Panikos atakos

Reiketu pradeti gerti kitus vaistukus, bet labai bijau kad ko negero nepajusciau ir vel tas baimes jausmas keisti vaistus

Šokiruojanti buvusio farmacininko išpažintis Vilniuje: 70-80 proc. vaistų negydo
http://www.delfi.lt/...o.d?id=55990367

ziauru

Laba diena, labai pazystami man jusu jausmai:) man jie irgi atsirado staiga ir jau tesiasi apie 1,5 metu. Taciau viskas vyksta tarsi tam tikrai etapais, buna menesiu, kai nejauciu jokiu simptomu, buna menesiu,kai jauciu nuolatini nerima, kartais, labai retai aplanko panikos atakos. Kai tik pajutau pirmus pozymius iskarto apsilankiau pas psichiatre, kuri man pasiule psichoterapija, i seansus vaikstau iki siol, vaistu nevartoju jokiu ir labai dziaugiuosi. Tik po gero pusmecio psichoterapijos pradejau suprasti, kas tas nerimas, panikos atakos, kodel jie atsiranda ir, apskritai pradejau i siuos jausmus paziureti is salies, kitaip Tai buvo didziulis atrdimas ir supratimas, kad tie jausmai neatsiranda is niekur. Tai yra vidiniu konfliktu pasekme, kuriu pas mane apstu, turimu vertybiu savo galvoje, kurios gali buti neteisingos ir sukelti vidinius konfliktus, poziuro i santykius ( ivairius su tevais, su vaikais, kolegom, sutuoktiniu) rezultatas. Per tuos metus issiaiskinau, jog susidarius tam tikrom aplinkybem,( pvz. kyla konfliktas seimoje, o vietoj to, kad jausciau pykti, as tarsi nejauciu jokiu jausmu, savo isitikinimus ginu, vyras pyksta, o as ne ir t.t.) kai jausmai nuslopinami, jie niekur vistiek nedingsta, pasamoneje islieka ir kaupiasi, o po to "iseina" per nerima ar panikos priepuolius. Jei pyktis yra uzgniauziamas, tai naturaliai jauciant nerima vaizduote ir "piesia" visokiu agresyvius vaizdinius. Taciau ji gali pieti ka tik nori niekas to nedraudzia taip tikrai neivyks!!!!! Dabar jei jauciu, kad nerimauju, tirpsta rankos, plaka sirdis, pila prakaitas it pan. bandau mintyse ieskoti, priezasciu, perkratau pastaruosius ivykius, dazniausiai atrandu nerimo priezastis, ir jo nebelieka Taciau, norint to ismokti reikia labai daug dirbti su savimi, tik ismokus i save pazvelgti is salies, o tai padaryti yra labai sunku, galima daug lengviau susidoroti, su tais nelaukiamais ir baisiais jausmais. Svarbu ieskotis pagalbos ir neuzsiimti savigyda

Panikos atakos ypac daznai pasireiskia tiems zmonems kurie is isores atrodo tokie ramus, neisterikuojantys. Bent jau as tokia esu- neleidziu sau suklysti, paisterikuoti, man labai svarbu kaip as atrodau kitu zmoniu akyse O juk tie neigiami jausmai niekur nedingsta-jie slopinami tol kol neissiverzia kokia nors panikops ataka ar nerimu. O vietoj to, kad priimtume save tokius kokie esame su savo nerimais, mes vel save kamuojame-o jeigu kas nors pamatys mane panikuojancia, o jeigu as nesusivaldysiu, kaip man butu geda ir t.t. Reikia save myleti su savo panikomis, nerimu. Panika ateina, nes taip reikia, to siuo metu reikia organizmui, jis mums kazka sako, o mes nenorime klausyti,tik vel slopiname savo jausmus

pritarius jums, perskaiciau jusus teksta, velgi man jis labai pazystamas ir pazymejau teksto vietas, t.y. jusu ivardintus jausmus, kurie jums ir siaip daugumai zmoniu gali buti ar yra nepriimtini ( neleidziu sau suklysti) - tai reiskia reikalaujate is saves per daug, nors ir negalite kartais to ivykdyti, stai jau ir derva vidiniam konfliktui bresti, ( svarbu, kaip atrodau kitu zmoniu akyse) - noras buti geriausiai, tobuliausiai ir t.t. nesvarbu, kad kartais taip visai nesijauciat, stai dar viena derva konfliktui augint o svarbiausia paminetas gedos jausmas, kuris apskritai yra labai sunkiai zmogaus isgyvenamas cia mano pamastymai tokie nors galiu buti ir neteisi tiesiog idomu padiskutuot

MERGINA26, VISISKAI SU JUMIS SUTINKU.zINAU, KAD TAI YRA MANO MINUSIUKAS TOKS, TODEL LABAI DAUG SU SAVIMI DIRBU TUO ATZVILGIU.sTENGIUOSI ISMOKTI PRIIMTI SAVE TOKIA KOKIA ESU SU VISAIS SAVO MINUSAIS IR PLIUSAIS.TAI NELENGVA BET IMANOMA.SVARBIAUSIA KAD IR PANIKOS ATAKAS MES PRIIMAM NE KAIP KUNO SIGNALA KAD KAZKA REIKAI KEISTI O KAIP KAZKOKIA GEDA, KAD TAI ATSITIKO MAN, KAD KODEL KITI GALI GYVENTI TAIP GERAI TIK NE AS IR T.T.

