem=362&lang=lt

Būtent, tas sąrašas duoda daugiau klausimų nei atsakymų. Vienintelis kriterijus atsirinkti vertėjus - pačiam žinoti bent jau "Kalbos praktikos patarimus", dar galima orientuotis pagal nacionalines premijas.
Šiaip knygas galima skirstyti į tris kategorijas
a. stiprus siužetas
b. stipri mintis
c. stiprus stilius.
Pirmais dviem atvejais vertimas - tiek jau to, bet štai konkrečiai J. Austen klasika yra dėl rašymo stiliaus ir čia vertimas arba sužlugdys visą esmę, arba paskatins skaityti originalą, bet jis pats niekaip neperduos viso "cinkelio"

Kadangi esu jau viena koja unregistered, tai atsisveikinimui duosiu dvi citatas

R. Zagorskienė (Alma littera 2008)
p. 102

- Puotai artėjant, - pasakė jis, - supratau, kad geriau būtų nesusitikti su ponu Darsiu. Aš neištverčiau kelių valandų su juo vienoje patalpoje, tarp tų pačių žmonių, ir galėtų iškilti scenų, kurios būtų nemalonios ne tik man vienam.
Elizabeta puikiai įvertino jo santūrumą, ir juodu turėjo laiko puikiai apie tai išsikalbėti ir prisakyti vienas kitam komplimentų, nes Vikhemas su dar vienu karininku lydėjo merginas į Longborną, o jai rodė ypatingą dėmesį. Tas lydėjimas jai buvo malonus dvejopai: pirma, mielas pats savaime, taip pat patogi proga supažindinti su Vikhemu savo tėvą ir motiną.

J. Juškienė (Charibdė 1997)
p. 129
- Aš supratau, - pasakė jis, - kai laiko liko vis mažiau ir mažiau, kad bus geriau, jei išvengsiu susitikimo su ponu Darsiu, kad tos ilgos valandos tame pačiame kambaryje, toje pačioje draugijoje gali tapti nepakeliama našta ir kad gali kilti scenos, nemalonios ne man vienam.
Ji deramai įvertino jo ištvermę, ir jie turėjo progos ne tik visapusiškai tai aptarti, bet ir mandagiai apibendrinti vienas kitą komplimentais, nes Vikhemas ir dar vienas karininkas pasivaikščiojo su jomis iki pat Longborno, ir visos kelionės metu jis buvo neapsakomai dėmesingas jai.Tai, kad jis parlydėjo jas, davė dvigubos naudos: Elizabet savimeilę glostė jo asistavimą, ir tai buvo be galo tinkama proga supažindinti jį su savo tėvu ir motina.

Pati informacija tą pati, bet tai ką autorė išdarinėja su tais nuvinguriavimais ir padaro antrajį tekstą - knygos pamušalą, kuris ir duoda visą formą, bet tai pajusti galima tik originale. Ir dar: atspėkite į kiek sakinių autorė sugeba sudėti šį (cituotą)informacijos kiekį? Ir ar tai nėra menas?

O šiaip sėkmės visoms skaitovėms, sako: knyga geriausiai ugdo ištikimybę sau

dar vienas variantas - kad knyga būtų versta iš originalo kalbos. tarybiniais ir ankstyvaisiais potarybiniais laikais versdavo vertimą. t.y. iš originalo į rusų, o lietuviai iš rusų į lietuvių. man rodos, tokie atvejai yra Čiauškutės, Vėjo nublokštų leidimai.

tokių atvejų ir dabar neretai pasitaiko.

jei nekliūna jums vertimo blogumai, tai gal ir nesigilinkit į juos. bent ramiai miegosit

O čia tai jai BŪTINAS variantas
Taip, su "Čiauškutę" - Dieve, Dieve buvo, bet štai paskutinis "Vėjo nublokštų" vertimas... Parašyta, kad iš originalo, bet... vieni Velniai tik ragučius kaišioja.
O jei prie to paties J. Benetienės ir R. Stankevičiūtės vertimas, nors ir neaišku iš ko, daug geresnis už pastarąjį "Vėjų nublokštus".

Kažkada buvo 'Mozės ragai" - kasmet rinko blogiausius vertimus, bet... bet... geri ketinimai greitai žlunga.

Aš VN naujo leidimo neskaičiau, tik iš leidykllos gavau atsakymą, kad vertimas naujas, iš originalo.

Tikrai įdomu, kaip skirtingi vertėjai pateikia tą patį tekstą. Neiškenčiau, susiradau šitą vietą savo angliškam leidime. Nėr ko ir sakyti- antras variantas daug geresnis, tiksliau perteikia pačios Austen stilių. Nors baisiausia man pasirodė, kaip ta Zagorskienė išvertė garsųjį pirmąjį sakinį.