sveikos. Pirma karta panikos atakos mane uzpuole pries pusantru metu.Po vaiko gimimo praejus porai menesiu.Tada baisiai issigandau.Nesupratau kas darosi. Veliau emiau lankytis pas psichiatra,nes susirgau depresija. PA nesikartojo. Vartoju Asentra iki siol,jau pusantru metu. Siandien tai pasikartojo du kartus

Nezinau,gal tai susije su tuo,kad savaite laiko pykstames su vyru,jauciuosi nevisaverte,niekam nereikalinga,viskuo kaltinama ir t.t. Visa ta savaite jauciausi kazkaip keitai: nesinorejo nieko veikti,apatija,nebuvo nuotaikos. Norejosi vis atsigulti.Labai keista,bet atsigulus viskas pasikeisdavo i gera. Jausdavausi gerai,jokio nerimo ar kazko.Atrode lygtai kalnus nuversciau.Atsistojus-nieko gero,vel noredavosi prigulti.Ar kazkam is jusu taip buna?
Na ir syvakar, apeme klaikus jausmas,nebeistveriau ir pradejau verkti,prisiglaudziau prie vyro,nors dar pykomes,pasakiau apie situacija,vienu zodziu,issakiau savo jausmus,norejosi jo artumo,nebebuvo savrbu kad pykomes ta savaite. Jei jo nebutu buve,nezinau ka buciau dariusi... Ir tada prasidejo... Pirma ataka baisi,jauciau visus imanomus simptomus: intensyvaus, dažno širdies plakimo pojūtis, prakaitavimas,drebulys,oro trūkumo pojūtis,dusinimo pojūtis,diskomfortas krūtinėje,pykinimas, diskomfortas pilve,galvos svaigimas, nestabilumo, apsvaigimo pojūtis, jausmas, kad tuoj nualpsiu, atsiskyrimo nuo savęs pojūtis, baimė išprotėti, prarasti kontrolę,baimė numirti, nutirpimo pojūtis,šalčio pylimas. Praejo viskas po keliu minuciu.Jau maniau kviesiu greitaja. Paskui dar vienas... Labiausiai pergyvenu del to,ar nieko nenutiks vaikui,nes per ataka jauciu lyg isejusi is saves ir nezinau kiek tai tesis.Ar realiai tokios gresmes nera kad atsijungsiu nuo aplinkos ir krisiu i lova be samones?o vaikas liks be prieziuros kazkuri laika? lauksiu jusu atsakymu. Ramios nakteles!