pritariu, kad reikia save mylet tokia kokia esi, bet as esu uzsispyrusi ir nesiruosiu visa gyvenima draugaut su nerimu ir panikos priepuoliais kadangi psichoterapijos deka jau issiaiskinau kodel tos gerybes pas mane atsirado, tai stengiuosi pakeist savo poziuri i tam tikrus dalykus, o tada ir nekyla jokiu vidiniu konfliktu. pvz. as irgi turiu tokia charakterio savybe, kaip visagalybe, t.y. viska noriu padaryti pati, negaliu susitaikyti su nesekmemis, o apie pamastyma, kad esu tik paparastas zmogus ir nereikia istikus nesekmei kaltinti saves, kad ne viska padariau ir .t.t net pagalvot nesusiprasdavau daznai tokie bruozai jau susiformuoja ankstyvoje vaikysteje, ir visa gyvenima gyvenus su tam tikromis vertybemis ar supratimu, imt ir pradet kitaip galvot, labai sunku bet kaip minejau, imanoma dabar, net pati pajuntu save pagaunanti, kad tam tikrose situacijose elgiuosi ir tuo labaiu jauciuosi kitaip, net kiti zmones tai pastebi mazdaug "pasikeitusi tu kazkokia" vieniems tai labai patinka, kitiems nelabai uztat as labai del to dziaugiuosi

vakar isejau i miesta, sutari pasirasineti nuomos pratesimo,agenturoje agentai vaiksto aplink, sutarti varto MB, skaito, o man kojos linksta, galva spaudzia, norisi ''begti'' is patalpos i lauka, baisu, kad tuoj nualpsiu, isejome is ten, as tokiu zingsniu namo ejau, skridau raketa, kur saugu, kur namai... + as visiska hipochondrike neigiu savo PA ir kt.dalykus, nurasau viska ligoms visokioms suvokiu viska, bet kai bloga tai nepadeda, netikiu savim, neitikinu , hipochondriski isitikinimai realesni atrodo. Jezus

va ir dar viena "priepuolininke" (cia as apie save )
grizau is darbo, paziurejau filma, akys pradejo merktis, atsiguliau miegoti... ir jau beveik miegojau, tik bats kazkas, kaip kad butu kas trenke per galva, bet be skausmo ir akys stacios o ne... vel tas nerimas, padaznejes pulsas.. nu galvoju vel sirdis, o gal sergu kuom nors.. pergalvotos jau visos ligos: vezys, sirdies nepakankamumas, kraujagysliu susiaurejimas, netgi buvo minciu apie dehidratacija galvoju reik pagooglint apie nerima... skaiciau Jusu pasisakymus ir asaros bego.. pasirodo ne viena as tokia ir baisu, kad cia liga, ir tuo paciu ramiau, kad ne koks priesinfarktinis nors, tiesa, man niekas nenustate, bet pagal visus simptomus tai butent tas ir yra.. vaistu jokiu nevartoju, tik valerijonu isgeriu prasidejus tam "blogumui"... kiek dabar pamenu nerimu skusdavaus jau seniai, dar vaikas budama. dabar man 26metai. paskutinius pora metu gyvenu viena, toli nuo seimos (tevu, sesiu), draugu. matau tik namus ir darba. manau tai ir yra sios bedos priezastis. baime ir mintys apie mirti, apie tai, kad gali netekti artimuju, o kai uzeina nerimas, tai tada prasideda panika, kad tuoj nukrisiu ir niekas man nepades, pora dienu niekas nepasiges, tada dar blogiau pasidaro. stengiuosi sau vis kartoti, kad viskas gerai, cia tik psichologine problema, kad nieko nenutiks, dar ne dabar... dar ne laikas... ziauru, kai jaunam zmogui tokios mintys kyla apie savo panikos priepuolius su niekuom nekalbejau, niekam nepasakojau, nemanau, kad kas suprastu... gal net pirsta pasukiotu apie smilkini... turbut laikas pradeti ieskoti specialistu pagalbos. kakzaip tikiu, kad galima psichologiskai pagerinti situacija, nes prie vaistu nenoriu priprasti..
nelabai zinau nuo ko pradeti.. gyvenu ne LT, o norisi lietuviskos pagalbos...
va jauciuosi daug geriau turbut padejo pora valerijono tableciu ir tai kad galejau issipasakot aciu, kad skyret laiko ir paskaitet mano isgyvenimus
jau beveik rytas cia, bandysiu uzmigti ramaus ryto ir dienos be panikos
Jus stipresnes uz ta tuscia ir beprasmi muilo burbula

Ir aš išgyvenau šitą etapą. Ypatingai po stresinių situacijų suaktyvėdavo, beveik iki depresinio lygmens. Bet dabar lyg ir geriau. Extra atvejais išgeriu lexotanilio. Jį ir šeimos gydytoja gali išrašyti, veiksmingas+ greitai veikia.

Sveikos,
jei neaktualu praleiskit
gal kuriai reiktų AD Amitriptyline-Grindeks, turiu pradėtą 50 tbl. pakuotę, galiojanti, tiesiog man pakeitė AD, tad galiu padovanoti.
Per AŽ. Aš iš Vilniaus.